Kinas: pasibėgiojimas su automatais

Įsidėmėkite šį kadrą. Jis iš vienintelės įdomios minutės trukmės scenos. Visa kita – nuobodu. imdb.com nuotr.

„Svetimo“ („Alien“) pristatyti nereikia, nes tiesiog negali būti skaitytojų, kurie šio filmo nežinotų. Nebūtinai jį mėgstate, bet nežinoti jo tiesiog negalite.

Šis senas filmas buvo vienas stebuklų, kurį dauguma pamatė iškart, kai buvo atgauta nepriklausomybė. Laimingieji – netgi kelerius metus prieš tai. „Svetimas“ tada taip smarkiai paveikė mus, tada dar mažus vaikus, kad mokykloje per pertraukas vaidindavome, kaip visur taškosi kraujas, bjaurus ateivis lenda iš krūtinės ir spiegia nežemišku balsu.

Tiesą sakant, pats filmas man tada nepatiko, o po daugelio metų jau buvo praradęs savo poveikį, ir net norėdamas negalėčiau jo vertinti rimtai. Pastarąjį dešimtmetį, kai labiausiai vertinami rimtą istoriją pasakojantys ar išskirtinės dramos mokslinės fantastikos filmai, toks dirbtinės įtampos ir grynojo veiksmo kūrinys visiškai nebeturi jokios reikšmės. Atrodo, net nebūtų verta kurti dar vienos tokios juostos. Bet pinigai kalba kitaip. Žiūrovų masė eis į bet kokį filmą, kuris sukels bent minimalų nostalgijos jausmą. Tai Ridley Scottas ėmė ir padarė ir iki galo išsunkė beveik 40-ies metų senumo epą.