Kaip išregistruoti nereikalingą juridinį asmenį ir kodėl tai svarbu?
Vien tikslaus neveikiančių įmonių skaičiaus nustatymas yra gana problemiškas. Vienas pagrindinių tokios įmonės ženklų – Registrų centro Juridinių asmenų registrui neteikiamos finansinės ataskaitos ir neatnaujinami privalomi duomenys. 2021 m. prievolę pateikti finansines ataskaitas turėjo per 180 tūkst. juridinių asmenų, o pateikė vos 104 tūkst.
Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė komentuoja, kad didžioji dalis finansinių ataskaitų nepateikusių juridinių asmenų ir yra faktiškai veiklos nevykdančios įmonės, kurios neteikia duomenų ne tik Registrų centrui, bet ir VMI, Sodrai bei kitoms institucijoms.
„Visgi tai nėra visiškai tikslus neveikiančių įmonių skaičiaus indikatorius, kadangi tam tikra dalis finansinės atskaitomybės dokumentų neteikiančių įmonių taip elgiasi piktybiškai, motyvuodamos nenoru konkurentams atskleisti finansinių rodiklių. Tokioms įmonėms galime inicijuoti likvidavimo procedūrą, tačiau praktikoje šis procesas trunka ilgą laiką. Dalis ataskaitų neteikiančių įmonių iš tikrųjų veikia, neturi skolų, moka mokesčius ir tiesiog sąmoningai renkasi sumokėti vis dar simbolines baudas už ataskaitų nepateikimą“,– dėsto J. Kazlauskienė.
Įmonių neveiksnumo priežastys – įvairios
Pasak jos, priežastys, dėl kurių įmonės ne tik neteikia finansinių ataskaitų, bet ir faktiškai nebevykdo veiklos, taip pat yra itin įvairios. Tarp ryškesnių grupių – užsieniečiai, kuriems Lietuva ir įmonė mūsų šalyje tebuvo tam tikra „tarpinė stotelė“ pakeliui į Vakarų Europą. Kita dalis – seniai įregistruoti juridiniai asmenys, kurių dalyviai mirę, o paveldėtojai neatsiranda arba nepasirūpina paveldėtu turtu. Galiausiai, egzistuoja ir žmogiškieji faktoriai: įmonei nebevykdant veiklos, vadovai ar dalyviai juridinį asmenį tiesiog pamiršta, manydami, kad jis kažkokiu būdu bus likviduotas ir be jų veiksmų.
„Šiandien yra labai aiškių praktinių priežasčių, kodėl verta tinkamai išregistruoti įmonę: šitaip išvengiama baudų už duomenų ir finansinių ataskaitų nepateikimą, didėja skaidrumas ir reputacija, sumažėja galimų problemų VMI, Sodroje, bankuose ar kredito reitingų biuruose, lengviau skirstyti likusį turtą. Be to, Juridinių asmenų registre esantys tvarkingi ir tikslūs duomenys padeda efektyvinti įvairius valstybės procesus bei didina visuomenės pasitikėjimą verslu“, – tvirtina J. Kazlauskienė.
Anot Registrų centro atstovės, likviduoti „savanoriškai“ verta ir todėl, kad likviduojant juridinį asmenį dalyvių sprendimu, likęs turtas yra paskirstomas juridinio asmens dalyviams. Tuo tarpu, jeigu juridinis asmuo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, dalyviams kyla problemų dėl likusio turto, tam jie turės kreiptis į teismą.
„Paminėtina, kad išregistravus juridinį asmenį pasibaigus inicijuotai likvidavimo procedūrai, pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų“, – atkreipia dėmesį ji.
Paprasčiau ir pigiau nei atrodo
Jeigu juridinis asmuo tvarkingai atsiskaito su biudžetu, moka mokesčius, likvidavimo procedūra yra tikrai nesudėtinga ir greita.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir teisės aktai numato, kad juridinio asmens dalyviai gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių, kuris atlieka visus su įmonės likvidavimu susijusius veiksmus, įskaitant likusio turto paskirstymą. Nors likvidatoriaus terminas skamba sudėtingai, iš tikrųjų juo gali būti paskirtas bet kuris fizinis asmuo, įskaitant įmonės vadovą. Kita vertus, nereta praktika yra samdyti išorinį įmonės likvidatorių – teisės, finansų ar kitų sričių specialistą. Išorinio likvidatoriaus paslaugos kainuos, tačiau jo patirtis galimai dar labiau pagreitins ir supaprastins įmonės likvidavimo procesą.
Visiems juridinio asmens dalyviams (akcininkams, mažosios bendrijos nariams ir kt.) priėmus sprendimą likviduoti įmonę, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimo, dalyvių sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Teisinis statusas „likviduojamas“ įregistruojamas per 3 d. d. nuo visų dokumentų pateikimo ir paslaugos apmokėjimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų dalyvių sprendimas reikalingas tik įregistruojant teisinį statusą „likviduojamas“ – proceso pabaigoje numatytam juridinio asmens išregistravimui dalyvių (akcininkų, dalininkų ir kt.) sprendimas jau nebebus reikalingas.
Po to, kai juridiniam asmeniui įregistruojamas statusas „likviduojamas“, likvidatorius privalo:
1) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;
2) baigti vykdyti juridinio asmens prievoles, atsiskaityti su likviduojamo juridinio asmens kreditoriais;
3) perduoti juridinio asmens dalyviams turtą, likusį atsiskaičius su likviduojamo juridinio asmens kreditoriais, ir surašyti to turto perdavimo aktą;
4) perduoti juridinio asmens dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
5) sudaryti likvidavimo aktą.
Atlikęs visus su likvidavimu susijusius veiksmus, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą išregistruoti juridinį asmenį, o dokumentus, patvirtinančius dokumentų perdavimą, saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat juridinis asmuo gali būti išregistruotas tik tada, kai VMI pateikia pranešimą, kad juridinis asmuo yra atsiskaitęs su valstybės biudžetais ir fondais. Šį pranešimą VMI tiesiogiai pateikia tiesiogiai Registrų centrui. Juridinis asmuo išregistruojamas per 5 d. d. nuo visų dokumentų pateikimo ir paslaugos apmokėjimo.
Gali inicijuoti ir Registrų centras
Kai juridinis asmuo daugiau kaip 12 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui terminų pabaigos nepateikia metinių finansinių ataskaitų, metinių pranešimų ar kitų dokumentų, taip pat 6 mėnesius nesuformuoja valdymo organų ar 5 metus neatnaujina duomenų Juridinių asmenų registre, Registrų centras gali turėti pagrindo manyti, kad tokia įmonė jokios veiklos nevykdo ir gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
Pasak J. Kazlauskienės, Registrų centro inicijuotas likvidavimas yra ganėtinai ilgas procesas: vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nuo pranešimo juridinio asmens valdymo organui apie numatomą inicijuoti likvidavimą iki juridinio asmens išregistravimo užtrunka apie 15 mėnesių. Kita vertus, nuo 2020 m. pradžios Registrų centras jau išsiuntė daugiau kaip 40 tūkst. pranešimų apie numatomą inicijuoti juridinių asmenų likvidavimą, daugiau kaip 25 tūkst. juridinių asmenų įregistruotas statusas „inicijuojamas likvidavimas“ ir daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų jau buvo išregistruoti. Svarbu paminėti, kad šiuo atveju, kai yra juridiniam asmeniui įregistruojamas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“, jį gali atšaukti tik teismas.
„Pastebime, kad padaugėjo juridinių asmenų vadovų kreipimųsi į teismą su prašymais panaikinti minėtą teisinį statusą, nes, kaip paaiškėja, juridinis asmuo vis dėlto vykdo veiklą. Nenorint, kad juridiniam asmeniui būtų pradėta likvidavimo procedūra, jo vadovas turėtų laiku atnaujinti duomenis ir teikti finansines ataskaitas. Gavus pranešimą iš Registrų centro apie numatomą inicijuoti likvidavimą, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas pateikti pranešime nurodytus dokumentus Registrų centrui. Jei likvidavimo procesas pradėtas VMI siūlymu, juridinio asmens vadovas turi kreiptis į VMI ir pašalinti priežastis, dėl kurių buvo inicijuotas“, – komentuoja Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento vadovė.
Registrų centrui pradėjus likvidavimo inicijavimo procedūrą, pirmiausia buveinės adresu ir valdymo organų narių adresais išsiunčiamas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą. Per trijų mėnesių terminą juridinis asmuo turi pateikti dokumentus, paneigiančius pranešime nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas likvidavimas.
Jeigu juridinis asmuo reikiamų dokumentų nepateikė ir nepašalino aplinkybių, po trijų mėnesių nuo pranešimo išsiuntimo registruojamas statusas „inicijuojamas likvidavimas“. Siekiant atšaukti statuso įregistravimą į teismą gali kreiptis juridinio asmens valdymo organai, dalyviai ir kreditoriai.
VERSLO TRIBŪNA
Druskininkų pradinių klasių mokytojas sukūrė klasės valiutą, kuri vaikams padeda suprasti pinigų vertę, o verslui – primena, kad didžiausia investicija visada yra į žmogų.
Gaiviųjų gėrimų asortimento „Norfos“ parduotuvių tinkle formavimui daugiausia įtakos turi pirkėjai – paklausos sulaukiantys produktai lieka lentynose, o mažiausiai dominantys pirkėjus keičiami naujienomis. Taip pat didelės įtakos asortimento pokyčiams turi rinkos tendencijos: atsirandantys madingi gėrimų skoniai, pvz., mango, arbūzų, aviečių, ar sveikesnio gyvenimo būdo tendencijos – vengti saldžių, rinktis gėrimus be cukraus, praturtintus vitaminais ir kitomis organizmui naudingomis medžiagomis.
Dar visai neseniai sutelktinis finansavimas Lietuvoje daugeliui asocijavosi su nišiniu sprendimu, buvo siejamas su mažesnio masto vystytojais – tais, kurie neturi pakankamai kapitalo ar prieigos prie tradicinių finansavimo formų. Tačiau šiandien ši paradigma sparčiai keičiasi: vis daugiau sėkmingų ir patyrusių vystytojų renkasi alternatyvius finansavimo šaltinius ne dėl būtinybės, o dėl efektyvumo, greičio ir lankstumo.
Neretai verslo pradžioje daug atsakomybių ant savo pečių prisiima vadovas – jis ir strategas, ir pardavėjas, ir personalo (HR) specialistas. Tačiau įmonei augant, darbuotojų skaičiui didėjant kartu gausėja ir klausimų bei rūpesčių kiekis. Neišvengiamai ateina metas, kada direktorius vienas pats su visu krūviu susitvarkyti nebepajėgia, o gal ir ilgai veikiančioje įmonėje iki tol taikyti sprendimai nebeveikia. Natūralus žingsnis – įdarbinti gerą personalo specialistą. Bet ar tikrai? Gal geriau jį išsinuomoti?
Negavus teismo sprendimo dėl statuso atšaukimo, po vienerių metų nuo statuso įregistravimo juridinis asmuo išregistruojamas. Po išregistravimo juridinis asmuo nebegali vykdyti veiklos. Trečiosios šalys informaciją gali sužinoti Registrų centro leidžiamame e. leidinyje – jame skelbiami visi pasikeitimai, susiję su konkrečiu juridiniu asmeniu.
