Branduolinė neturi ateities. Termobranduolinė turi, bet neaišku dar kada, ir kokios apimties.

Iš valstybės biudžeto toms investicijoms bus nykstamai maža dalis skirta. Ir ta pati matyt per Invegą ir subsidijas verslo projektams, administruojamas CPVA/Invegos. Didžiąją dalį investicijų atliks verslas, stambios kvazivalstybinės korporacijos (Ignitis, Latvenergo, Enefit). Dienos gale už viską sumokės vartotojai, fiziniai asmenys ir įmonės. Esminis klausimas, kaip visas šis procesas bus reguliuojamas. Nuo to priklausys rizika, konkurencija, finansavimo sąlygos bei investavimo prioritetai. Man tame visame lobistų ir politikų fone labai girdisi daug diskusijų apie generaciją, kaupimą, tačiau gan mažai apie jungčių su gretimomis šalimis (Švedija, Lenkija) stiprinimą. Atrodo, pasidarome pakankamai, kad atsijungti nuo Brell ir to užteks. Manyčiau reikėtų užtikrinti laisvą prekybą fizine prasme mažai ribojančiomis apimtimis, kad nebebūtų su gretimomis Nordpool zonomis kainų skirtumų dešimtimis ar šimtais procentų, o jau tada paaiškėtų akivaizdžiai, kokie generacijos šaltiniai ir kaupimo poreikiai mums reikalingi.

Jei kažką suprastum, taip nenusišnekėtum. 150 mlrd. yra visos investicijos, ne valstybės. Iš jų absoliuti didžioji investicijų dalis bus privačios, ir tik dalis valstybinės. Studijų į stalčių užsakoma vis mažiau. Į stalčių studijos didele dalimi buvo pasekmė "mažiausios kainos", kai ne esmė, kad visi žino, kad kokybiškai padaryti negali, bet kainą pasiūlė 50% mažesnę nei tas, kuris padarys gerai. Intelektas niekaip nesusijęs su minčių raiška.

Didžioji dalis investicijų ne didžiųjų įmonių bus, o daug plačiau - biodujos vienos įmonės, elektromobilių krovimas - kitos. Elektros gamyba - dar kitos. Elektromobilius susipirkti, šildymo sistemas elektrifikuoti, gamyklas elektrifikuoti. Iš valstybės reikia reguliacinę aplinką sutvarkyti, kad skatintų AEI plėtrą, spręsti reguliaciniais mechanizmais jų trūkumus, ir kur jau negali reguliacija išspręsti, tada jau investicijas į infrastruktūrą darai.

Visada prisimenu vieno mero žodžius - ko jūs rūpinatės tų plytelių kaina, vistiek čia gi ES pinigai :) :) :) Tai taip ir čia. Koks skirtumas, kiek "žalias kursas" kainuos, čia gi vistiek didžio dalis ES ar privačių pinigų. Ne, netiesa. Resursai yra riboti, todėl jei skiriame milijardus vis dar mistinei žaliojo vandenilio gamyba, negalime tų milijardų skirti AI ar pan. plėtrai. Žiūrint atgal, didelė dalis ES paramos buvo panaudota neefektyviai, todėl vietoj to, kad gautume jos dividendus, dabar turime iš savų taisyti skyles (pvz., naujas vandentiekis 3 troboms. šviesolaidis kaimui, kuriame yra 2 kompiuteriai (1 pašte, kurį tuoj uždarys, kitas seniūnijoje) ir pan.).

Zemos itampos tinkla... komentaras pašalintas

Kiek per metus išleidi degalams, elektrai ir šildymui? Vidutinis namų ūkis turi 2 automobilius, vidutiniškai pravažiuoja 28k km ir tai yra 3000€ per metus namų ūkiui tik degalai. Šildymas ir karštas vanduo dar koks 1k€. Elektra dar 400-500€. Tai 4500€ per namų ūkį per metus arba grubiai 3,7 mlrd. eurų per namų ūkį per metus. Padaugink iš 30 ir jau 111 mlrd. Ai, dar pamiršome pramonę ir žemės ūkį, kurie suvartoja apie 2/3 visos energijos... Ir kai opex intensyvią enengijos gamybą keiti į capex intensyvią - rezultatas bus santykinai mažesnės išlaidos energijai.