Antras konkurencijos ratas: regionuose kova ne mažiau nuožmi nei tarp TOP 5 prekybininkų

Strategiškai lokalų verslo modelį pasirinkusių mažmeninės prekybos tinklų, tokių kaip „Gulbelė“, „Koops mažmena“, „Utenos prekyba“, esminiai rūpesčiai, ribojantys plėtrą ir pelno maržas, yra susiję su darbuotojų trūkumu ir neaugančiu gyventojų skaičiumi kai kuriuose regionuose. Nepaisant konkurencijos dėl pirkėjų ir darbuotojų, didžioji dalis verslų augina apyvartas, pelną ir išmoka akcininkams dividendų.

Didžiausią mažmeninės prekybos, kurioje dominuoja maisto prekės, rinkos dalį turi TOP 5 prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Norfa“ ir „Rimi“, kurių interesų lauke yra ne tik didieji miestai, bet ir regionų centrai, kai kurie gyventojų gausesni mažesni miestai. Tose vietovėse, kurios nepatenka į didžiųjų interesų lauką, įsitvirtinusios mažesnių tinklų parduotuvės. Tačiau regionų centruose joms tenka grumtis ir su didžiaisiais. Konkuruoti su jais, kaip VŽ sako prekybininkai, nepaprastai sunku ir dėl to, kad jie nugvelbia nemažai darbuotojų, ir dėl jų galių imtis agresyvesnės kainodaros.

Robertas Miliauskas, 35 parduotuves Utenos, Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonuose turinčios „Utenos prekybos“ vadovas, akcentuoja, kad konkurentai stengiasi siūlyti didesnius atlyginimus ir išvilioti darbuotojus, todėl dabar neretai tenka priimti tokių, kurie prieš dešimt metų net nebūdavo rimtai svarstomi.