Kinas: Nesibaigiantis juokelis apie bezdalus

Publikuota: 2018-10-28
Mokslinė fantastika ir juokeliai apie antrą galą – geresnio derinio negali būti. „Vikipedijos“ nuotr.
Mokslinė fantastika ir juokeliai apie antrą galą – geresnio derinio negali būti. „Vikipedijos“ nuotr.
 

Vienas laimingiausių įvykių mano ekranų gyvenime buvo diena, kai sirgdamas netyčia atradau animacinį serialą „Rikas ir Mortis“ („Rick and Morty“). Tądien supratau, kad „Pietų parkas“ („South Park“) nėra žiauriausio humoro ir geriausias animacinis serialas pasaulyje.

Niekada nebuvau didelis animacinių filmų gerbėjas, tačiau „Pietų parką“ visada gerbiau už tai, kaip žavingai jo kūrėjai yra spjovę į viso pasaulio nuomonę ir daro tai, kas jiems tiesiog patinka. Kad neturi visiškai jokių ribų, nebijo teismų, nebijo įsigyti rimtų priešų pasirodžius kiekvienai serijai. Toks ir turi būti juodasis humoras – laužantis bet kokias normas, daromas be baimės, ironiškai šypsantis, kai kas nors dėl jo užpyksta. Stipriausias „Pietų parko“ smūgis yra išsišaipymas iš bet kokių socialinių normų, pasaulio įvykių ar asmenų, kurie yra tiesiog įkyrūs.

„Riko ir Morčio“ stiprybė kai kas kita – vaizduotė ir pasakojimo genialumas. Prasigėręs, išprotėjęs, narciziškas genijus mokslininkas, išradęs teleportavimosi vartus, keliauja po įvairias visatos dimensijas bei pasaulius jose. Kartu jis pasiima drovų ir pasitikėjimo savimi problemų turintį anūką. Skamba lyg ir nuobodžiai – kaip koks filmukas vaikams. Tačiau šis animacinis serialas yra skirtas būtent brandiems, ne tik žiaurų juodąjį humorą toleruojantiems, bet ir socialiai išprususiems žmonėms.

Socialinis išprusimas padeda suvokti, iš ko juokiasi serialo kūrėjai. Lengva pasijuokti iš savivertės neturinčio vyro ar nusivylusios gyvenimu mamos jausmų, lengva pakikenti žiūrint į analinius girto mokslininko juokelius. Tačiau sąveika tarp visų šių personažų ir kartu tarp nežemiškų būtybių bei žmonių duoda daug įkvėpimo, kaip reikėtų žiūrėti į socialinį statusą visuomenėje, žmonių tarpusavio santykius ar netgi kaip paprasčiausiai suvokti, kodėl kartais reikia spjauti į viską, ką apie tave mano kiti, ir tiesiog būti savimi. Nepaisant nieko – kol tau su savimi gerai.

Bet, žinoma, čia jau žiūriu į viską per daug filosofiškai. Reikia pripažinti faktą, kad šio serialo ištakos daug paprastesnės – du draugai, apsivalgę narkotikų ir neturėdami ką veikti, gamino absurdiškus trumpus animacinius filmus apie alkoholiką iškrypėlį mokslininką. Vėliau, patobulinę personažus, pardavė serialą normaliai televizijai. Reikia sutikti, kad žiūrėdamas šias serijas dažnai matai tik su alkoholiu susijusius, seksistinius, rasistinius, dažnai perversiškus juokelius. Kūrėjų vaizduotė įspūdinga: prigalvoti tokių kompleksinių ir nematytų kosmoso ir realaus pasaulio istorijų, apipinti jas nešvankiais juokeliais ir visa tai sutalpinti į 20-ies minučių epizodus gali tik turėdamas ypač gerų haliucinogenų arba būdamas lengvai išprotėjęs.

Bet nesižavėti jų vaizduote neįmanoma. Arba sugebėjimu sujungti įdomias istorijas su labai lėkštais juokeliais apie antrą galą, dėl ko net tokie juokeliai atrodo kaip geriausias humoras. Ne kiekvienas kūrėjas galėtų skoningai pateikti istoriją apie benamio kūne įkurtą pramogų parką, kupiną visų pasaulio baisiausių virusų, o viską užbaigti kelių kilometrų ilgio vyro organu, skraidančiu virš Amerikos žemyno. Arba užkariauti internetus istorija apie mokslininką, pasivertusį raugintu agurkėliu, pasigaminusį kūną iš papjautų žiurkių, išskerdžiantį dešimtis nusikaltėlių, o vėliau tokios būklės atvykstantį į šeimos psichoterapijos seansą. Kad ir kaip tai atstumiančiai ar netgi absurdiškai nuobodžiai skambėtų rašant, visgi žiūrint serijas ima nuoširdus džiugesys, jog kažkas sugebėjo tai sugalvoti ir pateikti taip įtraukiamai, kad negali nueiti nuo ekrano.

Kaip sakė viena televizijos kritikė, „Rikas ir Mortis“ yra „niekada nesibaigiantis juokelis apie bezdalus, apraizgęs rimtą akademinį požiūrį į nihilizmą“. Nieko nepridursi.

Jeigu laikote save kino ir televizijos snobu, jeigu būdamas su draugais mėgstate apsimesti ekranų žinovu, tai turėtų būti vienas iš privalomų serialų. Visa galva lenkiantis popsinius „Simpsonus“, savaime įspūdingą „Nuotykių metą“ („Adventure Time“) ar netgi tą patį stiprų, bet labai vienpusišką „Pietų parką“. Pickle Rick!

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Kino pavasaris: Vaizduotei išbudinti Premium

Jis ir vėl čia. Pagrobs laiką, bet mainais žada įjungti vaizduotę, pametamą beskubant. Kovo 21 d. prasideda...

Verslo klasė
2019.03.16
Ką daryti su pensija? Skamba liftuose ir koridoriuose Premium 9

Ypač aštriai šis klausimas iškilo gavus pirmąjį darbo užmokestį šiais metais su nuskaičiuotu 1,8 proc. į...

Verslo klasė
2019.03.16
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Knygos: anglai keleiviai aborigenų medžioklėje  Premium

Lentynoje gulėjo knyga labai gražiu viršeliu. Todėl ir nusipirkau. Kartais žmonėms tiesiog patinka gražūs...

Verslo klasė
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Pusryčiams – utopija. Vakarienei – distopija Premium

Yra dovanų, kurias norisi tučtuojau išpakuoti ir tučtuojau jomis džiaugtis. Ir yra tokių dovanų, kurias...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
„Brexit“ – nuo ko viskas prasidėjo 14

Jungtinė Karalystė 2019 m. kovo 29 d. išstos iš Europos Sąjungos. Priežastys: per didelis įnašas į Europos...

Verslo klasė
2019.03.10
„Lexus GS“ mirė. Tegyvuoja „Lexus ES“! Premium 10

Pristatydamas nuo scenos nuėjusio sedano GS pamainą, koncernui „Toyota“ priklausantis „premium“ segmento...

Verslo klasė
2019.03.09
Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas 5

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir...

Verslo klasė
2019.03.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau