Grąža didžiausia, kainos mažiausios

Analitikai pažymi, kad dabar taip pat yra tinkamas laikas apsvarstyti galimybę parduoti savo miško valdą. Taip yra esą ne tik dėl išaugusio susidomėjimo miško valdomis, įsigyjant jas kartu su žeme, bet ir dėl to, kad vis dar stagnuoja apvaliosiosios medienos rinka, medienos kainos žemos, t. y. žemiausios per kelerius pastaruosius metus ir nėra jokių ženklų, kad jos ims augti artimiausiu metu. Juditos grigelytės nuotr.

Lietuvoje augantys miškai potencialiai turi didžiausią grąžą, nors šiandien už miško žemę mokama mažiausiai Baltijos ir Šiaurės šalyse. Neatmetama, kad už miško žemę, kuri, anot ekspertų, ieškantiems stabilumo yra patraukli alternatyva investicijoms į biržinių bendrovių akcijas, jau po 5–10 metų Lietuvoje bus mokama daugiausia regione. Jie teigia, kad tam yra objektyvių priežasčių, ne tik išaugęs susidomėjimas. Dėl įsivyravusių itin mažų bankinių palūkanų normų pastaruoju metu smarkiai išaugo investuotojų susidomėjimas ir jie kreipia kapitalą miško plotams Šiaurės ir Baltijos šalyse įsigyti, ypač perkamos didesnės miško valdos ar stambesni miškų ūkio vienetai. Tai pažymi „Danske Bank“ grupės analitikai naujausioje Šiaurės ir Baltijos šalių miškų ūkio apžvalgoje. Susidomėjimą esą rodo ne tik vietos ar Skandinavijos pramoniniai ir privatūs investuotojai, kurie jau daug metų investuoja į miškus, bet ir nauji rinkos dalyviai, tokie kaip privatūs investuotojai iš JAV ar Vokietijos finansų institucijos.

Didėja fondų susidomėjimas

VŽ kalbinti ekspertai tarp potencialių pirkėjų išskiria dvi grupes. Tai pramoninės grupės, kurios investuoja į miškus kaip žaliavos šaltinį. Kita grupė – tai įvairūs investiciniai, pensijų fondai, kurie perka vidutinio amžiaus miškų valdas ir jas laiko kaip ilgalaikę investiciją. Tai alternatyva palyginti nestabilioms investicijoms į įmonių akcijas biržoje.