Verslininkus nustebino vietomis apkeisti jūrinio vėjo parkų vystymo aukcionai
Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys tokių jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
Pirmąjį jūrinio vėjo parko, kuris būtų statomas be valstybės pagalbos, vystytojo konkursą ketinama skelbti kovo 30 dieną – trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimus, susijusius su parko vieta bei reikalavimais aukciono dalyviams.
Vis dėlto kai kurių šiais projektais besidominčių investuotojų atstovai sako esantys nustebinti konkursų eiliškumu, o pirmojo konkurso sąlygos bei terminai gali atbaidyti dalį potencialių dalyvių.
Kol kas apie dalyvavimą pirmajame aukcione viešai paskelbė tik „Ignitis grupė“. Kilus diskusijoms apie galimą valstybės valdomos bendrovės pranašumą aukcionuose, BNS kalbinti rinkos dalyviai pripažįsta, jog „Ignitis grupė“ yra geriau susipažinusi su šalies energetikos rinka, jos teisine baze, gali daryti poveikį jos formavimui, taip pat šalyje turi garantuotą elektros pardavimo rinką, dėl to pirmajame konkurse gali pateikti geresnį pasiūlymą.
Nustebino konkursų eiliškumas
Už konkurso organizavimą atsakinga Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tikina, kad jo laimėtojas turėtų būti paskelbtas rugsėjo pradžioje – maždaug tuo metu, kai numatoma skelbti antrojo – su valstybės parama planuojamo statyti parko – vystytojo aukcioną.
Iki šiol institucijos viešai daugiausia komunikavo būtent apie pastarąjį aukcioną. Jam būtinus sprendimus Vyriausybė priėmė dar 2020 metų vasarą. Tuo metu be valstybės pagalbos turinčiam iškilti vėjo parkui reikalingų pataisų paketą Seimas priėmė tik praėjusių metų gruodį.
Dalis investuotojų teigė buvę nustebinti šalies institucijų sprendimo pirmiau surengti parko be valstybės paramos vystytojo konkursą.
„Tų klausimų yra nemažai. Kodėl aukcionas, kuriame vystytojas viską darys be valstybės paramos, dabar yra atkeltas į priekį, o ne daromas iškart po pirmo aukciono, kai bent jau poveikio aplinkai vertinimo faktas būtų užfiksuotas, būtų jau viešai patvirtinti kažkokie vėjo matavimo, geologiniai duomenys, pats koridoriaus sužymėjimas ir būtų galimybės tiesti kabelį patvirtinimas“, – BNS teigė Darius Biekša, „Green Genius“ Vėjo ir žaliojo vandeninio projektų vadovas.
„Green Genius“ planuoja dalyvauti aukcione rudenį – tai ji ketina daryti kartu su didžiausia privačia Lenkijos energetikos bendrove „Polenergia“. Tuo metu dėl dalyvavimo kovo 30 dienos aukcione įmonė dar svarsto.
Ketinimai pirmiau skelbti parko vystymo be valstybės paramos konkursą nustebino ir kitus rinkos dalyvius.
„Bent jau pačioje pradžioje buvo minimi kiti terminai Dėl tos antros teritorijos buvo ta mintis, bent jau kaip aš supratau iš posėdžių Seime ir komitetuose, nors nebuvo paskelbta oficiali data, bet pirmas aukcionas turėjo būti tas, kuris eina su valstybės pagalba. Tai šiek tiek esame nustebę, kad fokusas buvo į tą rudens aukcioną“, – BNS teigė vienos užsienio energetikos kompanijos atstovas, nenorėjęs viešai skelbti pavardės.
Thierry'is Aelensas, „Ignitis grupės“ valdomos įmonės „Ignitis renewables“ vadovas, taip pat mano, jog sprendimas pirmiau skelbti parko be valstybės paramos aukcioną daugeliui rinkos dalyvių turėjo būti netikėtas.
„Mano nuomone, seką nulėmė atlikta analizė, kad statyboms neišvystytoje teritorijoje reikės šiek tiek daugiau laiko nei iš anksto išvystytoje. Kadangi konkursų tvarkaraštis, atrodo, yra pagrindinis Vyriausybės rūpestis, dabar aš suprantu sprendimą“, – komentavo Th. Aelensas.
Pirmąjį aukcioną laimėjęs vystytojas, skirtingai nei antrojo su valstybės pagalba planuojamo vystyti parko atveju, turės pats atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat savarankiškai parengti poveikio aplinkai vertinimą.
Be to, jį laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. Eur. Tuo metu rudenį numatomo skelbti konkurso dalyviai galės prašyti valstybės finansinio skatinimo.
Konkurso dalyviai
Tiek Dainius Kreivys, energetikos ministras, tiek Daiva Garbaliauskaitė, viceministrė, anksčiau teigė, jog Lietuvoje planuojami vystyti jūros vėjo parkai jau sulaukė nemažai tiek šalies, tiek užsienio kompanijų susidomėjimo.
Linas Sabaliauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius, BNS patvirtino, kad rinkos dalyviai susidomėję kovo 30 dieną planuojamu skelbti pirmuoju konkursu, tačiau galimų dalyvių jis neatskleidė.
„Mes turime žinių, bet asociacijoje yra sutarimas, kad asociacija to neskelbia, nes būtų pažeidžiamas konfidencialumas ir visi žinotų, kokie kandidatai. Mes norime to išvengti, kad būtų geresnė konkurencija ir geresnė kaina“, – sakė L. Sabaliauskas.
Apie dalyvavimą kovo 30 dieną planuojamame skelbti aukcione viešai kol kas paskelbė tik „Ignitis grupė“.
Be jos bei „Green Genius“, anksčiau aukcionu su valstybės parama taip pat domėjosi Lenkijos „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.
2021 metais Energetikos ministerija skelbė, jog jūros vėjo parku taip pat domisi Prancūzijos kompanija „TotalEnergies Renewables“, Kanados „Northland Power“ ir kitų šalių vystytojai.
VERSLO TRIBŪNA
Vienas iš didžiausių iššūkių pasaulio ekonomikai – korupcija. Egzistuojanti daugelyje sektorių, ne išimtis ir energetikos projektai. Nors griežtai apibrėžti korupcijos sąvoką sunku, „Verslo tribūnoje šiandien pokalbis apie tamsiąją galios pusę ir jos istorines šaknis energetikos sektoriuje su advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotuoju partneriu, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertu, VU ES energetikos teisės dėstytoju Mindaugu Jablonskiu.
Lietuvos atsinaujinančios energetikos bendrovė INIKTI tapo oficialia Ukrainos vėjo energetikos asociacijos (UWEA) nare. Tai ne tik naujas žingsnis verslo plėtros žemėlapyje, bet ir tvirtas solidarumo gestas su šalimi, kuri šiandien atkakliai kovoja už savo nepriklausomybę - ir energetinę taip pat.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) 2050 numato ambicingą Lietuvos tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu, energiją eksportuojančiu regiono centru. Pagrindinė kryptis – atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti, kad šalis pasigamintų tiek elektros energijos, kiek suvartoja.
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
Andrius Sutnikas, Lietuvos jūrinio klasterio vadovas, kaip galimą dalyvį įvardijo ir Norvegijos bendrovę „Aker“.
Vis dėlto LVEA direktorius neslėpė, jog kovo 30 dienos konkurso sąlygos bei terminai gali atbaidyti dalį potencialių jo dalyvių: „Tą aš galiu pasakyti šimtu procentų“.
Vienas įvardytų trūkumų – 60 dienų aukciono dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas, kurio gali nepakakti užsienio kompanijoms.
„Kadangi dažniausiai konsorciumai, kurie dalyvauja tokiuose konkursuose, yra iš kelių jurisdikcijų, tai jiems surinkti visus dokumentus, juos apostilizuoti užtrunka laiko. Dabar, kai dokumentų teikimui numatyti du mėnesiai, tai yra ribinis terminas, kur dėl techninių dalykų galima nesugebėti pateikti dokumentų“, – svarstė D. Biekša.
„Jeigu užsienio investuotojas dalyvauja, tai jis turi savo valstybinėje institucijoje gauti reikiamus dokumentus, juos išversti ir sudalyvauti. Tai techniškai įmanoma, bet kiekvienas narys spręs savaip“, – komentavo LVEA direktorius.
Pasak jo, papildomų sunkumų kelia ir tai, jog likus mažiau nei kelioms savaitėms iki konkurso pradžios dar nepriimti Vyriausybės nutarimai – tai numatyta padaryti trečiadienį.
Ginčai su Latvija
Pirmojo vėjo parko, kurio aukcionas bus skelbiamas kovo 30 dieną, šiaurinė riba eina lygiagrečiai Lietuvos ir Latvijos jūros sienos – sutartis dėl jos nustatymo pasirašyta 1999 metų vasarą, tačiau jos iki šiol nėra ratifikavusi Latvija.
„Jeigu latviai pasakys, kad jūsų planuojamas parkas yra pakankamai arti mūsų sienos, o ten problema yra naftos telkiniai išžvalgyti, tai galės sakyti, kad mes nesutinkame, kad čia tokia ūkinė veikla būtų daroma, nes mes manome, kad yra pažeidžiami mūsų interesai“, – svarstė L. Sabaliauskas.
D. Biekša neatmeta, kad latviai gali būti suinteresuoti stabdyti vieno iš vėjo parkų statybas.
„Latvijoje taip pat yra planuojami jūriniai vėjo parkai ir jeigu ten projektai nėra tokie pažengę, tai turbūt jų interesas bus, kiek įmanoma, stabdyti šitą projektą grynai apsaugant arba dalinai sustabdant, kad jiems liktų rinkos dalis, kam parduoti elektrą, kad nebūtų pirmas užbėgęs – tai yra konkurenciniai klausimai“, – svarstė D. Biekša.
Th. Aelensas sutinka, kad Latvija gali kelti tam tikrus klausimus – pasak jo, tai leidžia ir Europos Sąjungos teisė. Vis dėlto jis teigė nemanantis, kad energetine nepriklausomybe suinteresuota Latvija trukdytų savo kaimynei įgyvendinti projektus jūroje.
„Kita vertus, jeigu pasižiūrėsime į jų specialų jūrinį planą, latviai yra suplanavę savo vėjo jėgaines tiesiog kitoje sienos (su Lietuva – BNS) pusėje. Taigi, siena neratifikuota, tačiau Latvija savo jūriniame plane ją pripažįsta“, – pridūrė jis.
Arturas Tomas Plešas, Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras, pernai gegužę Klaipėdoje teigė, kad Latvija neprieštarauja parko statybai netoli jos sienos Baltijos jūroje.
Mato „Ignitis grupės“ pranašumų
D. Kreivys sausį pareiškė, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.
Finansų ministerija valdo 74,99% „Ignitis grupės“ akcijų, o smulkieji akcininkai – 25,01% – tarp jų yra ir įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40% akcijų turi ir energetikos ministras.
Atsinaujinančių energijos išteklių rinkoje taip pat diskutuojama, ar „Ignitis grupė“, palyginti su kitais potencialiais investuotojais, aukcionuose neturės geresnių sąlygų.
L. Sabaliauskas, LVEA vadovas, sutinka, kad „Ignitis grupės“ pranašumas – geresnis Lietuvos energetikos rinkos bei jos teisinės bazės išmanymas.
„Sakyčiau, kad čia pagrindinis „Igničio“ pranašumas, kad jie žino šitą sistemą ir kaip valstybinė įmonė gali vienaip ar kitaip ją įtakoti. O konkurentai dažniausiai yra užsienio kompanijos ir jie skaito įstatymus bei teisės aktus juodu ant balto taip, kaip parašyta“, – kalbėjo jis.
„Visi supranta, kad jeigu yra labai daug neapibrėžties konkurse, tikėtina, kad jame dalyvaus įmonės, kurios turi kažkokią lobistinę galią, kad jeigu kas juos prispaudžia dėl rinkų, dėl terminų, jie gebės ateityje pakeisti tam tikrus teisės aktus ir išvairuoti situaciją naudingai“, – BNS teigė nenorėjęs pavardės viešinti energetikos kompanijos atstovas.
„Ignitis grupės“ pranašumą prieš užsienio kompanijas pripažįsta ir jos atstovas Th. Aelensas.
„Nemanau, kad mes esame favoritai, bet manau, kad mes geriau pažįstame rinką. Mes taip pat geriau žinome žmones, kurie perka elektrą Lietuvoje. Jei pažvelgtume į visiems žinomus didžiuosius Lietuvos vartotojus – „Maximą“, „Lidl“, „Orlen“, „Achemą“ – manau, kad „Ignitis“ juos gali pažinti geriau nei užsienio kompanijos. Taip yra ne dėl to, kad mes turime geresnes sąlygas – tiesiog mes turbūt geriau esame susipažinę su šalimi“, – svarstė Th. Aelensas.
Kai kurie rinkos dalyviai įžvelgia ir dar vieną „Igničio“ pranašumą – Lietuvoje garantuotą pardavimo rinką, dėl ko įmonė aukciono metu gali rizikuoti teikti didesnį pasiūlymą nei kiti jo dalyviai.
„Visi didieji vystytojai labai norėtų, kad jie galėtų ateiti investuoti kiek įmanoma efektyviau, pritraukti pigesnį kapitalą, bet būtų garantuoti dėl vadinamojo offtake'o (pardavimo). Dabar pirmas aukcionas yra, kai offtake'as nėra garantuotas – tai reiškia, kad pranašumą turi tie dalyviai, kurie turi savo pardavimo kanalus, o tai yra „Ignitis“, „Enefit“ ir visi kiti, kurie dabar parduoda elektros energiją. Kitaip tariant, per savo pardavimo kanalus tą elektrą parduoti ir kažkaip apsidrausti ateities pajamas iš parko“, – BNS teigė vienas rinkos dalyvių.
Abu Baltijos jūroje iki 2028 metų planuojami pastatyti 700 MW galios jūriniai vėjo parkai kartu turėtų užtikrinti iki pusės Lietuvos elektros energijos poreikio.
