Menas, mokslas ir naujosios technologijos

Publikuota: 2018-12-25
Japonų muzikantai groja iš perdirbtų buities objektų sukurtais instrumentais: prekybos centrų skeneriais, ventiliatoriais, televizoriais. vog.photo nuotr.
Japonų muzikantai groja iš perdirbtų buities objektų sukurtais instrumentais: prekybos centrų skeneriais, ventiliatoriais, televizoriais. vog.photo nuotr.
 

„Žinoma, kad internetas yra! Čia, priimamajame“, – neplačiu rankos mostu „Wi-Fi“ zoną apibrėžia viešbučio administratorius. Jį erzina kvaili klausimai apie internetą „Juodojo erelio“ kambariuose.

Jaunas japonas su savo kompiuteriu tyliai įsitaiso ant medinės statinės priešais viešbučio registracijos stalą. Bet tuoj jis su mumis sės į autobusą ir po pusvalandžio atsidurs naujausių technologijų, mokslo ir meno festivalyje.

nuotrauka::1 right

Mėgstu gyvenimo kontrastus, jie išjudina protą irba jusles. O festivalis „Ars Electronica“ – kaip penkių dienų trukmės kontrastinis dušas: virtualioji realybė, dirbtinis intelektas, keisčiausios interakcijos, užburiantys vaizdai ir netikėti garsai. Visa tai – nedideliame, pėstute apeinamame mieste.

Lincas – palei Dunojų įsikūręs Austrijos miestas. 200 tūkst. jo gyventojų galėtų ramiai sau didžiuotis jau vien tuo, kad būtent Linco pyrago („Linzen tarte“) receptas yra vienas seniausiai užrašytų pasaulyje. Yra čia ir sena turgaus aikštė, ir kariljonas, ir elegantiškų bažnyčių bokštų, o miesto istorijoje – garsių gyventojų, tokių kaip astronomas ir matematikas Johannesas Kepleris (1571–1630 m.), kompozitorius Antonas Bruckneris (1824–1896 m.), ir net Adolfas Hitleris. Tačiau atrodo, kad miestelėnai labiau didžiuojasi tuo, kas sukurta pačių rankomis. 2014 m. UNESCO Lincą įtraukė į Kūrybingų miestų tinklą kaip medijų meno miestą. Neabejotinai prie to prisidėjo ir trys valstybiniai bei du privatūs universitetai, pora solidžių muziejų ir festivaliai, iš kurių garsiausias – kasmet čia rengiamas festivalis „Ars Electronica“. 

nuotrauka::2 right

Festivalis „Ars Electronica“

Festivalis ateities scenarijus rašo ir technologines revoliucijas fiksuoja nuo 1979-ųjų. Šiandien tai – penkias dienas trunkantis margas renginys, į kurio programą bežiūrint darosi silpna – visko neapeisi. O jei ir apeisi, įsigilinti nespėsi, nes, be parodų, performansų ir naktinių koncertų, yra dar konferencijos ir kūrybinės dirbtuvės. Visas penkias dienas skirti šiam renginiui dar ir brangu – mažame mieste vos telpa atvykę menininkai, mokslininkai ir žiūrovai (šiais metais jų buvo virš 100 tūkst.), tad nakvynė čia tikrai nepigi.

Pagrindinė renginio vieta – POSTCITY, 80 tūkst. kvadratinių metrų erdvė sename Linco pašte. Kyli didžiule rampa aukštyn, smalsiai žvalgaisi į žmones, mėgindamas atspėti, kuris menininkas, kuris – mokslininkas. Lengviausia atpažinti orius vietos austrus ir japonus, kurie sudaro gal trečdalį renginio dalyvių ir žiūrovų. Įėjus į festivalio erdves, vėl pasidaro silpna – visko daug, viskas įdomu ir gana sudėtinga, o tiesiog vizualiai gražių ar efektingų kūrinių čia tik keletas. Centrinė dalis skirta projektų pristatymams – šalia kuriamo ar jau užbaigto projekto stovi jų kūrėjai, pasiruošę viską paaiškinti ir diskutuoti. Viena jos dalis – suaugusiesiems, kita – vaikams ar vaikų projektams. Šonuose – koncertų, konferencijų ir kūrybinių dirbtuvių salės.

nuotrauka::3 right

Apačioje esančiame bunkeryje – man įprastesnės parodų erdvės, čia nebereikia bendrauti. Nors norint galima – neretai prie kūrinių stovi jų autoriai. Matuoja tavo pulsą, tuomet jo energija paverčiama elektra, išjudinančia keistą mechanizmą. Kalba apie robotų emocinį intelektą, o dirbtinė galvutė sukoncentruoja žvilgsnį į tavo akis taip, lyg būtų įsimylėjusi amžiams. Rodo žiūrovams fotografiją, fiksuoja jų žvilgsnių trajektorijas, iš kurių paskui galime nuspėti, kas buvo pavaizduota nuotraukoje. Vienas vizualiausių kūrinių šioje erdvėje – į elegantiškas kolbas sudėtos, it juvelyrika apšviestos kiaulių širdys, kurioms menininkas suteikė vienokią ar kitokią formą ir pavadinimą: „Žvėries širdis“, „Šviesos širdis“, „Mados aukos širdis“ ir pan. Taip klausiama apie manipuliacijas organais (ir jų ribas) medicinoje, mene ar dizaine. Objektų daug. Blyksi, šviečia, pypsi, skenuoja, demonstruoja. O laikas spaudžia – festivalis vyksta keliuose skirtinguose taškuose, maršruto sudarymą dar komplikuoja konkrečiomis valandomis vykstantys koncertai ar performansai. Vis dėlto jei reiktų rinktis vieną objektą, rinkčiausi festivalio prizinių darbų ekspoziciją.  

„Ars Electronicos“ nugalėtojai

Konkursas „Prix Ars Electronica“ rengiamas nuo 1987-ųjų. Jo laimėtojai gauna auksinę Nikės statulėlę, piniginį prizą ir, žinoma, garbės. Pirmaisiais metais pagrindinį prizą čia laimėjo pirmasis studijos „Pixar“ kompiuterinės animacijos filmas „Luxo Jr.“, šiandien laikomas žanro klasika (pažiūrėkite jutube, tikrai mielas). 2004 m. skaitmeninių bendruomenių kategorijoje nugalėjo keistas ir utopinis, tačiau įdomus projektas pavadinimu „Wikipedia“. Taip, ta pati. Ne pagrindinį, tačiau vis vien svarbų skatinamąjį prizą čia yra pelnęs ir vienas lietuvių menininkas – Julijonas Urbonas už projektą „Kalbančios durys“ (2010 m.).  

Šiuo metu konkursinės kategorijos yra tokios: kompiuterinės animacijos, skaitmeninių bendruomenių, interaktyviojo meno ir vaikams ir jaunimui iki 19-os metų.

nuotrauka::4 right

Kompiuterinės animacijos kategorijoje laimėjo poetiškas nespalvotas filmas. Menininkė jungia prisiminimus ir mitus. Naudojo skenerį, kuriais architektai skenuoja pastatus. Šį įtaisą ji instaliavo skirtingose vietovėse ir erdvėse. Surinkusi begalę informacijos, iš jos sukūrė trijų dimensijų peizažus – gimė nepaprastai gilaus ir trapaus vaizdo pojūtis, erdviškumu pralenkiantis net ir daugelį 3D vaizdų.

Laimėtoju skaitmeninių bendruomenių kategorijoje tapo projektas „Bellingcat“ (www.bellingcat.com). Tai 2014 m. įkurta atvirojo kodo ir socialinių medijų tiriamoji platforma, skirta tirti, analizuoti ir dalytis informacija apie aktualius įvykius visame pasaulyje nuo Meksikos iki Rytų Europos.

nuotrauka::5 right

Interaktyviojo meno kategorijoje laurus pelnė „The BitSoil Popup Tax & Hack Campaign“. Projekto svetainėje www.bitsoil.tax rašoma, kad duomenys šiandienos skaitmeninėje ekonomikoje yra naujasis auksas. Žinia, šiandien didžioji šių turtų dalis sutelkta tokių milžinų kaip „Google“ ar „Facebook“ rankose. Projektas mėgina sukurti pavyzdį sistemos, kaip šioji struktūra veiktų sąžiningiau, – kas, jei skaitmeniniai robotai rinktų informaciją apie mūsų įrašus internete, už kuriuos mums būtų mokamas kad ir nedidelis atlygis?

Jaunimo sukurtų projektų kategorijoje geriausias tapo žaidimas dviem žaidėjams, kurių vienas žaidžia virtualiojoje realybėje, o kitas – dvimačiame vaizde. Abiejų užduotis viena – pabėgti iš degančio laivo. Tačiau kadangi abu tą pačią tikrovę mato skirtingai, norint įvykdyti užduotis tenka glaudžiai bendrauti ir bendradarbiauti.

nuotrauka::6 left

Išsami informacija apie visų metų prizų laimėtojus yra festivalio interneto svetainėje. Tiesa, internetu nepamatysi kamerinių ir didelių koncertų, performansų. Pavyzdžiui, 3D vaizdo projekcijos didingoje bažnyčioje naktį. Arba medinio tako pėstiesiems, vingiuojančio virš senamiesčio palei bažnyčių bokštus. Ir, žinoma, pačiame miesto centre šalia Dunojaus stovinčio, naktį visomis spalvomis mirgančio „Ars Electronicos“ centro, dar vadinamo Ateities muziejumi.

Mokslui ir menui skirtas muziejus 200 tūkst. gyventojų mieste pernai sulaukė 180 tūkst. lankytojų. Tiesiog maloniai pažioplinėti ten vargu ar pavyks. Dauguma objektų reikalauja įsitraukimo, bent jau intelektinio, o dažnai ir fizinio. Temos: biotechnologija, genų inžinerija, neurologija, robotika, medijų menas, tačiau lankytojų numylėtinė – 8D salė. Tai erdvė, kurioje išskirtinės kokybės vaizdai projektuojami ant visų esamų plokštumų. Programoje – nuo 3D filmukų vaikams iki kelionės kosmosu ar dirbtinio intelekto sukurtų projekcijų.   

Mokslas ir menas

Kai grįžau namo, tarsi festivalio tęsinys mane „susirado“ vaizdo įrašas, kuriame japonas Yusaku Maezawa kukliai šypsodamasis pranešė nusipirkęs visas vietas į Elono Musko bendrovės raketą, skrisiančią į Mėnulį. Jo pakeleiviai kol kas nėra žinomi. Aišku viena – jie bus menininkai.

nuotrauka::7 left

Meną kolekcionuojantis milijonierius tokį savo sprendimą aiškino maždaug taip: žiūrėdamas į neseniai už 100 mln. dolerių įsigytą tapytojo Jeano Michelio Basquiat  paveikslą jis galvojo, ką šis menininkas būtų sukūręs, jei būtų savo akimis pamatęs kosmosą. Taip ir gimė mintis geriausius šių dienų menininkus pakviesti į pirmąją privačią kelionę į Mėnulį ir atgal.

Jau girdžiu, kaip kai kurie skaitytojai komentuoja, kad tiems menininkams galvose ir taip vien nesuvokiamas kosmosas, pripildytas visų įmanomų keistenybių. Kalbėdami apie meną iš tiesų dažniau kalbame apie jausmus ir pojūčius. Bet menininkai nėra tik svajotojai. Priešingai – jie nuo senų laikų labai greitai pastebi ir išnaudoja įvairių mokslo sričių teikiamas galimybes. Niekas neuždraus jums įsivaizduoti menininko kaip barzdočiaus su berete, gurkšnojančio iš po skverno brendžiuką ir ramiai tepančio dar vieną rudeninį peizažą. Tačiau su šiandienos realybe tai turi nedaug ką bendro.

Festivalis „Ars Electronica“ – puiki proga pasitikrinti savo gebėjimus priimti naują informaciją, sužinoti ką nors naujo ir iš naujo pradėti svajoti apie ateitį. Užkietėjusiems humanitarams jis turbūt atrodys per šaltas ir sudėtingas. Užkietėjusiems tiksliukams jis turbūt bus per poetiškas ir chaotiškas. Bet protingam smalsiam žmogui tos kelios dienos neturėtų prailgti. Nepaisydama ilgos kelionės, problemų ieškant buto nuomai, mažo miesto gyventojų nenoro kalbėti angliškai ir galvos skausmo nuo įspūdžių pertekliaus grįžus vakare namo, važiuosiu ten dar kartą. Jei tik po naujosios mokesčių reformos liks tam pinigų.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Aukščiausia elektros lyga: XXI a. lenktynių formato aktyvistai sunkiai laužia tradicijų ledus Premium

Elektra varomų automobilių „Formulės E“ lenktynės – nuo 2014 m. plėtojamas projektas, kurį siekiama paversti...

Verslo klasė
2019.07.14
P. Jurkevičius: noriu prezidento, pietaujančio prie balta staltiese uždengto stalo! Premium

Žiniasklaidos iškeltas klausimas – reikia, o gal nelabai Daukanto aikštės rūmuose restorano arba kavinės,...

Verslo klasė
2019.07.13
A. Puklevičius: krizė skambina du kartus Premium 8

Neseniai teko prisėsti kompanijoje, kur keli iš pažiūros protingi žmonės, visi turintys aukštąjį...

Verslo klasė
2019.07.13
Medijų ateitis: nykstančios ribos Premium 2

Maždaug kokiais 2010 m. institucinė žiniasklaida pasijuto besanti beveik ištikta komos. Na gal porą metų...

Verslo klasė
2019.07.07
Kinas: Nuostabi antirusiška propaganda Premium 16

Vienu aspektu man „Černobylis“ („Chernobyl“) sukėlė stiprų nusivylimą. Nesuprantu, kodėl visi taip aistringai...

Verslo klasė
2019.07.07
Sigita Šimkutė: Ko nori moterys Premium 3

Biure buvo tuščia kaip niekada. Galėjai girdėti, kaip klankteli besisukanti ventiliatoriaus galva, pasiekusi...

Verslo klasė
2019.07.07
Ateities šeima – neišnaudota aukso gysla Premium 7

„Šeimos bilietu gali pasinaudoti viena šeima – abu tėvai, atvykę kartu su vienu arba keliais savo vaikais iki...

Verslo klasė
2019.07.07
Donatas Katkus: Manifestas? Premium

Kadaise bet kokia meno grupė – dailės, literatūros, muzikos – skelbdavo savo bendros estetikos manifestus.

Verslo klasė
2019.07.06
Kaip 1969-aisiais pasiekėme Mėnulį?  Premium 17

Žinią apie žmonių nusileidimą Mėnulyje Amerikoje supo audringi dešimtmečiai: šeštasis protestų ir rasinės...

Verslo klasė
2019.07.06
Bankai prieš anglis Premium 6

„Tauron“, vienas didžiausių Lenkijos energetikos koncernų, pereina prie žaliosios energijos. Tai nustebino...

Verslo klasė
2019.07.06
Knygos: 21 pamoka XXI amžiui, kurioms nepasiruošei Premium

Nejaukiai nudelbti akis ir apsimesti mirusiu būdavo gana pusėtina taktika, norint išvengti mokytojo dėmesio...

Verslo klasė
2019.06.30
Technika: nesisuka, bet verčia suktis. Kas? Premium 2

Ką darote su senučiuku, pavyzdžiui, kokio dešimtmečio senumo nešiojamuoju kompiuteriu? Taip taip, tuo pačiu,...

Verslo klasė
2019.06.30
Vis dažniau žvelgiame į kosmosą Premium

Lietuvoje jau nebėra nepastebimos naujienos apie šalies bendrovių, tarkime, „NanoAvionics“, žingsnius į...

Verslo klasė
2019.06.29
Lenkija rengiasi maitinti visus Premium

2018-ieji buvo itin sėkmingi lenkų žemės ūkio ir maisto produktų eksportui. Lenkijos ūkio produkcijos...

Verslo klasė
2019.06.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau