Žaliosios energetikos milžinė mažina plėtros ambicijas

Norvegijos valstybinė kompanija, daugiausia energijos gaminanti savo didžiuliame hidroelektrinių parke, ketvirtadienį paskelbė apie planus sulėtinti pajėgumo augimą, praneša „Financial Times“.

Iki šiol ji ketino iki 2025 m. kasmet įrengti 2,5–3 GW sausumos vėjo, saulės energijos ir baterijų saugyklų, o nuo 2030-ųjų apsukas didinti iki 4 GW per metus.

Dabar ji siekia nuo 2026 m. kasmet įrengti 2–2,5 GW, kurių gali pakakti aprūpinti elektra apie 2,5 mln. namų ūkių. 

Kalbant apie jūros vėjo energiją, dabar siekiama iki 2040 m. iš viso išplėtoti 6–8 GW pajėgumo, palyginti su ankstesniu 10 GW tikslu. O tikslai, susiję su žaliuoju vandeniliu, nuo 2 GW apkarpyti iki 1–2 GW.

„Mes vis dar tvirtai tikime jūros vėjo energetika ir norėtume joje likti, tačiau šiek tiek mažiname savo užmojus“, – sakė Birgitte Vartdal, „Statkraft“ vadovė, kuri pareigas eina nuo balandžio. – Europoje ir visame pasaulyje vis sparčiau pereinama nuo iškastinės prie atsinaujinančiosios energijos. Tačiau rinkos sąlygos visai atsinaujinančiosios energijos pramonei tapo sudėtingesnės.“

„Statkraft“ nėra vienintelė, kuri per pastaruosius metus pristabdė augimo planus.

Danijos bendrovė „Orsted“, didžiausia pasaulyje jūros vėjo jėgainių plėtotoja, susidūrusi su sunkumais JAV projektuose, sumažino savo 2030 m. planus daugiau nei 10 GW.

Tuo metu Portugalijos EDP gegužę taip pat sumažino savo metinius tikslus, kaltindama „mažesnes elektros energijos kainas ir ilgesnį laiką trunkančią didesnių palūkanų normų aplinką“.

„Projektai tapo daug sudėtingesni, o santykinės grąžos paprasčiausiai nėra, – kalba Vegardas Vikas Vollsetas, konsultacinės bendrovės „Rystad Energy“ viceprezidentas ir atsinaujinančiųjų išteklių ir energetikos vadovas. – Drįsčiau teigti, kad tai nėra gerai pereinamajam laikotarpiui energetikos srityje. Kyla abejonių dėl jos santykinio greičio.“