Valstybės paramos tikisi ir didelės prekybos įmonės
Lietuviško ir užsienio kapitalo mažmeninės prekybos įmones vienijanti LPĮA teigiamai vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimą įgyvendinti priemonę, skirtą padėti įmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonių likvidumą. Visgi turi tam tikrų pastabų.
„Mažmeninės prekybos sektorių, kuriame veikia tiek smulkus ir vidutinis verslas, tiek ir didelės įmonės, Europos Komisija įvardina kaip vieną iš labiausiai COVID-19 paveiktų sektorių, nes karantinas daro tiesioginę įtaką paklausai ir pasiūlai, veikia įmones ir darbuotojus. Duomenys rodo, kad didelių įmonių patiriami finansiniai sunkumai ne ką mažesni nei tie, kuriuos patiria mažosios ir vidutinės įmonės“, – teigia Rūta Vainienė, LPĮA direktorė.
R. Vainienė pabrėžia, kad dėl karantino veiklą sustabdžiusios prekybos įmonės yra itin nepalankioje situacijoje. Verslas neturi galimybių vykdyti įprastinės prekybos veiklos, žymiai arba visiškai sumažėjo gaunami užsakymai arba įsipareigojimų vykdymas ir bet kokios pajamos iš veiklos.
Pagal dabartinį projektą, subsidiją siūloma skirti įmonėms, kurių pajamos, kartu su Lietuvoje veikiančiomis susijusiomis įmonėmis, 2019 m. neviršijo 50 mln. Eur arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. Eur.
„Europos Komisija yra išreiškusi aiškią poziciją, jog net ir sėkmingai veikiančios įmonės, gerai pasirengusios rizikai, būdingai įprastai jų veiklai, šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis gali patirti didelių sunkumų, kad jų gyvybingumas gali sumažėti. Pagal dabartinę tvarką į paramą pretenduoti gali daugiau nei 94.000 įmonių, o į tinkamus rėžius nepatenka tik kelios. Todėl tikimės, kad ir joms bus sudaryta galimybė kreiptis dėl paramos“,- teigė R. Vainienė.
Kapitalo kilmė
Asociacija atkreipia dėmesį, kad iš numatomos subsidijų priemonės šįkart papildomai eliminuojamos lietuviško kapitalo įmonių grupės. Tai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas su užsienio kapitalo susijusiomis įmonėmis, todėl pažeidžiamas Konstitucinis įmonių lygiateisiškumo principas.
LPĮA pabrėžia, kad sprendimas vertinti ne įmonių grupes, o atskirus juridinius vienetus yra sveikintinas, tačiau tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonėms jis turi būti vienodas. R. Vainienės teigimu, tarp ES nėra valstybių, kurios teikiama parama diskriminuotų įmones pagal kapitalo kilmę.
Lietuvoje, vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės, subsidiją gaus arba negaus, priklausomai tik nuo to, ar jos priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei. Anot jos, tokių įmonių nėra daug, tad tai nėra lėšų trūkumo klausimas, juolab, kad paramai yra taikomos lubos – 800.000 Eur.
Asociacija skaičiuoja, kad Lietuvoje yra vos kelios prekybos įmonės, kurių pagrindinė veikla karantino laikotarpiu yra uždrausta, o pajamos 2019 m. viršijo 50 mln. Eur ir kurių turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. viršijo 43 mln. Eur. Nemažai smulkių ir vidutinių įmonių taip pat negalės gauti paramos, nes priklauso įmonių grupėms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, verslui gelbėti skirtos subsidijos ir lengvatinės paskolos turėtų būti paleistos sausio 18 dieną. Ministerijos duomenimis, pirmąjį pagalbos paketą turėtų sudaryti 180 mln. Eur, iš kurių 150 mln. Eur bus skiriama subsidijoms, 30 mln. Eur – paskoloms.
Lietuvos prekybos sektorius yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių – sektoriuje dirba apie 106.000 darbuotojų, todėl LPĮA pabrėžia, jog būtina imtis visų priemonių, kurios galėtų būti naudingos sektoriaus, o kartu Lietuvos ekonomikos, stabilumui užtikrinti šiuo sunkiu metu. Asociacija siūlo reikšmingai didinti paramos intensyvumą, įtvirtinant didesnį nei 25, procentą nuo sumokėtos GPM sumos 2019 metais dydį visoms įmonėms, atitinkančioms 30% apyvartos kritimo kriterijų.
Penktadienį VŽ rašo, kad subsidijų laukiančiam verslui kyla klausimų, kaip bus skaičiuojama su kitomis bendrovėmis susijusios įmonės apyvarta ar jos sumažėjimas bent 30%, – tai vienas pagrindinių kriterijų gauti subsidijai.
