Darbdavio indėlis į šeimos gerovę: ką realiai gali pasiūlyti verslas

„Papildomomis naudomis darbuotojams užtikrinamas finansinis saugumas kuria pasitikėjimą, motyvaciją ir ilgalaikį ryšį su darbdaviu“, – teigia Indrė Veličkienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė. Bendrovės nuotr.

„Minkštųjų“ papildomų naudų bumas baigiasi – geopolitinės turbulencijos laikais darbuotojai vis labiau vertina tai, kas suteikia realų saugumo jausmą, padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir užtikrinti asmeninę bei šeimos gerovę. Tyrimai rodo, kad būtent tokias pridėtinės vertės priemones su aiškiai veikiančiais mechanizmais darbuotojai vertina labiausiai, o darbdaviams tai atsiperka didesniu įsitraukimu ir motyvacija.

Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko apklausą, kurios rezultatai rodo, kad šalies gyventojai svarbiausiais prioritetais laiko asmeninę ir šeimos gerovę (82 proc.) bei finansinį stabilumą (62 proc.), o gerą darbdavio reputaciją, jų nuomone, lemia aiškiai rodomas rūpestis darbuotojų asmenine ir šeimos gerove (40 proc.).

Indrė Veličkienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė, apžvelgia, kad net 69 proc. respondentų pozityviai vertina tokius darbdavius, kurie sukuria stabilumo ir saugumo jausmą.

„Apklausos duomenimis, 53 proc. respondentų vertina tokius darbdavius, kurie nuolat palaiko darbuotojų motyvaciją. Be to, 50 proc. tyrimo dalyvių geromis darbovietėmis laiko tokias, kuriose išklausomi ir įgyvendinami darbuotojų poreikiai. Kitaip tariant, darbuotojams svarbu ne deklaracijos, o nuoseklus rūpestis, pasiekiamos paslaugos ir jų kasdienybėje matomas rezultatas“, – įvardija I. Veličkienė.

Draudžia ne tik sveikatą

Pasak tyrimo, 46 proc. darbuotojų tvirtina, kad jų lojalumas darbdaviui išaugtų, jeigu bendrovė investuotų į gyvybės draudimą, o 40 proc. apklaustųjų teigia, kad tokia papildoma nauda paskatintų juos ilgiau likti įmonėje ir jaustis labiau įvertintais.

I. Veličkienė dalijasi, kad „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, atsižvelgdamas į aiškius lūkesčių pokyčius, rinkai pasiūlė kompleksinį Darbuotojų ir jų šeimų draudimo paketą, kurį sudaro 13 skirtingų draudimo apsaugų ir papildomų paslaugų darbuotojams ir jų šeimų nariams.

„Tyrimo duomenimis, lietuviams svarbiausia vertybė yra šeima ir sveikata, todėl darbuotojams taip pat turime siūlyti aiškių priemonių, kai jų labiausiai reikia. Finansinis saugumas kuria pasitikėjimą, motyvaciją ir ilgalaikį ryšį su darbdaviu“, – akcentuoja I. Veličkienė.

Pašnekovė dalinasi, kad Darbuotojų ir jų šeimų draudimą sudaro plati apsaugų ekosistema, kuri neapsiriboja vien gyvybės draudimu.

„Draudimas suteikia finansinę apsaugą darbuotojui, jo šeimai. Darbuotojas apdraudžiamas ne vien gyvybės draudimu, bet ir nuo nelaimingų atsitikimų, 46 kritinių ligų, mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju, sutuoktinio mirties, darbuotojo ar sutuoktinio tėvų mirties atvejais, – keletą apsaugų įvardija I. Veličkienė – Svarbu, kad išmokos mokamos ne tik nelaimių atvejais, bet ir džiugiomis šeimai progomis“.

Aiškūs darbdavio prioritetai

Vertę darbuotojui kuria ne vien išmokos, bet ir aiškumas, kokios pagalbos, iš ko ir kada tikėtis. Pavyzdžiui, į draudimą įtraukta telemedicinos paslauga suteikia galimybę neribotai nuotoliu konsultuotis su šeimos gydytoju, gauti siuntimus tyrimams ar apsilankyti pas specialistus. Pašnekovė patikslina, kad šia paslauga patogu naudotis ir keliaujant.

„Atsidūrus situacijoje, kai iškyla grėsmė sveikatai ar gyvybei, svarbu žinoti, kad į specialistus gali kreiptis iškart. Kuo greičiau galima sulaukti konsultacijos ir patarimo, tuo greičiau nuslūgsta įtampa ir lengviau priimti sprendimus. Kai papildomos naudos parenkamos tikslingai, žmonės aiškiai mato, kur jos veikia ir kaip padeda kasdienybėje“, – sako I. Veličkienė.

Toks modelis, kai prioritetas teikiamas finansiniam saugumui ir rizikos mažinimui, darbuotojui suteikia konkrečią vertę, kuri stiprina pasitikėjimą organizacija, o darbdaviui kuria aiškesnę naudų logikos grandinę.

„Darbuotojų ir jų šeimų draudimo teikiama finansinė apsauga amortizuoja netikėtas išlaidas, mažina kasdienį stresą dėl neapibrėžtumo ir darbuotojams kuria didesnę vertę, nei priemonės, kurios neturi tiesioginio poveikio finansiniam saugumui ir stabilumui“, – sako I. Veličkienė.

Daugiau finansinio saugumo

Vykstančius pokyčius iliustruoja ir tarptautinis kontekstas. Pavyzdžiui, konsultacijų bendrovės „Gallup“ kasmet atliekami tyrimai „State of the Global Workplace“ užfiksavo, kad darbuotojai dėl augančio neapibrėžtumo, didelio krūvio, finansinio nestabilumo visame pasaulyje patiria vis daugiau streso – 2024 m. net 41 proc. apklaustų dirbančiųjų teigė patiriantys stiprų stresą, o jų įsitraukimo lygis smuktelėjo nuo 23 proc. iki 21 proc.

„Tai antras kartas per pastaruosius 12 metų, kai darbuotojų įsitraukimo lygis sumažėjo. Turint omenyje, kad produktyvumas taip pat smunka, šie duomenys verčia susirūpinti“, – rašoma tyrimo išvadose.

„Gallup“ skaičiuoja, kad sumažėjusios įsitraukimo apimtys pasaulio ekonomikai gali kainuoti 8,9 trilijonus USD arba 9 proc. pasaulinio BVP.

Vienos didžiausių JAV draudimo bendrovių „MetLife“ atliktas darbuotojų naudų tendencijų tyrimas „Employee Benefit Trends Study 2024/2025“ rodo, jog konkretiems darbuotojų poreikiams pritaikytos ir jiems aiškiai komunikuojamos naudos sustiprina jausmą, jog darbuotojais rūpinamasi, ir siejasi su didesniu pasitenkinimu, lojalumu bei įsitraukimu.

„Toks lūkesčių poslinkis darbdaviams aiškiai signalizuoja, kad talentų lojalumas ir įsitraukimo lygis tiesiogiai priklauso ir nuo darbdavio investicijų į priemones, kurios stiprina darbuotojų finansinio saugumo jausmą“, – mano I. Veličkienė.

Komentarai