„Maxima grupės“ pardavimai pirmąjį pusmetį augo 4,7%

Grupės EBITDA sudarė 209 mln. Eur ir per pirmąjį 2024 metų pusmetį sumažėjo 10,8%, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pelningumo sumažėjimą daugiausia lėmė suintensyvėjusi konkurencija bei augantis darbo užmokestis, nurodoma pranešime.
Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo tęsiama plėtra Lenkijoje ir Bulgarijoje bei išaugę pardavimai Lietuvoje ir Latvijoje. Konsoliduotos tų pačių parduotuvių, veiklą vykdžiusių ir pernai (angl. like-for-like - LFL), mažmeninės prekybos pajamos, skaičiuojant pastoviu valiutos kursu, augo 2,2%.
Bendras grupės pajamų augimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei pernai labiausiai dėl sulėtėjusio vartojimo ir sumažėjusios infliacijos, ypač Estijoje ir Lenkijoje, bei dėl to, kad „Barbora“ nutraukė veiklą Lenkijoje.
Lenkijoje, kur vykdyta aktyviausia parduotuvių tinklo plėtra, pajamos augo 11,2% ir perkopė 920 mln. Eur. Nors „Stokrotka“ ir „T Market“ tinklų pajamos fiksavo stabilų augimą, stipri konkurencija ir mažesnės prekių pardavimo kainos lėmė tik nežymų LFL parduotuvių apyvartos augimą.
Baltijos šalyse LFL parduotuvių pajamų augimas viršijo arba buvo lygus rinkos augimo tempui, o Lietuvoje fiksuotas didžiausias LFL augimas, siekiantis 4,7%. Pardavimai Lietuvoje pranešime nesukonkretinti.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bendros e. komercijos segmento pajamos pirmąjį 2024 m. pusmetį Lenkijoje buvo 8 mln. Eur mažesnės, tačiau prekių pardavimai „Barboros“ e. parduotuvėse Baltijos šalyse paaugo 4 mln. Eur, taip pat augo ir aktyvių „Barboros“ pirkėjų skaičius.
Investicijos į ilgalaikį turtą 2024 m. pirmąjį pusmetį siekė 109 mln. Eur, t. y., 53 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Investicijos reikšmingai išaugo dėl „Maximos“ logistikos centro statybų Lietuvoje, veiklą pradėjusio birželį, taip pat didesnio ploto parduotuvių atnaujinimo bei nekilnojamojo turto, kuriame veikia grupės valdomų tinklų parduotuvės, įsigijimų.
Per pirmąjį 2024 metų pusmetį atidarytos 24 naujos parduotuvės, iš kurių 16 Lenkijoje, 5 Bulgarijoje, 2 Lietuvoje ir 1 Latvijoje.
Grynoji grupės skola, palyginti su 2023 m. pirmuoju pusmečiu, išaugo ir pusmečio pabaigoje sudarė 1,16 mlrd. Eur, o finansinio sverto rodiklis padidėjo iki 2,6x. Šį pokytį labiausiai lėmė išaugę nuomos įsipareigojimai dėl kilusių nuomos kainų ir didėjusio parduotuvių skaičiaus Lenkijoje.