Menas, mokslas ir naujosios technologijos

Publikuota: 2018-12-25
Japonų muzikantai groja iš perdirbtų buities objektų sukurtais instrumentais: prekybos centrų skeneriais, ventiliatoriais, televizoriais. vog.photo nuotr.
svg svg
Japonų muzikantai groja iš perdirbtų buities objektų sukurtais instrumentais: prekybos centrų skeneriais, ventiliatoriais, televizoriais. vog.photo nuotr.
 

„Žinoma, kad internetas yra! Čia, priimamajame“, – neplačiu rankos mostu „Wi-Fi“ zoną apibrėžia viešbučio administratorius. Jį erzina kvaili klausimai apie internetą „Juodojo erelio“ kambariuose.

Jaunas japonas su savo kompiuteriu tyliai įsitaiso ant medinės statinės priešais viešbučio registracijos stalą. Bet tuoj jis su mumis sės į autobusą ir po pusvalandžio atsidurs naujausių technologijų, mokslo ir meno festivalyje.

nuotrauka::1 right

Mėgstu gyvenimo kontrastus, jie išjudina protą irba jusles. O festivalis „Ars Electronica“ – kaip penkių dienų trukmės kontrastinis dušas: virtualioji realybė, dirbtinis intelektas, keisčiausios interakcijos, užburiantys vaizdai ir netikėti garsai. Visa tai – nedideliame, pėstute apeinamame mieste.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lincas – palei Dunojų įsikūręs Austrijos miestas. 200 tūkst. jo gyventojų galėtų ramiai sau didžiuotis jau vien tuo, kad būtent Linco pyrago („Linzen tarte“) receptas yra vienas seniausiai užrašytų pasaulyje. Yra čia ir sena turgaus aikštė, ir kariljonas, ir elegantiškų bažnyčių bokštų, o miesto istorijoje – garsių gyventojų, tokių kaip astronomas ir matematikas Johannesas Kepleris (1571–1630 m.), kompozitorius Antonas Bruckneris (1824–1896 m.), ir net Adolfas Hitleris. Tačiau atrodo, kad miestelėnai labiau didžiuojasi tuo, kas sukurta pačių rankomis. 2014 m. UNESCO Lincą įtraukė į Kūrybingų miestų tinklą kaip medijų meno miestą. Neabejotinai prie to prisidėjo ir trys valstybiniai bei du privatūs universitetai, pora solidžių muziejų ir festivaliai, iš kurių garsiausias – kasmet čia rengiamas festivalis „Ars Electronica“. 

nuotrauka::2 right

Festivalis „Ars Electronica“

Festivalis ateities scenarijus rašo ir technologines revoliucijas fiksuoja nuo 1979-ųjų. Šiandien tai – penkias dienas trunkantis margas renginys, į kurio programą bežiūrint darosi silpna – visko neapeisi. O jei ir apeisi, įsigilinti nespėsi, nes, be parodų, performansų ir naktinių koncertų, yra dar konferencijos ir kūrybinės dirbtuvės. Visas penkias dienas skirti šiam renginiui dar ir brangu – mažame mieste vos telpa atvykę menininkai, mokslininkai ir žiūrovai (šiais metais jų buvo virš 100 tūkst.), tad nakvynė čia tikrai nepigi.

Pagrindinė renginio vieta – POSTCITY, 80 tūkst. kvadratinių metrų erdvė sename Linco pašte. Kyli didžiule rampa aukštyn, smalsiai žvalgaisi į žmones, mėgindamas atspėti, kuris menininkas, kuris – mokslininkas. Lengviausia atpažinti orius vietos austrus ir japonus, kurie sudaro gal trečdalį renginio dalyvių ir žiūrovų. Įėjus į festivalio erdves, vėl pasidaro silpna – visko daug, viskas įdomu ir gana sudėtinga, o tiesiog vizualiai gražių ar efektingų kūrinių čia tik keletas. Centrinė dalis skirta projektų pristatymams – šalia kuriamo ar jau užbaigto projekto stovi jų kūrėjai, pasiruošę viską paaiškinti ir diskutuoti. Viena jos dalis – suaugusiesiems, kita – vaikams ar vaikų projektams. Šonuose – koncertų, konferencijų ir kūrybinių dirbtuvių salės.

nuotrauka::3 right

Apačioje esančiame bunkeryje – man įprastesnės parodų erdvės, čia nebereikia bendrauti. Nors norint galima – neretai prie kūrinių stovi jų autoriai. Matuoja tavo pulsą, tuomet jo energija paverčiama elektra, išjudinančia keistą mechanizmą. Kalba apie robotų emocinį intelektą, o dirbtinė galvutė sukoncentruoja žvilgsnį į tavo akis taip, lyg būtų įsimylėjusi amžiams. Rodo žiūrovams fotografiją, fiksuoja jų žvilgsnių trajektorijas, iš kurių paskui galime nuspėti, kas buvo pavaizduota nuotraukoje. Vienas vizualiausių kūrinių šioje erdvėje – į elegantiškas kolbas sudėtos, it juvelyrika apšviestos kiaulių širdys, kurioms menininkas suteikė vienokią ar kitokią formą ir pavadinimą: „Žvėries širdis“, „Šviesos širdis“, „Mados aukos širdis“ ir pan. Taip klausiama apie manipuliacijas organais (ir jų ribas) medicinoje, mene ar dizaine. Objektų daug. Blyksi, šviečia, pypsi, skenuoja, demonstruoja. O laikas spaudžia – festivalis vyksta keliuose skirtinguose taškuose, maršruto sudarymą dar komplikuoja konkrečiomis valandomis vykstantys koncertai ar performansai. Vis dėlto jei reiktų rinktis vieną objektą, rinkčiausi festivalio prizinių darbų ekspoziciją.  

„Ars Electronicos“ nugalėtojai

Konkursas „Prix Ars Electronica“ rengiamas nuo 1987-ųjų. Jo laimėtojai gauna auksinę Nikės statulėlę, piniginį prizą ir, žinoma, garbės. Pirmaisiais metais pagrindinį prizą čia laimėjo pirmasis studijos „Pixar“ kompiuterinės animacijos filmas „Luxo Jr.“, šiandien laikomas žanro klasika (pažiūrėkite jutube, tikrai mielas). 2004 m. skaitmeninių bendruomenių kategorijoje nugalėjo keistas ir utopinis, tačiau įdomus projektas pavadinimu „Wikipedia“. Taip, ta pati. Ne pagrindinį, tačiau vis vien svarbų skatinamąjį prizą čia yra pelnęs ir vienas lietuvių menininkas – Julijonas Urbonas už projektą „Kalbančios durys“ (2010 m.).  

Šiuo metu konkursinės kategorijos yra tokios: kompiuterinės animacijos, skaitmeninių bendruomenių, interaktyviojo meno ir vaikams ir jaunimui iki 19-os metų.

nuotrauka::4 right

Kompiuterinės animacijos kategorijoje laimėjo poetiškas nespalvotas filmas. Menininkė jungia prisiminimus ir mitus. Naudojo skenerį, kuriais architektai skenuoja pastatus. Šį įtaisą ji instaliavo skirtingose vietovėse ir erdvėse. Surinkusi begalę informacijos, iš jos sukūrė trijų dimensijų peizažus – gimė nepaprastai gilaus ir trapaus vaizdo pojūtis, erdviškumu pralenkiantis net ir daugelį 3D vaizdų.

Laimėtoju skaitmeninių bendruomenių kategorijoje tapo projektas „Bellingcat“ (www.bellingcat.com). Tai 2014 m. įkurta atvirojo kodo ir socialinių medijų tiriamoji platforma, skirta tirti, analizuoti ir dalytis informacija apie aktualius įvykius visame pasaulyje nuo Meksikos iki Rytų Europos.

nuotrauka::5 right

Interaktyviojo meno kategorijoje laurus pelnė „The BitSoil Popup Tax & Hack Campaign“. Projekto svetainėje www.bitsoil.tax rašoma, kad duomenys šiandienos skaitmeninėje ekonomikoje yra naujasis auksas. Žinia, šiandien didžioji šių turtų dalis sutelkta tokių milžinų kaip „Google“ ar „Facebook“ rankose. Projektas mėgina sukurti pavyzdį sistemos, kaip šioji struktūra veiktų sąžiningiau, – kas, jei skaitmeniniai robotai rinktų informaciją apie mūsų įrašus internete, už kuriuos mums būtų mokamas kad ir nedidelis atlygis?

Jaunimo sukurtų projektų kategorijoje geriausias tapo žaidimas dviem žaidėjams, kurių vienas žaidžia virtualiojoje realybėje, o kitas – dvimačiame vaizde. Abiejų užduotis viena – pabėgti iš degančio laivo. Tačiau kadangi abu tą pačią tikrovę mato skirtingai, norint įvykdyti užduotis tenka glaudžiai bendrauti ir bendradarbiauti.

nuotrauka::6 left

Išsami informacija apie visų metų prizų laimėtojus yra festivalio interneto svetainėje. Tiesa, internetu nepamatysi kamerinių ir didelių koncertų, performansų. Pavyzdžiui, 3D vaizdo projekcijos didingoje bažnyčioje naktį. Arba medinio tako pėstiesiems, vingiuojančio virš senamiesčio palei bažnyčių bokštus. Ir, žinoma, pačiame miesto centre šalia Dunojaus stovinčio, naktį visomis spalvomis mirgančio „Ars Electronicos“ centro, dar vadinamo Ateities muziejumi.

Mokslui ir menui skirtas muziejus 200 tūkst. gyventojų mieste pernai sulaukė 180 tūkst. lankytojų. Tiesiog maloniai pažioplinėti ten vargu ar pavyks. Dauguma objektų reikalauja įsitraukimo, bent jau intelektinio, o dažnai ir fizinio. Temos: biotechnologija, genų inžinerija, neurologija, robotika, medijų menas, tačiau lankytojų numylėtinė – 8D salė. Tai erdvė, kurioje išskirtinės kokybės vaizdai projektuojami ant visų esamų plokštumų. Programoje – nuo 3D filmukų vaikams iki kelionės kosmosu ar dirbtinio intelekto sukurtų projekcijų.   

Mokslas ir menas

Kai grįžau namo, tarsi festivalio tęsinys mane „susirado“ vaizdo įrašas, kuriame japonas Yusaku Maezawa kukliai šypsodamasis pranešė nusipirkęs visas vietas į Elono Musko bendrovės raketą, skrisiančią į Mėnulį. Jo pakeleiviai kol kas nėra žinomi. Aišku viena – jie bus menininkai.

nuotrauka::7 left

Meną kolekcionuojantis milijonierius tokį savo sprendimą aiškino maždaug taip: žiūrėdamas į neseniai už 100 mln. dolerių įsigytą tapytojo Jeano Michelio Basquiat  paveikslą jis galvojo, ką šis menininkas būtų sukūręs, jei būtų savo akimis pamatęs kosmosą. Taip ir gimė mintis geriausius šių dienų menininkus pakviesti į pirmąją privačią kelionę į Mėnulį ir atgal.

Jau girdžiu, kaip kai kurie skaitytojai komentuoja, kad tiems menininkams galvose ir taip vien nesuvokiamas kosmosas, pripildytas visų įmanomų keistenybių. Kalbėdami apie meną iš tiesų dažniau kalbame apie jausmus ir pojūčius. Bet menininkai nėra tik svajotojai. Priešingai – jie nuo senų laikų labai greitai pastebi ir išnaudoja įvairių mokslo sričių teikiamas galimybes. Niekas neuždraus jums įsivaizduoti menininko kaip barzdočiaus su berete, gurkšnojančio iš po skverno brendžiuką ir ramiai tepančio dar vieną rudeninį peizažą. Tačiau su šiandienos realybe tai turi nedaug ką bendro.

Festivalis „Ars Electronica“ – puiki proga pasitikrinti savo gebėjimus priimti naują informaciją, sužinoti ką nors naujo ir iš naujo pradėti svajoti apie ateitį. Užkietėjusiems humanitarams jis turbūt atrodys per šaltas ir sudėtingas. Užkietėjusiems tiksliukams jis turbūt bus per poetiškas ir chaotiškas. Bet protingam smalsiam žmogui tos kelios dienos neturėtų prailgti. Nepaisydama ilgos kelionės, problemų ieškant buto nuomai, mažo miesto gyventojų nenoro kalbėti angliškai ir galvos skausmo nuo įspūdžių pertekliaus grįžus vakare namo, važiuosiu ten dar kartą. Jei tik po naujosios mokesčių reformos liks tam pinigų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
„VW Taigo“: kaip detalės keičia paveikslą Premium

Ne itin reikšmingais pokyčiais nuo „VW T-Cross“ besiskiriantis krosoveris sukuria visiškai naujo automobilio...

Automobiliai
2022.05.21
Putino bunkerio iliuzijos Premium 1

Kai leidai atimti savo laisves, esi apsuptas nemokšiškumo, buko banditizmo, skurdo, beširdiškumo ir...

Verslo aplinka
2022.05.21
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Stiklinė senjorams. Mecenatystės istorijos Premium

Kol Lietuvos visuomenėje veiklos iki galo neperėmė jau Nepriklausomybės metais gimusi ir užaugusi karta, vis...

Verslo klasė
2022.05.15
Pigesnei elektrai trukdo prekybos taisyklės Premium 3

Vakarų ir Lietuvos ekspertai laužo galvas ieškodami idėjų, kaip pasiekti, kad mažėjanti žaliosios energijos...

Pramonė
2022.05.14
„Profitus“ vadovė: nekilnojamo turto rinkoje karšta Premium

Viktorija Čijunskytė, sutelktinio finansavimo platformos operatorės, bendrovės „Profitus“ vadovė, teigia, kad...

Statyba ir NT
2022.05.12
Energetikos viceministras: žiema bus atšiauri Premium

Albinas Zananavičius, Energetikos ministerijos viceministras, sako, kad žiema Europos vartotojams bus sunki,...

Pramonė
2022.05.09
Laivu per vamzdį: terminalas, įveikęs posovietinę doktriną Premium 1

Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalas tapo visiškos Lietuvos nepriklausomybės nuo rusiškų gamtinių...

Pramonė
2022.05.08
Ginklų tiekimas nereiškia karo Premium

Kremlius vis pabamba, kad daugelis valstybių ėmė tiekti ginklus Ukrainai. Pabamba, net grasina...

Verslo klasė
2022.05.07
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
Vyno ekspertas A. Starkus – apie patekimą į ES verslo programą, lietuvišką vyną ir 16 licencijuotų vyndarių Premium

Pokalbio su vyno ekspertu Arūnu Starkumi, „Vyno klubo“ bendraturčiu ir parodos „Vyno dienos“ rengėjų,...

Laisvalaikis
2022.05.05
Konfiskuotas rusų oligarchų turtas: vargas dėl megajachtų Premium 1

Svajonių gyvenimą megajachtoje, nuosavame septynių žvaigždučių plaukiojančiame kurorte, užgriuvo realybė –...

Laisvalaikis
2022.05.03
A. Gailius: mes turime ginti savo kasdienybę Premium

Antanas Gailius, poetas, vertėjas sako, kad Putino tikslas yra sugriauti Vakarų pasaulio vertybes, todėl...

Laisvalaikis
2022.05.03
A. Dulkys: korupcija ir mobingas medicinos įstaigose dar nedingo Premium

Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras, VŽ podkaste teigia, kad medikų bendruomenėje yra patyčių,...

Verslo aplinka
2022.05.02
A. Januška: Tarp distopijos ir realybės Premium

Visi tikimės, kad karas Ukrainoje pakeis Europą, Vakarus ir pasaulį. Pradėti mąstyti apie naują pasaulį...

Verslo klasė
2022.04.30
Investuotoja R. Sakus: pinigai nelygūs – yra durni ir yra protingi pinigai Premium 4

„Durni pinigai – tai tokie, kuriuos gauni be jokios pridėtinės vertės ir daryk su jais, ką nori. O protingi...

Laisvalaikis
2022.04.29
Rusijos karinė pramonė skęsta Ukrainoje Premium 1

Rusijos karinė pramonė dėl nuostolių Ukrainoje ir Vakarų sankcijų praranda gamybinį potencialą. Tamsūs...

Verslo aplinka
2022.04.28
Ką sunkvežimių nuotraukos sako apie Rusijos kariuomenę Ukrainoje Premium 6

Mėgėjai kalba apie strategiją, o profesionalai – apie logistiką, sakė JAV generolas Omaras Bradley Antrojo...

Laisvalaikis
2022.04.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku