Ketinantiems įsirengti saulės elektrinę ekspertai primena nepamiršti ir jų saugumo

Augantis saulės elektrinių populiarumas ir spartėjantis jų įrengimo pagreitis Lietuvoje džiugina atsinaujinančios energetikos šalininkus, tačiau norint džiaugtis sumažėjusiomis elektros sąskaitomis, būtina įsivertinti ir rizikas, apie kurias ne visada susimąstome.

Kompanijos „SolarEdge Technologies“ techninių pardavimų vadovas Baltijos šalims ir Suomijai Gediminas Juknius primena, kad saulės elektrinės generuoja itin aukštą nuolatinę įtampą, kuri gali tapti gaisro šaltiniu. Nors Lietuvoje saulės elektrinių gaisro atvejų kol kas nėra fiksuota, tai nereiškia, kad toks įvykis nėra tikėtinas, nes remiantis 2023 m. Edinburgo universiteto publikuotais tyrimo duomenimis, 1000 MW ant stogų įrengtų saulės elektrinių sukelia virš 25 gaisrų per metus. Tai pat jis mini ir naują grėsmę – kibernetines atakas, apie kurias anksčiau nebuvo kalbama.

Ekspertas tvirtina, kad siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, požiūris į saugumą privalo būti holistinis ir apimti tinkamai parinktą įrangą, patyrusius, sertifikuotus rangovus bei atsakingą pačių žmonių požiūrį į elektrinės priežiūrą.

Gaisrą sukelti gali pažeisti ar netinkamai parinkti komponentai

G. Juknius ramina, jog savaime saulės elektrinė nėra pavojingas įrenginys, o kad nelaimingų atsitikimų būtų išvengta, bene svarbiausia yra tinkamai parinkta įranga, kokybiškai atlikti montavimo darbai ir profesionalus rangovas, kuris užtikrina savalaikę įrenginių priežiūrą.

„Viena pagrindinių gaisrų priežasčių yra netinkamai suprojektuotos ir sumontuotos elektrinės. Tai pat gaisrą gali sukelti senėjantys ar pažeisti komponentai, netinkama ar aplaidi elektrinės priežiūra bei gamtos sukelti gedimai, tokie kaip krušos pažeisti moduliai ar nuo stipraus vėjo pažeistos konstrukcijos, kabeliai“, – priežastis vardina ekspertas.

„Pasaulio praktika rodo, jog reguliarūs patikrinimai, pramonės standartų laikymasis yra svarbūs elementai, padedantys išvengti nelaimingų atsitikimų. Žinoma, itin svarbi ir pačios saulės elektrinės komponentų kokybė bei patyrusio, sertifikuoto rangovo pasirinkimas“, – pažymi G. Juknius.

Profesionalius saulės energijos sprendimus namams ir verslui teikiančios įmonės „Energia futura“ vadovas Kęstutis Slavinskas teigia, jog saugumo klausimais kompromisų būti negali. Jis antrina, kad rengiant saulės elektrinę svarbu tiek patikima įranga, tiek atsakingai atlikti, projektavimo ir montavimo darbai, o įsirenginėjant elektrines ant pastatų siūlo rinktis „SolarEdge“ optimizuotą saulės keitiklių sistemą: „Kuomet saulės elektrinei keliami aukščiausi gaisrinio saugumo reikalavimai ir reikalinga galimybė užtikrinti saugią nuolatinę įtampą įvykus gedimui, „SolarEdge“ dažnai yra prioritetinis pasirinkimas. Sistema taip pat leidžia efektyviai išnaudoti esamą stogo plotą ir užtikrinti efektyvesnę elektros generaciją, todėl yra dažnas pasirinkimas tiek dėl efektyvumo, tiek dėl saugumo.“

K. Slavinskas pažymi, jog optimizuotoje „SolarEdge“ sistemoje moduliai dirba individualiai, todėl jų efektyvumo praradimas dėl modulių senėjimo, nešvarumų, šešėliavimo ar gedimo nepaveikia visos sistemos darbo, taigi, sugeneruojama daugiau elektros energijos, o modulių lygmens stebėjimo sistema leidžia operatyviai reaguoti į generacijos nuokrypius bei operatyviai šalinti gedimus.

Vadovaujasi JAV pavyzdžiu

Kaip teigia G. Juknius, planuojantiems įsirengti saulės elektrinę svarbu suprasti, jog negalima vadovautis tik siūlomo sprendimo kaina ir elektros generacija, nes toks pasirinkimas ilguoju laikotarpiu gali ne tik kainuoti daugiau, bet ir sukelti fatališkas pasekmes. Be to, ekspertas pažymi, jog nelaimingų atsitikimų padeda išvengti ne tik pačių žmonių sąmoningumas, bet ir reguliavimas įstatymais.

„Kadangi bendras Europos Sąjungos (ES) reglamentas dėl saulės elektrinių, įrengtų ant pastatų stogų, vėluoja, didžiosios kompanijos jau žvalgosi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) patirtį. Šioje šalyje dėl saulės elektrinių kilus ne vienam gaisrui, reguliavimo tarnybos stipriai sugriežtino reikalavimus ir šie tapo industrijos standartu. Kol kas ES saulės elektrinių saugumo klausimai yra sprendžiami valstybių narių lygmenyje, tačiau ne viena šalis jau priėmė saugumo reikalavimus, panašius į keliamus JAV“, – teigia G. Juknius.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2478?placement=

„Esant saulės elektrinės komponentų gedimui, deja, saulės išjungti negalime, todėl elektrinė toliau generuoja aukštą įtampą keldama grėsmę tiek turtui, tiek gyvybei. Amerikoje dominuoja modulių lygmens galios elektronika (angl. MLPE), kuri geba užtikrinti saugią nuolatinę įtampą elektrinės grandinėse gedimo atveju, o temperatūriniai jutikliai stebi jungčių temperatūrą ir taip leidžia užkirsti elektros lanko atsiradimui, kuris yra viena iš pagrindinių gaisrų priežasčių. Toks visapusiškas ir daugiasluoksnis saugumo sprendimas, kaip naudojamas JAV, užtikrina, kad elektrinė ne tik generuotų elektros energiją, bet ir nekeltų papildomos gaisro rizikos“, – pabrėžia „SolarEdge“ techninių pardavimų vadovas.

Kalbant apie saugumo užtikrinimą, G. Juknius pastebi, jog saulės elektrinės įrengimą verta pradėti nuo rizikos vertinimo: „Svarbiausi saugios saulės elektrinės įrengimo žingsniai prasideda nuo konsultacijos su draudimo kompanijomis. Jos yra labiausiai suinteresuotos saugios elektrinės įrengimu ir eksploatacija. Pavyzdžiui, Olandijoje draudimo kompanijos siunčia inspektorių atlikti įrengtos saulės elektrinės patikrą prieš suteikdamas draudimo garantijas. Lenkijoje priešgaisrinės tarnybos ekspertai vertina projektus ir duoda jiems reitingus, nuo kurių priklauso draudimo įmokos dydis.“

Keitikliai – nusikaltėlių taikiniai

Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikinis pasaulis – galimos kibernetinės atakos, nukreiptos į saulės elektrinių keitiklius. G. Jukniaus teigimu, šie įrenginiai jau seniai nėra tik paprasti elektros keitikliai, skirti paversti saulės modulių generuojamą elektros energiją į pritaikomą kasdieniam mūsų naudojimui, todėl rizika didėja.

„Saulės elektrinių keitikliai pavirto energijos valdymo sistema, kuri net tik valdo įvairius įrenginius – kaupiklius, elektromobilių įkroviklius, UPS, – bet ir prima sprendimus, kaip efektyviausiai išnaudoti sugeneruotą energiją bei optimizuoti energijos importo ir eksporto poreikį. Tokios sistemos vis labiau integruojasi į namų ar įmonės vidinį tinklą, taip padidindamos riziką dėl galimų kibernetinių atakų“, – perspėja ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį, jog nuolatos vykdydamas energijos sistemos valdymo užduotis, keitiklis sukaupia daug jautrios informacijos, pavyzdžiui, asmeninių duomenų, namų ar įmonės energijos vartojimo istorinius duomenis, žinių apie elektros įrenginių veikimo laiką ir kt. Anot G. Jukniaus, šių duomenų nutekėjimas gali padaryti nemažai žalos, todėl jie turi būti tinkamai apsaugoti.

„Jei kibernetinė ataka yra sėkminga, mažiausia žala būtų sustabdyta elektrinės veikla. Tai reikštų tiesioginius nuostolius dėl prarastos elektros generacijos ar sutrikdyto kitų įrenginių veikimo. Visgi, nusikaltėliai, pasinaudoję keitikliais, gali patekti į namų ar įmonės vidinį interneto tinklą. Tokiu atveju į bendrą vidinį tinklą pajungti įrenginiai tampa pažeidžiamais, gali nutekėti asmeninė informacija, įmonės komercinės paslaptys ar net mokėjimo kortelių duomenys“, – tvirtina ekspertas.

Kas padeda apsisaugoti?

Anot G. Jukniaus, apsaugoti keitiklį nuo kibernetinės atakos galima atlikus kelis nesudėtingus žingsnius.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Vėjo energetika Lietuvoje: nuo strategijos iki inovatyvių sprendimų, padedančių užtikrinti tinklo stabilumą

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) 2050 numato ambicingą Lietuvos tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu, energiją eksportuojančiu regiono centru. Pagrindinė kryptis – atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti, kad šalis pasigamintų tiek elektros energijos, kiek suvartoja.

Vytautas Keršys, bendrovės „Engerta“ bendraįkūrėjas ir vadovas.

Maisto atliekas paverčia biometanu: „Engerta“ žaliaisiais degalais galės aprūpinti transporto priemones

Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.

Vokiečių energijos kaupiklių gamintojas „Fenecon“ žengia į Lietuvą su tikslu įsitvirtinti Baltijos rinkoje

Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.

„Jūrės medis“ valdybos narys Audrius Zabotka, „Constat“ partneris Marius Čepulis, „Nordic Carbon Solutions“ vadovas Paulius Kunčinas ir moderatorė Vilija Ramanauskienė.

48 min.Tvarių sprendimų ekonomika: kaip veikia anglies kreditai?

Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.

„Šiuo metu rinkoje galime rasti daug įvairių keitiklių gamintojų, todėl pirmiausia yra svarbu įsivertinti gamintojo požiūrį į kibernetinį saugumą. Pasidomėti, ar gamintojas atitinka jau priimtus globalius standartus, tokius kaip ETSI 303645 ar ISO 27001. Tai pat svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo požiūrį į tęstinumą dirbant Europos rinkoje, nes įsigaliojus „Europos kibernetinio atsparumo reglamentui“, gamintojas turės teikti įvairius saugumo atnaujinimus ne mažiau kaip 5 metus ir laikyti pasiekiamus vartotojams iki 10 metų“, – į ką atkreipti dėmesį vardina ekspertas.

Minėtas „Europos kibernetinio atsparumo reglamentas“ (angl. Cyber resilience act – CRA), tikėtina, bus priimtas dar šių metų pirmą pusmetį ir įsigalios per kitus 36 mėnesius. Anot G. Jukniaus, šis ir kiti dokumentai atsirado dėl to, kad ES, reaguodama į aštrėjančias globalias politines įtampas, skubina naujų kibernetinės saugos reglamentų priėmimą: NIS 2.0 – įsigalios 2024 m. lapkričio mėnesį, o 2024 2014/53/EU (RED) – 2025 m. rugpjūtį.

„Šie pokyčiai yra ypač svarbūs keitiklių gamintojams – neatitikus reikalavimų, gamintojas bus baudžiamas, o neištaisius spragų, jo įranga bus išbraukta iš leidžiamų pardavinėti ir įrenginėti ES rinkoje“, – aiškina ekspertas.

Jis priduria, jog kibernetinis saugumas susideda iš daugybės įvairių sluoksnių – viena yra paties įrenginio atsparumas kibernetinėms atakoms, o antra – vartotojų atsakomybė: „Stiprūs keitiklių slaptažodžiai, koduotas informacijos perdavimas ir įvairūs kibernetinės saugos patikros elementai, nuolatiniai saugos atnaujinimai leidžia keitikliams išlikti stipriu bastionu prieš kibernetinę ataką.“

Įmonės „SolarEdge“ techninių pardavimų vadovas Baltijos šalims ir Suomijai G. Juknius apibendrina, jog pačių užsakovų sąmoningumas, patikimi įrenginiai ir profesionalūs rangovai yra geriausias receptas, padedantis išvengti bet kokių nelaimingų atsitikimų.

Komentarai