„Litgrid“ eksperimentinę bateriją išbandys su „FuseBox“
Paklausos telkėjai gali padėti užtikrinti elektros gamybos ir vartojimo balansą, bandymai padės šią paslaugą integruoti į tinklą, sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Vienas svarbiausių elektros sistemos valdymo uždavinių – užtikrinti, kad elektros energijos gamyba atitiktų suvartojimą. Šiam balansui palaikyti reikalingas lankstumas, kurį papildomai gali suteikti elektros energijos kaupimo sistemos ir paklausos telkėjai. Tikimės, kad paklausos telkimo paslauga Lietuvoje augs, o bandymų metu įgyta patirtis prisidės prie sklandesnio jos integravimo į perdavimo tinklą“, – „Litgrid“ pranešime sako R. Masiulis.
Vieno megavato (MW) galios ir vienos megavatvalandės (MWh) talpos baterija gali kaupti ir momentiškai pateikti energiją į tinklą, taip pat gali padėti valdyti dažnį bei kitus sistemos parametrus.
„Fusebox“ yra paklausos telkėjas, apjungiantis pagal poreikį elektros naudojimą susimažinti galinčius vartotojus. Įmonė bateriją testuos pagal turimą veiklos algoritmą, išbandys dažnio atkūrimo rezervo pasiūlymus, taip pat vertins kaip kaupiklis galėtų padėti telkėjams atitikti keliamus tinklo operatorių reikalavimus.
Įmonės strateginės partnerystės vadovas Edvardas Norkeliūnas sako, kad bandymai padės pagerinti vartotojų turimų baterijų valdymą.
„Mūsų vartotojai, matydami elektros kainų svyravimus, prie saulės elektrinių artimiausiu metu planuoja įsirengti ir baterijos kaupimo įrenginius. Mūsų tikslas – turėti plačias kompetencijas bet kuriai mūsų klientų pasirinktai baterijai valdyti, dėl to vykdome šiuos bendrus bandymus“, – pranešime teigia jis.
2022-ųjų vasarą „Litgrid“ atliko baterijos bandymus su „Ignitis gamyba“ bei Lietuvos energetikos institutu, jie parodė, kad baterijų sistemomis galima teikti dažnio valdymo paslaugas Kauno hidroelektrinei, pernai žiemą – su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo.
Balsuos dėl sinchronizavimo spartinimo
Seime antradienį vyks paskutinis balsavimas dėl pataisų, leidžiančių Lietuvai sinchronizuotis su Europa maždaug pusantrų metų anksčiau – 2024-ųjų pirmoje pusėje.
Teisines sąlygas greičiau įgyvendinti projektą nustatys Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pataisos.
Energetikos ministras Dainius Kreivys per jų pateikimą Seimui sakė, kad pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.
Seimo pritarimas spartesniam sinchronizavimui būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. Energetikos viceministras Albinas Zananavičius yra teigęs, kad abi kaimynės šiuo metu nerodo ypatingo ryžto anksčiau atsijungti nuo posovietinės BRELL sistemos ir prisijungti prie Europos.
Gegužę Taline susitikę Baltijos šalių premjerai teigė sutariantys, kad tinklų sinchronizavimas turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardijo.
