Tefloninių lyderių mada: šviežiausios politinių gyvūnų versijos

Sąvoką „žmogus yra politinis gyvūnas“ sugalvojo Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.). Ištisus amžius ji nurodė kolektyvinę žmonių prigimtį, todėl žodžių junginiai „tefloninis politikas“, „tefloninis lyderis“ labai santykinai laikytini graikų filosofo įžvalgos tąsa.  

Teflonu vadinamas dirbtinis plastikas, atsparus aplinkos poveikiui. Tačiau smarkiai kaitinamas skyla ir išskiria itin toksiškus, dirginančius fluoro junginius. Viena jo populiarumo priežasčių gamyboje – prie tefloninio paviršiaus praktiškai niekas nelimpa. Geopolitikos kontekste akcentuotinas nenatūralaus teflono toksiškas atsparumas iki tokio laipsnio, kad prie jo niekas nelimpa. 2008-ųjų ekonomikos, vėliau koronaviruso krizių, globalizacijos „nešiojimų“ fone iškyla lyderiai, agresyviai ignoruojantys tai, kas vadinama politiniu korektiškumu, etika, empatija etc.