Išrinkti mažmeninės prekybos sektoriaus lyderiai
Visą TOP mažmeninės prekybos reitingą su bendrovių finansiniais rezultatais ir vadovų komentarais rasite šiame straipsnyje.
Arūnas Janeliūnas, „Verslo žinių“ Duomenų analizės skyriaus vadovas, akcentuoja, kad šis TOP‘as pirmiausia yra dinamikos reitingas – daugiausia balų surenka tos bendrovės, kurios veržliai auga, o mažesnė vertė tenka rodikliams, žymintiems paties verslo apyvartą ir mastą. Patiems didžiausiems sektoriaus verslams išrikiuoti skirtas kiti „Verslo žinių“ reitingai: TOP 1000“, „Lietuvos verslo lyderiai 500“.
Pusė visų balų tenka rodikliams, susijusiems su augimu ir efektyvumu, todėl akivaizdu, kad labai dideliam toliau augti sparčiai gana sudėtinga. Vis dėlto net ir patys didžiausi mažmenininkai patenka ir į šį reitingą. Štai „Maxima LT“ iš 76 vietos pernai pakilo į 24 vietą šių metų TOP‘e, o „Norfos mažmena“, kurios pernai reitinge nebuvo, nes vėlavo pateikti ataskaitą Registrų centrui (RC), šiemet užima 20 vietą.
[infogram id="46c95c08-4584-4035-928d-ce15afa5d322" prefix="ejU" format="interactive" title="Sektorių lyderiai 2023: mažmeninė prekyba"]
Vertindamas mažmeninės prekybos segmentus, A. Janeliūnas išskiria akcizinėmis prekėmis prekiaujančias degalines, kurioms praėję metai buvo spartaus augimo laikotarpis. Šalia absoliučios reitingo lyderės „Circle K“ rikiuojasi ir kiti tinklai – „Viada“, „Emsi“, „Jozita“. Savo įtaką sektoriuje didina ir kai kurie specializuoti mažmenininkai, tarp jų – „Sportland LT“, „Pepco“.
Dar viena priežastis, dėl kurios kai kuriuos didžiuosius prekybos tinklus lenkia mažesni sektoriaus dalyviai yra mažesnis bendras pelningumas ir pelno augimas – maisto prekybininkai turi mažesnes pelno maržas nei specializuoti prekybininkai.
„Nors „Lidl“ jau atrodo pakankamai užaugęs ir tarsi turėtų pradėti lėtinti apsukas, visgi jo veržlumas nemažėja ir antrus metus iš eilės ši mažmenininkė tvirtai laikosi antroje pozicijoje“, – reziumuoja A. Janeliūnas.
Metodikos pokyčiai
2023 m. sektorių lyderių metodikoje šalia buvusių devynių kriterijų atsiranda dešimtasis – vidutinis įmonės darbuotojų skaičius 2022 m. Viena vertus, jis leidžia geriau įvertinti vidutinį darbo užmokestį įmonėje – kuo didesniam darbuotojų skaičiui mokamas didesnis darbo užmokestis, tuo įmonė gauna aukštesnį vertinimą. Be to, darbuotojų skaičius įtrauktas į vertinimo metodiką kaip dar vienas bendrovių vertinimo kriterijus. Jam šiemet suteiktas toks pat svoris kaip ir bet kuriam kitam rodikliui, ir tai rodo, kad daugiau balų gauna daugiau įdarbinančios bendrovės.
„Įmonių darbuotojų skaičius visuomet buvo mūsų analitikų akiratyje, tačiau šiemet jis į reitingo metodiką įtrauktas tiesiogiai. Manome, kad darbuotojų stokos laikais tai yra svarbus matas, išryškinantis tikruosius lyderius, pas kuriuos darbuotojų skaičius didėja“, – sako A. Janeliūnas.
Šiais metais nauja ir tai, kad, priešingai nei pernai, kai vertinamos buvo tik TOP 1.000 pagal apyvartą įmonės, galimybė dėl sektoriaus lyderio titulo varžytis atsirado visoms laiku finansines ataskaitas Registrų centrui pateikusioms bendrovėms, kurių pardavimo pajamos perkopė 10 mln. Eur, o darbuotojų skaičius viršijo 20. Kaip ir anksčiau, išimtis buvo taikoma tik HORECA ir reklamos segmentų verslams, vertintiems be žemutinės pajamų ir darbuotojų skaičiaus ribos.
Be to, šiemet iš reitingo automatiškai nebešalinamos nuostolingos įmonės, nes kai kuriose verslo srityse sukuriama vertė konkrečiais metais nebūtinai išmatuojama pelnu.
Iš viso šiais metais vertintos 1.670 įmonių, kai pernai jų buvo 966.
[infogram id="a9db7f39-b7c6-4255-a736-75d465aaea09" prefix="bjm" format="interactive" title="Lietuvos sektorių lyderiai 2023: vertinimo metodika"]
