Įmonės pavadinimas: kur verslas klysta

Tačiau yra kriterijų, kuriuos Jūsų įmonės pavadinimas tiesiog privalo atitikti – antraip su juo teks nedelsiant atsisveikinti, net jei Jūsų įmonė tokiu pavadinimu veikia jau keletą metų.
Lietuvoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės.
Civiliniame kodekse nurodoma, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar moralei. Tai reiškia, kad įmonės pavadinime negali būti necenzūrinių, nelietuviškų, iškraipytų žodžių. Už tokius pavadinimus įmonėms gali būti skiriamos baudos.
Įmonės pavadinimas taip pat negali klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, taip pat žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus, taip pat įmonės pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
Pasak Vilijos Viešūnaitės, advokatų kontoros „Triniti“ partnerės, anksčiau steigiant įmonę, jų pavadinimą registruoti turėjo Valstybinis patentų biuras, prieš tai atlikęs pavadinimo ekspertizę, todėl praktikoje beveik nepasitaikydavo atvejų, kuomet įmonės teismo suole atsidurdavo dėl klaidinamai panašių pavadinimų.
„Tačiau šiandien tokių bylų, kuriose atsakomybėn patraukiamos įmonės, įregistravusios panašius pavadinimus į jau esančių įmonių, pasitaiko gana dažnai. Taip yra todėl, kad jei pavadinimas tik panašus, tačiau netapatus jau užregistruotam pavadinimui (t.y. skiriasi bent viena jo raidė ar skaitmuo) ar prekių ženklui bei atitinka kitus kodekse keliamus reikalavimus, Juridinių asmenų registras tokį pavadinimą registruoja, nes klaidinančio panašumo ši institucija netikrina, tad pasikeitusi tvarka paskatino ginčus“, – teigia p. Viešūnaitė.
Svarbu ir išdėstymas, ir kirtis
Pasak advokatės, teismų praktikoje tikrinant juridinių asmenų pavadinimų panašumą ir esmės vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kuriais vertinamas ginčijamo žymens panašumas į žodinį prekių ženklą.
Žodiniuose pavadinimuose negali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas) ir prasmė (semantinis panašumas).
„Teismų vertinimu, dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad pavadinimai būtų panašūs. Žodinių pavadinimų vizualų panašumą lemia: bendras regimas įspūdis; raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu ir pan.“, – kalba p. Viešūnaitė.
Pavyzdžiui, Apeliacinis teismas 2016 m. yra priėmęs nutartį byloje dėl pavadinimų „Trailana“ ir „Railana“ panašumo. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodinis ieškovės („Railana“) prekių ženklo elementas ir apeliantės („Trailana“) juridinio asmens pavadinimas yra vizualiai panašūs, o ieškovės prekių ženklo vaizdiniai skirtumai nėra tokie stiprūs, kad pašalintų minėtą panašumą. Pripažinta, jog žodinis prekių ženklo elementas šiuose pavadinimuose yra dominuojantis elementas tiek pagal jo poziciją prekių ženkle (centre, didelėmis raidėmis), tiek dėl jo sąsajų su ieškovės bendrovės pavadinimu, o grafinis elementas – ratas – nėra dominuojantis.
„Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundusi „Trailana“ savo poziciją bandė grįsti tuo, kad stiprusis elementas ginčo žymenyse yra „rail“ ir „trail“, tačiau, teismas išaiškino, kad įprastai tariant žymenis „railana“ ir „trailana“ akcentas dedamas gale, kadangi minėti žymenys skiemenuojami „rai-la-na“, „trai-la-na“, o ne „rail-ana“, „trail-ana“, – mini teisininkė.
„Trailana“ taip pat teigė, kad žodžiai „rail“ ir „trail“ pagal savo prasmę išvertus juos iš anglų kalbos skiriasi, todėl ir ginčo žymenys semantiškai nepanašūs. Teismas nesutiko ir su šiuo argumentu. Visų pirma, minėti žymenys yra dirbtiniai žodžiai, patys savaime neturintys semantinės prasmės, todėl jų semantinis palyginimas nėra galimas. Antra, teigiama, kad žodžių „rail“ ir „trail“ semantinė reikšmė (bėgis, vežimas geležinkeliu ir kelias, takas) nėra nutolusi, o atsižvelgiant į žymenų sąsajas su šalių vykdoma veikla – panaši. Trečia, kaip minėta, žymenys skiemenuojami „rai-la-na“, „trai-la-na“ neakcentuojant jų žodžių pradžios „rail“ ir „trail“, dėl ko nukreipiamas dėmesys nuo semantinės žodžių „rail“ ir „trail“ reikšmės juos verčiant iš anglų kalbos.
„Eurovudas“ ir „Eurowood. LT“ – taip pat klaidinamai panašūs
Pasak p. Viešūnaitės, kartais iš pirmo žvilgsnio nuspėti, kad juridinių asmenų pavadinimai teismo gali būti pripažinti klaidinančiai panašūs – ne taip jau lengva. Šiemet Kauno apygardos teismas priėmė nutartį byloje dėl klaidinamo įmonių „Eurovudas“ ir „Eurowood. LT“ panašumo. Nors atrodytų, kad abu pavadinimai tiek tariami, tiek rašomi gana skirtingai, tačiau jie pripažinti klaidinamai panašiais.
Teismo teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip vartotojai taria įmonių pavadinimus.
„Šiuo atveju tariant įmonių pavadinimus „Eurovudas“ ir „Eurowood. LT“ galūnės yra nepastebimos ir nesuteikia bendrovių pavadinimams jokio išskirtinumo. Vartotojai, tardami angliškus pavadinimus, labai dažnai juos sulietuvina, pridėdami lietuviškas galūnes, todėl tokiu atveju pavadinimų galūnės neturi jokios reikšmės. Be to, atsakovės pavadinime tarp žodžio Eurowood ir raidžių LT esantis taškas ir tarpas taip pat nesuteikia jokio išskirtinumo, kuris leistų atskirti ir skirtingai identifikuoti ginčo šalių įmonių pavadinimus, o vartotojai pavadinime esančio tarpo ir taško gali visai nepastebėti, juo labiau sakant tokį pavadinimą jie tiesiog netariami, nes jų fonetiškai išreikšti neįmanoma. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, visuomenė ir produktų potencialūs vartotojai gali būti klaidinami“, – pasiremdama teismo nutartimi teigia p. Viešūnaitė.
UAB „Eurovudas“ savo veiklą vykdo nuo 2003 m. liepos, o „Eurowood. LT“ buvo registruota 2012 m. pavasarį, o 2016 m. vasarą pavadinimą pakeitė UAB „Medseka“.