Brandi Lietuviško vyno istorija

Justinas Kanopa „Anykščių vyno“ gamybos direktorius: „Suderinti ilgametes „Anykščių vyno“ tradicijas ir šiuolaikines technologijas – daug žinių, išmanymo ir kūrybiškumo reikalaujantis tikslas.

„Anykščių vynas“ daugiau kaip 90 m. yra neatsiejama Anykščių krašto dalis. Jo įkūrėjas paliko ryškų pėdsaką regione – Anykščių apylinkių soduose iki šiol auginami vaisiai ir uogos, kurių dalis keliauja į vyno gamyklą – jos produkcija maloniai stebina ir Lietuvos, ir užsienio gurmanus. O sklandanti legenda, kad „Anykščių vynas“ buvo patiektas Didžiosios Britanijos karalienei, pasirodo, – tiesa. Net dviguba tiesa – juodųjų serbentų vyno teko ragauti Karalienei Motinai, jis padovanotas ir Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II.

„Anykščių vynas“ veiklą pradėjo 1926 m., kai jaunas agronomas, Dotnuvos žemės ūkio akademijos studentas Balys Karazija nusprendė Anykščiuose įsteigti vaisvynių dirbtuvę ir įrodyti, kad mūsų šalyje iš vietinių žaliavų įmanoma sukurti puikų vyną. Ambicingi jauno vyndario planai Aukštaitijos žmonėms iš pradžių kėlė nuostabą. Anykščių gyventojams buvo įdomu stebėti, kaip iš sunokusių obuolių gaminamas vynas, tačiau dauguma jų p. Karazijos užsiėmimą laikė sezonine pramoga ir netikėjo, kad savo akimis regi lietuviškos vyndarystės šaknis. Būtent su obuolių vyno gamyba 1926 m. prasidėjo „Anykščių vyno“ daryklos istorija – tuomet jaunatviško vyndario užsispyrimo dėka rūsyje paruošti pirmieji 6.000 l obuolių vyno.

Paryžiaus parodos „Grand Prix“

Vyno gamybai vadovauti p. Karazija pasikvietė Alfonsą Puziną, kuris Amerikoje buvo dirbęs vyno gamykloje. Ponas Puzinas garsėjo kaip kruopštus ir griežtas technologas, kuris labai prisidėjo prie įmonės suklestėjimo ir pasaulinio produktų pripažinimo.

Gamybos ir prekybos procesus organizavęs p. Karazija visoje šalyje išgarsino Anykščių kraštą, kurį spauda ėmė vadinti lietuviškąja Burgundija. 140 ha sklype vyndarys pats augino serbentus ir braškes. Mėlynes pirko iš Labanoro, o vyšnias – iš Žagarės. Jo vynas tarpukariu nuolat pelnydavo svarbiausių Lietuvos parodų medalius. Lygindamas savo gaminamus gėrimus su kitų šalių vynais p. Karazija nusprendė, kad lietuviški gėrimai niekuo jiems nenusileidžia, todėl 1938 m. su savo gaminiais nukeliavo į parodą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje lietuviškas braškių vynas nustebino daugybę žinovų ir pelnė pagrindinį apdovanojimą – parodos „Grand Prix“.

Nedidelė šeimyninė įmonė išaugo į šeimyninį verslą ir tapo didžiausiu vaisvynių gamintoju Baltijos valstybėse. 1939 m. įmonės sandėliuose saugota daugiau kaip 1,5 mln. l vyno. Per metus čia buvo perdirbama 35.000–45.000 centnerių vaisių ir uogų.

1940 m. sovietų valdžia įmonę nacionalizavo, tačiau jos darbuotojai balsavimu direktoriumi išsirinko buvusį savininką Balį. 1944 m. liepą prie Anykščių priartėjus sovietų kariuomenei, jis pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. su šeima emigravo į JAV ir iki mirties gyveno Čikagoje.

Juodųjų serbentų vynas – ir monarchams

Šiandien „Anykščių vynas“, valdomas AB „MV Group Production“, didžiąją dalį savo produkcijos parduoda šalyje, tačiau „Vorutos“ vynai keliauja ir į užsienį: Jungtinę Karalystę, Airiją, Daniją. Pastarojoje pardavimai ypač auga – tai pripažinimas, kad lietuviška vyndarystės tradicija ir meistrystė atitinka aukštus danų virtuvės standartus. Danijos gyventojai yra dideli gurmanai – vien sostinėje Kopenhagoje yra 15 restoranų, įvertintų viena ar daugiau „Michelin“ žvaigždučių.

„Vorutos“ eksportas į Didžiąją Britaniją per pastaruosius metus taip pat padidėjo beveik 3 kartus. Susidomėjimą vaisių vynu rinkoje lemia aktyvus britų domėjimasis naujais skoniais, natūraliais, „kraftiniais“ produktais. Beje, vynas iš Anykščių keliskart įvertintas Didžiosios Britanijos monarchų. Dar p. Karazija vienos parodos metu susipažino su Karaliene Motina, kuri ragavo juodųjų serbentų vyno. 2006 m. karalienei Elžbietai II per vizitą Lietuvoje buvo įteikta dovana – taip pat juodųjų serbentų vynas. Iš Bekingemo rūmų buvo gauta padėka.

Taip pat eksportuojami ir „Anykščių vyno“ sulčių koncentratai, džiovintos obuolių išspaudos.

„Voruta“ – tautinis paveldas

Vyno prekių ženklas „Voruta“ pirmą kartą pristatytas 2007 m., o 2010 m. juodųjų serbentų vynas „Voruta“ pripažintas tautinio paveldo produktu. Pernai tautiniu paveldu buvo pripažinti dar trys natūralūs vynai „Voruta“: pusiau saldus ir desertinis obuolių bei desertinis juodųjų serbentų.

Tautinio paveldo turėjimas ir puoselėjimas – vienas iš būdų išlaikyti tautinį savitumą šiandieniniame globaliame pasaulyje. Iš kartos į kartą perduodamos ir išlaikomos istoriškai susiformavusios tradicijos, patirtis ir specialūs įgūdžiai parodo pasauliui valstybės tautinį išskirtinumą, originalumą. Gamintojams, kurie naudoja ilgus dešimtmečius saugotas receptūras ir puoselėja lietuviškų produktų gamybos tradicijas, pvz., vyno gamybos, tautinio paveldo titulas – didelis įvertinimas.

„Anykščių vyno“ juodųjų serbentų vynas iš tiesų ragautas Didžiosios Britanijos karalienės.

Be tautinio paveldo „Anykščių vyno“ natūralūs vaisių vynai turi ir kitų įvertinimų. „Vorutos“ vyšnių vynui konkurse „Lietuvos metų gaminys 2010“ skirtas aukso medalis. Beje, šiemet minimas 80-osios vyšnių vyno gamybos metinės – natūralų pusiau saldų vyšnių vyną p. Karazija pradėjo gaminti 1927 m.

Pusiau sausas aronijų vynas „Voruta“ 2011 m. pripažintas „Lietuvos metų gaminiu“ ir apdovanotas aukso medaliu.

Pernai natūralus juodųjų serbentų vynas „Voruta“ pelnė populiariausios prekės titulą raudonų vynų kategorijoje – buvo perkamiausias prekybos tinkluose „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“.

Šių metų naujiena – rožinės spalvos pusiau saldus braškių vynas „Voruta“ Lietuvos vyno čempionate pelnė bronzos medalį ir atsidūrė greta geriausių pasaulio vynų.

Nauji laikai, nauji gaminiai

Per daugiau kaip 90 m. „Anykščių vyno“ produktų krepšelyje buvo įvairių pokyčių, tačiau jo pagrindas visais laikais buvo natūralūs vaisių ir uogų vynai.

Anot Justino Kanopos, šį rugsėjį tapusio „Anykščių vyno“ gamybos direktoriumi, dirbti kompanijoje, kuri yra sektoriaus lyderė ir viena iš seniausių natūralaus vaisių ir uogų vyno gamintojų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione, yra didelė atsakomybė. „Suderinti ilgametes „Anykščių vyno“ tradicijas ir šiuolaikines technologijas – daug žinių, išmanymo ir kūrybiškumo reikalaujantis tikslas“, – sako p. Kanopa.

Šiemet „Anykščių vyno“ produkcijos krepšelis ypač sustiprėjo ir išsiplėtė. Iš itin aukštos kokybės žaliavų – rūšinių obuolių arba kriaušių – pradėtas gaminti natūralus sidras „Tinginio pantis“. Sidro gamybos žinių Anykščių meistrai sėmėsi Didžiojoje Britanijoje.

Šiemet yra naujienų ir nealkoholinių gėrimų krepšelyje – tai natūralios, be pridėtinių dažiklių ar kitų priedų lietuviškos obuolių ir obuolių–vyšnių sultys „Mr. Fruct“.

Išgyvenusi įvairius istorinius etapus ir įvykius šiandien gamykla atsigauna ir pradeda naują etapą: atnaujinta erdvė lankytojams jų pritraukia ne vieną tūkstantį, nauji ir istorijos patikrinti produktai aktyviai pristatomi įvairiose parodose ir renginiuose. Planuojama ir toliau investuoti į gamybos modernizavimą. O netrukus visuomenei bus pristatytas ir atnaujintas „Anykščių vyno“ korporatyvinis ženklas bei stilius.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius: „Darbuotojo pastangas įvertiname jam atiduodami visą 100% uždarbio dėl jo gebėjimo sumaniai pasinaudoti naujovėmis.“

D. Dundulis: „Norfos“ darbuotojai geriausi, todėl jų atlyginimai – didžiausi

„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.

Vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo duomenims, geriausiai klientus Lietuvoje aptarnauja „Eurovaistinė“. Bendrovės nuotr.

Slaptųjų pirkėjų verdiktas: „Eurovaistinė“ – geriausiai klientus aptarnaujantis vaistinių tinklas Lietuvoje

Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.

Nijolė Kvietkauskaitė, „Iki Lietuva“ generalinė direktorė. Juditos Grigelytės nuotrauka.

Nijolė Kvietkauskaitė: mūsų misija būti arčiausiai klientų – ne pažadas, o realybė

Būti ten, kur klientai gyvena ir dirba – tokią strategiją sparčiai besikeičiančioje mažmeninės prekybos rinkoje pasirinkęs „Iki“ prekybos tinklas per pastaruosius penkerius metus išsiskyrė nuoseklia plėtra, o šiandien pagal nuosavų parduotuvių skaičių užima lyderio poziciją tarp didžiųjų prekybininkų. Prekybos tinklą valdančios bendrovės „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pažymi, kad ši strategija atspindi įmonės siekį būti kuo arčiau pirkėjų ir palengvinti jų kasdienybę.

Š. m. 34 savaitę „Norfoje“ pirkėjas palankiausiomis kainomis pirko 15 produktų iš 19, tarp jų ir visus pagrindinius pieno produktus: pieną, fermentinį sūrį, sviestą, kefyrą, grietinę, varškę.

„Norfa“: kodėl pieno ir jo produktų Lietuvos pirkėjui galime pasiūlyti mažiausiomis kainomis?

Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.