Liudvikas Andriulis. Apie šlamančiuosius ir karjerą

Publikuota: 2017-12-04
„Matton“ nuotr.
svg svg
„Matton“ nuotr.
Mobiliųjų telekomunikacijų ekspertas

Pasenau, matyt. Ėmė čia manęs jaunimas iš visų pusių klausinėti patarimų, kaip uždirbti pinigų, kaip daryti karjerą. Dėl šlovės ir gerų mašinų, matyt. Uždirbusių daugiau pinigų yra krūvos, bet anys turbūt nešneka ar ką.

Parašysiu, galvoju, apie tai. Ypač todėl, kad mano nuomonė šiek tiek skiriasi nuo bendrosios ideologijos, įsigalėjusios tarp jaunimo.

Pradėkime nuo milijono dolerių klausimo – dirbti už algą ar savo verslą turėti?

Andriuli, klausia jaunuoliai, o kodėl tu savo verslo neturi? Na, turiu ar neturiu – čia kitas klausimas, pats nežinau. Viena vertus, dirbu kaip sau ir gaunu padoriai, bet nesu nė vienos įmonės įsteigęs. Tai nežinau, verslininkas aš ar tarnautojas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Man tas pats, kas aš. Vadinkite mane kaip norite, man svarbu, kiek uždirbu. Štai pirmas trumpasis atsakymas.

Savo verslo neturiu, nes šitame darbe uždirbu daugiau, nei uždirbčiau savame. Seneli Liudvikai, manęs klausia, o kodėl tu nenori turėti verslo, kuriame uždirbtumei daugiau, nei dabar uždirbi?

Todėl, sakau jaunuoliams, kad aš, našlaitis, neturiu kapitalo. Iš to išplaukia atsakymas numeris du, ilgesnis.

Aš sau visada sakiau, kai pagundos viliodavo – nedaryk, kvaily, verslo neturėdamas babkių. Nes išdulkins, varguoliausi ir plaksiesi. Eisi finansavimo – praskies, neisi – plėstis be babkiųnegalėsi, o jei nori jų daug – reikia erdvės. Erdvė – Lietuvos bėda, per maža rinka, daugybė žmonių turi verslą, bet murkdosi mažoje rinkoje. Ne man.

Man kalbantis su jaunimu, dažnai atrodo, kad anys per daug Marko Zuckerbergo ir Sergejaus Brino interviu prisiskaitė: sėkmingas būsi, jei ne apie pinigus galvosi, bet pasaulį keisi, iš idėjos varysi.

Man atrodo, didelė klaida yra pamiršti, kad dirbama dėl pinigų. Kas sako kitaip, kruša protą. Tokių pamiršusių yra kelios kategorijos – vieni ieško savirealizacijos darbe ir dūsauja, kiti nori savo verslo, nes jiems atrodo, kad jį turėti yra geriau, nei dirbti kitam, treti nori pasaulį pakeisti ir būti cukerbergais.

Aš tai manau, tegu cukerbergai ir varo iš idėjos. Dar man atrodo, kad lengva taukšti, kai turi babkių. Aš jų neturėjau (ir dabar iš esmės neturiu, rimčiau pažiūrėjus), neturėjau nei žinių, nei įgūdžių, buvau humanitaras vaikas iš suknistų Šiaulių, nematęs daugiau nei 300 Lt vienoje vietoje ir turintis lygiai nulį supratimo apie verslą ir lygiai nulį šeimos ar giminės narių, kurių galėčiau apie tai paklausti. Tik supratau, kad man reikia pinigų. Pamenu, aiškumas atėjo rugsėjo pirmą, kai įstojęs į Istorijos fakultetą kiemelyje klausiau seno dėstytojo sveikinimo kalbos. Prisimenu tik: „Pasirinkę šitą kelią, jaunuoliai, didelių pinigų neuždirbsite...“ Čia man aišku pasidarė – vaikinai, man su jumis ne pakeliui. Man reikia pinigų.

nuotrauka::1nocrop

Dabar, aišku, ne gūdūs 1997-ieji, jaunimas gudresnis, bet iki šiol atrodo, kad prisiskaitę brensonų ir bodošaferių jaunuoliai apsvaigusiomis akimis svajoja apie pasaulį pakeisiančius savo verslus ir... galų gale nelabai ką padaro, patys nesuprasdami, kodėl. Todėl frustruoja.

O nepadaro dėl to, kad: a) neturi kapitalo, b) susitelkia ne į pajamas ir to kapitalo kaupimą, c) .... Nėra c. Neturi kapitalo ir nesi susitelkęs į pinigus, tik tiek. Svaigsta apie nesąmones, užuot ėję dirbti ten, kur moka daugiausia šiandien ir mokės daugiausia rytoj.

Aš sau daug galvos nesukau – pasižiūrėjau, kur daugiausia moka, kur didžiausios karjeros galimybės 1998 m. Nustačiau: bankai, telekomunikacijos ir farmacija. Ir išvariau dirbti bet ko nesukdamas galvos dėl saviraiškos, pasaulio keitimo ir nesvarstydamas, ar man patinka darbas. Pataikiau į telekomunikacijas.

Man visuomet buvo svarbu stabilumas, stengiausi įsidarbinti rimtose įmonėse, ne pas šaraškinus, ir tik laipsniškai didinau riziką (dabar ji tik vienu laipteliu mažesnė nei nuosavame versle).

Tada nežinojau, kodėl man reikia stabilumo, o dabar suprantu, kad visai gerai mąsčiau. Pasirodo, aš – ne beprotis, nesiruošiu badauti penkerius metus be algos, važinėti troleibusu, kad įgyvendinčiau kokią nors verslo idėją. Aš žiūriu kaip CFO – man reikia stabilaus augančio pinigų srauto. Dar nė vienas verslo planas neveikė, jei jame buvo numatytas vienas didžiulis uždarbis. Geri verslai kuriami ant nuolatinių, pasikartojančių, nuosekliai augančių pajamų. Tada tai suvokiau intuityviai, ir man tai buvo tinkama strategija.

Iki šiol taip žiūriu į save – kaip į ilgalaikius įmonės pelną ir nuostolius. Mesti viską ir eiti daryti rizikingą projektą, kurio sėkmės galimybė – 20 procentų, na, jau ne, atleiskite, aš geriau tyliai ramiai kaupsiu kapitalą ir taip mažinsiu savo verslo riziką, jei jau nuspręsiu ko nors imtis.

Daug kas išsižioję žiūri į pakvaišusius amerikiečių startuolius, kurie nuo 18 metų tampa milijonieriais. Gerai, bet aš žinau, kaip tuos idealistus jaunuolius meiliai akimis nužvelgia rizikos kapitalistai. „Varykit, varykit berniukai“, – sako jie sau ir jų idėjas ramiai įvertina 5 procentais sėkmės. Bankrutavusių idealistų kapinės dingsta už horizonto, išlikusių gyvų lieka vienetai, ir mes jų prekių ženklus žinome.

Daugelis sėkmingųjų – ne vieno, o kelių sėkmės veiksnių kombinacija. Ir iš tiesų sakau jums: sėkmė (luck) toje veiksnių puokštėje yra per vidurį kaip lelija laidotuvių vainike, pirmu smuiku griežia. Sėkmės veiksnys yra tik kitas būdas kalbėti apie riziką. Protingi riziką skaičiuoja ir valdo. O kas neskaičiuoja, bankrutuoja.

Tik nekruškite man proto apie bankroto grožį ir gėrį. LLC, limitedliabilitycompany, mūsų žinomas kaip UAB, yra paremtas tiekėjo, darbuotojo supratimo, kad parduodamas įmonei su atidėjimu, jis rizikuoja. Visi įsipareigojimai LLC paremti asmeniniu pasitikėjimu. JAV gali išsisukti – daug pinigų, daug investuotojų, gali daryti „feniksą“ ir bandyti išdulkinti visus iš naujo. Lietuvoje, Europoje? Mėšlas, po bankroto niekas tau nieko neparduos, bent jau toje pačioje industrijoje. Bet kuriuo atveju aš visiškai nenoriu nė karto bankrutuoti ir praleisti keletą metų remontuodamas reputaciją. Ačiū. Aš noriu tuos keletą metų praleisti uždirbdamas pinigų, o ne įrodinėdamas, kad dabar manimi jau tikrai tikrai galima pasitikėti.

Ne vienus metus jaunimą gąsdinu nepopuliariu patarimu. Jei neturite kapitalo, jei tėvai neturi kapitalo, jei nuo vaikystės nematėte, kas yra verslas, – darykite normalią, lėtą, stabilią karjerą, atidžiai žiūrėkite, mokykitės ir po truputį kalkite pinigą. Jei karjeros nepadarote, tai kaip sukursite verslą? Pamirškite tuos startuolius ir eikite dirbti.

nuotrauka::2left

Ir ne tik dėl to, kad tam startuoliui be kapitalo ir žinių greičiausiai bus šakės. Dar ir dėl to, kad darbas normalioje didelėje įmonėje išmokys naudingų dalykų apie verslą – ir techninių, ir psichologinių. Aš jokiame nuosavame versle, kurį būčiau sukūręs Lietuvoje, nebūčiau turėjęs tokios patirties, kokią įgijau dirbdamas: nei didelių klientų, nei didelių sandorių, nei susiliejimų ir valdymo teisinių žinių, nei, svarbiausia, tokių pamokų, kurių gavau iš visų savo vadovų. Galų gale neįsivaizduoju, kokio dydžio ir svarbos verslą turėčiau turėti Lietuvoje, kad dividendais imčiau dabartinį savo atlyginimą. Kiek metų man būtų reikėję džiūvėsius be algos graužti? Dešimt? Penkiolika? Kad gaučiau tą patį?

Praktika ir aplinka labai svarbu – didelėje įmonėje matai vyresnių, daugiau patyrusių žmonių, iš kurių, jei nori, gali mokytis, prašyti patarimo, stebėti jų modusoperandi. Gali eksperimentuoti ir daryti klaidų – jos kainuos ne tau, o pamokas pasiliksi sau. Studentų startupas bendrabučio kambaryje – iš ko mokysiesi verslo? Iš Antano? Antanas gali puikų lazerį padaryti, bet apie verslą nesupranta taip pat nieko, kaip tu. Verkti noriu, kai prisimenu, koks apgailėtinas kvaišelis buvau prie? dešimtį metų. Neduok die, būčiau verslan nuėjęs. Ir dabar dar gaidelis, dar reikia mokytis.

Padirbti metų aštuonerius didelėse įmonėse, padaryti kokią nors karjerą, išmokti, galų gale susikaupti bent kokį nors kapitalą, taip pat žinių – iš karto mažėja kapinių rizika.

Tose saldžiose pasakose apie startuolius teisingas tik vienas dalykas – nuoseklumas ir atkaklumas. Atkaklumas versle visada atsiperka. Kuo toliau žiūriu, tuo labiau įsitikinu, kiek daug pasiekiama tiesiog daug metų darant tą patį. Reputacija kyla, įgūdžiai stiprėja, patirties daugėja. Man taip pat padeda: telekomunikacijos daug kartų buvo užknisusios, daug kartų galvojau sprukti, bet lieku, nes sukauptas žinių, įgūdžių ir reputacijos kapitalas labai gražiai virsta pinigais.

Tad jaunuoliams visada patariu žiūrėti į babkes ir nesiblaškyti: kišk ragą į mėšlą ir ark, jei nori babkių. Žemdirbiškas, žodžiu, mano požiūris į verslą, bet man veiksmingas.

Ir sutinku, mielas skaitytojau, kad yra puikių pavyzdžių, kaip jaunimas ėjo, darė iš idėjos, be žinių, be kapitalo, ir padarė, užkalė milijonus. Tikrai nuoširdžiai dėl jų džiaugiuosi. Statistiškai žiūrint – laimėjo teleloto.

Taip pat suprantu, kad kam nors gali būti tas pats, jog nepasisekė, kad vėl teko pagyventi su savo vaikais pas tėvus, pavažinėti troleibusu, pavalgyti košės ir bandyti iš naujo. Viskas OK.

Tik man taip netinka: aš – ne beprotis.

Publikuota „Verslo klasėje“ 2013 m. nr. 6

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Filantropas, mąstantis ne iki lubų, o iki dangaus Premium

Su Klemencu Agentu, verslininku ir mecenatu, susitarėme pasikalbėti vos Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą.

Verslo klasė
2022.06.24
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas S. Stūrys: žaidimų industrija jau varžosi su pramonės gigantais Premium

Didžiausia Lietuvoje žaidimų kūrimo ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ šiemet planuoja 110 mln. eurų apyvartą.

Inovacijos
2022.06.22
A. Petrošius: rekomendavome verslui nekalbėti Premium

Aidas Petrošius, žiniasklaidos stebėsenos ir komunikacijos tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ verslo plėtros...

Rinkodara
2022.06.17
D. Radzevičius: žiniasklaida nemoka daryti verslo Premium 5

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius VŽ podkaste negaili kritikos žiniasklaidos...

Rinkodara
2022.06.15
Strateginė Xi Jinpingo klaida Premium

Kinijos oficiozas „Global Times“ skundėsi, kad Vakarai ne tik spaudžia Rusiją sankcijomis, dislokuoja vis...

Verslo aplinka
2022.06.12
Karas pagreitino verslo transformaciją  Premium

Sena malda „Apsaugok, Dieve, nuo maro, karo ir bado“ šiandien įgauna naują prasmę. 2020 m. prasidėjusi...

Finansai
2022.06.11
E. Leontjeva: stoka – lyg šokio partneris, kurį reikia pažinti Premium

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išleido studiją „Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų?“. Apie...

Verslo aplinka
2022.06.06
Neturėsime pinigų, jei apie juos nieko nesuprasime  Premium 1

Apie finansinį raštingumą Lietuvoje iki šiol buvo kalbama labai mažai. Pinigų arba turi, arba – ne. Apie tai,...

Verslo klasė
2022.06.04
Piniginė nauda skaldo pasaulio požiūrį į Rusiją Premium

Daugumos Vakarų šalių piliečiai yra linkę nutraukti ekonominius ryšius su Rusija dėl karo Ukrainoje, o Azijos...

Verslo aplinka
2022.06.02
Kunigas J. Sasnauskas: nėra gera gyventi neapykantoj Premium

Julius Sasnauskas, kunigas, rašytojas, sovietiniais metais kalėjęs už savo pažiūras ir „antitarybinę“ veiklą,...

Laisvalaikis
2022.06.01
Lietuvos vizija. Madagaskare ar debesyse? Premium

Organizacijos, užsiimančios didžiosiomis tendencijomis, teigia, kad spartėjantys technologiniai pokyčiai yra...

Laisvalaikis
2022.05.29
Suvalkų koridorius energetikoje Premium 12

Kalio jodidas – populiarumo aukštumas pasiekęs preparatas. Ir atomas, nuklotas rusų okupantų sukeltų...

Pramonė
2022.05.29
Elektromobilius – masėms! Premium 8

Europos automobilių parko jau šį dešimtmetį laukia neišvengiama elektrifikacija, kurią skatins fosilinius...

Automobiliai
2022.05.28
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22
„VW Taigo“: kaip detalės keičia paveikslą Premium

Ne itin reikšmingais pokyčiais nuo „VW T-Cross“ besiskiriantis krosoveris sukuria visiškai naujo automobilio...

Automobiliai
2022.05.21
Putino bunkerio iliuzijos Premium 1

Kai leidai atimti savo laisves, esi apsuptas nemokšiškumo, buko banditizmo, skurdo, beširdiškumo ir...

Verslo aplinka
2022.05.21
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Stiklinė senjorams. Mecenatystės istorijos Premium

Kol Lietuvos visuomenėje veiklos iki galo neperėmė jau Nepriklausomybės metais gimusi ir užaugusi karta, vis...

Verslo klasė
2022.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku