Visose ES šalyse vystomi dideli projektai ir tik LT ministerija sugalvojo kad jie pinigautojai

Ne, nemeluokit, vokiečiai deda ant stogų savo baterijas kaip išprotėję. O ir kas man, tulam runkeliui, iš to, kad pirksiu elektrą iš parkų rinkos kaina?

Tai kas tau draudžia susidėti? Dėkis. Tik kad dedasi mažoji dauguma. Net su dabartinėmis kainomis, šįmet gal tik 5% vartotojų bus susidėję/nusipirkę nuotolinę.

Aš susidejau, bet dauguma pastrigę biurokratijos pinklese arba stipriai sutrikęs tiekimas. Pabandyk dabar rasti vietą saulės parke ar prisiprasyti elektriką ant stogo

Taip, dabar dabar, jau reikia bent 3 mėnesių, kol kas įvyksta. O kur buvo metų pradžioje ar pernai? Ai teisingai, jie aiškino, kad saulė niekada neatsipirks. Kaip ir vėjas.

O kas sakė, kad nereikia prisidėti prie infrastruktūros? Jeigu nėra pastotėje galios, gauni sąlygas tą pastotę atnaujinti. Jei linija neturi pajėgumo perduoti elektrą, naujini liniją. Problema ne vietinės linijos, o tarpvalstybinės.

Saulė gamina tada, kada poreikis būna didžiausias. Saulės ir vėjo gamyba turi neigiamą koreliaciją, kažkur 80-90%. Modernių vėjo jėgainių ant kranto efektyvumas 45%, t.y. 45% nuo nominalios galios vidutiniškai gamina. Tai jokiu būdu nereiškia, kad 45% laiko gamina 100%, ir 55% - nulį. Individualiai žiūrint pagal vėjo jėgainę, visai negamina elektros vėjo jėgainė iki kelių parų per metus. Bet jei negamina viena, tai nereiškia, kad už 50km kita negamina 50% nominalios savo galios. Plius, 80-90%, kad tuo metu saulė plieskia. Saulės jėgainių derinimas su vėjo jėgainėmis plius akumuliatoriais leistų išnaudoti infrastruktūrą apie 70%. Vidutinis namų ūkis išnaudoja elektros infrastruktūrą tik 3%, gaminantis vartotojas apie 12%. Tai kodėl juos subsidijuojame? Apribojimas yra ne techninis. Jei yra techninis apribojimas, Litgrid/ESO neišduoda leidimo jungti, arba leidimą išduoda su sąlyga, kad investuotojas apmoka investiciją. Tad kas apmokės investicijas - investuotojas.

Tavo nupirkta pastotė tai spuogas ant dramblio uż..liko. Čia turima omeny, kad reikia pertvarkyti visą sistemą, galų gale perteklių reikia kažkur akumuliuoti

Kalbam A, bet pavyzdžius duodam iš B. Su saule, deja, dažniausiai būna, kad arba ji gamina, arba ne (vėjas turi inerciją, greitį ir t.t. tad palyginimas blogas) Visą naktį ir beveik visą žiemą saulė gamina beveik absoliutų nulį (pagal skaičiavimus, žiemą net neapsimoka nuo saulės nuvalyti sniegą). Matematiškai koreliacija negali būti neigiama (tai reikštų, jog kai vėjas generuoja elektrą, tuomet saulės jėgainės ją vartoja), tačiau ji nėra didelė. O todėl, jog didžiają metų dalį saulė negeneruoja beveik nieko. Nepaisant to, tiek vėjas, tiek saulė abu gali daug elektros pagaminti saulėtomis vasaros dienomis. Galų gale nemaišykim tik pastočių ir galios jose - čia yra mažiausia dalis. Pagalvokim apie tarptautines jungtis, balansavimo pajėgumus, stabilumo pajėgumus ir t.t. Net jei vystytojas apmoka galios didinimą pastotėje, tai yra labai maža infrastruktūros dalis. Jeigu vystytojai sutiktų prie kiekvienos saulės jėgainės statyti galingus akumuliatorius, kuomet generacijos piko laikotarpiu (gamyba > suvartojimas) jie būtų atjungti nuo tinklo ir galėtų krauti tik savo akumuliatorius, tuomet būtų kita kalba. Bet tokiu atveju virkavimų būtų 10x daugiau nei dabar.

Atitinkamai, tarkim dėl 6000 MW saulės pajėgumų (kurie generuos elektrą tik trumpu periodu metų perspektyvoje), valstybė turi užtikrinti ir sukurti stabilumo/balansavimo pajėgumus piko laikotarpiui (jei LT normaliai suvartoja 1700 MWh (na, super piko metu gal pakyla iki 2500 MWh, ką darysim su likusiais pagamintais 3500 MWh? Kruonio pajėgumai (su planuojamu atnaujinimu) yra tik 1100 MWh, tarptautinės jungtys yra berods dar 1200 MWh - kur dėti likusius ir kas tuom pasirūpins? O kas jei ir kitose šalyse taip pat šviečia saulė tuo laikotarpiu?). Ir iš vystytojų be pigu sakyti, jog ribojimų nereikia, kol investicijos ateina ne iš jų kišenės.

Nu ne visai taip yra. Butelio lakliukas, atmetus investicijas į vidinį tinklą, yra tarptautinės jungtys. Tai yra valstybinio lygio klausimas tiek pertekliui dėti tiek nepritekliui pirkti. Kaip jau minėjau, vidinį tinklą dažnu atveju atnaujina patys investuotojai.

O kodėl būtina perteklių akumuliuoti? Įrengus kokius 6 GW saulės elementų ir nepamenu, bet berods 6-8GW vėjo energijos, saulės elektrinėms reikėtų "nepagaminti" apie 1-1,5% elektros energijos. Čia be papildomų investicijų į elektros tinklą. Ir investuotojai tuos 1,5% elektros nepagaminti pilnai pasiruošę. Tada akumuliavimas yra Kruonyje, pas skandinavus, pas latvius, mūsų pačių hidroelektrinę būtų galima pertvarkyti. Tada akumuliatoriai atsiranda, ir dar būtina išvystyti demand responsive market. Visą tai leistų tinklo panaudojimą padidinti kartais be reikšmingų investicijų į patį tinklą. Priminiu, įprastas buitinis vartotojas išnaudoja tik 3-4% savo įvado galios. Gaminantis vartotojas ~12%. Su elektromobiliu/akumuliatoriumi, pakelti galėtum iki 20-30%. Demand responsive gal iki 40%. Kuo didesnis išnaudojimas bus, tuo mažesnė paskirstymo kaina per kWh.

Koreliacija neigiama gali būti ir su teigiamais skaičiais. Reiktų jau prisiminti koreliacija ką matuoja. Vystytojai nori saulės elektrines pirmiausia prie vėjo jėgainių statyti, kur pvz. jau turi 200 MW galios jungtį ir negalėsi patiekti daugiau nei 200 MW elektros, nesvarbu, vėjo ar saulės. Ir tada planuoja statyti akumuliatorius, kad maksimaliai tuos 200 MW išnaudoti. T.y. prisiima visus kaštus. Esant elektros pertekliui, elektros galima tiesiog negaminti. Čia ne atominė. Ir virkavimų nėra, toks yra investuotojų pasiūlymas.

Pirma, 6000 MW saulės elektrinių pagamins geriausiu atveju vienu metu 4800 MWh. Antra, jungčių 1200 MW turime tik su Švedija ir Lenkija. Kodėl pamirštate Latviją ir Estiją? Plius atsiras dar ir viena jungtis į Lenkiją. Kruonis nusrėbti gali grubiai 1000 MW apie 12 valandų. Tada dar akumuliatoriai tuoj kurie bus įrengti 200 MW. Tai kitaip sakant, visą 4800 MWh vieną valandą lengvai galime kažkur prakišti, net nevertinant elektros vartojimo. Trečia, elektros vartojimas augs, ir stipriai. Per 20 metų turbūt bent padvigubės. Transporto elektrifikacija +30%, šilumos siurbliai dar panašiai. Pramonės elektrifikacija viena pati laisvai padvigubins elektros vartojimą.

Jau n kartu parasyta, kad saule ir vejas papildo vienas kita. Saule ir vejo generacija reikia apriboti 5%, todel sistemine prasme reikia sunulti saules generacija 1100 valandu ir vejo 3500 valandu ir bendra generacija vus 4600 valandu, reikes apriboti tik 3-5% laiko. Jus duomenimis vadovaukites. Tokie ir sedi ministerijoje kurie duomenu exelyje isanalizuoto ir kitu saliu patirtu nesugeba. Vokietijoje suvartojimad max 60 GW galios, jau dabas 60 GW saules ir tiek pat vejo. Planuoja 180 GE saules uz penkiu metu. Galia visada su atsinaujinanciais bus kartais didesnes nei poreikia ir LT sistema tam pukiai pritaikyta. Kitaip matysime 100% atsinaujinancioa kaip savo ausis

Sistemos patikimumas turi būti ne 98% ar 99%, o 100%. Kitaip tariant, turi būti atsižvelgta į visus "edge" case'us, o ne tik labiausiai tikėtinus scenarijus. Faktas, kad dažniausiai saulė papildo vėją neatmeta tos tikimybės, jog būna dienų kai jie abu generuoja elektrą. Tokiu atveju mes turime ne 4800 MWh, o žymiai daugiau. Ir darykim prielaidą, jog tokiom dienom visam regione yra saulėta, tiek PL, LV ir EE. Džiugu, jei tarptautinės jungtys "suvalgys" tą elektrą, tačiau turime ruoštis scenarijams, jei kitos šalys nuspręstų dėl panašių aplinkybių apriboti jas. Ką tuomet? Kurkim reguliacinę bazę, ką tokiais scenarijais atkertam nuo tinklo, kodėl ir kada. Kol visas prep. darbas nepadarytas, tol negalima leisti bet kam bet kaip vystyti ir kažkokie apribojimai reikalingi (kaip žinote, saulę galima išvystyti per metus laiko).

Negalima saules perdavimo tinkle isvystyti per metus laiko. Tada atsakykite i klausima Lietuva planuoja 5GW vejo. Kodel vejo galia neribojama? Saules galios ribojimas skaiciuojamas pagal moduliu galia, todel 4 GW, negeruos 3 GW max i tinkla. Kaip tinklas susitvarkys su 5GW vejo, bet nesusitvarkys su 3GW saule?

Nes vietoj 10% efektyvumo, vėjo yra 40-50% (jūrinio vėjo arti 70%). Dėl jų verta galvoti ir apie papildomą balansavimo pajėgumų vystymą. Dėl saulės 10% efektyvumo neverta tiek investuoti į infrastruktūrą, bent jau kol kas. Vėlgi, reikia suprasti, jog turi būti užtikrintas 100% sistemos patikimumas (tad argumentas, jog labiausiai tikėtina taip nebus negalioja, t.y. jei saulė 3GW, o vėjas 5GW, mums reikia galvoti bendrai apie 8GW momentinę galią). Anksčiau tokių problemų niekada nebuvo, nes pagrindas šiluminės jėgainės, tad ir ką vėjas su saulė sugeneruodavo, tą subalansuodavo šiluminės jėgainės (ir vis dar balansuoja). Beje, kiek žinau hibridinių parkams nėra taikomas ribojimas, t.y. jei prie vėjo papildomai prijungta saulė bus. Tačiau tokių parkų LT kol kas yra lygiai nulis.

Tokiu atveju dalį tų saulės ir vėjo elektrinių galima tiesiog išjungti. Pačiu blogiausiu atveju. :)

dar karta, saule naudoja ta pacia infrastruktura kaip vejas, nes saules 95% generacijos laiko yra kai vejo nera. Todel jei pleti infrastruktura del 5GW vejo, saulei plesti papildomai infrastrukturos nereikia. Galvokite is naujo.

O prie ko čia sistemos patikimumas įkištas? Nė žodžio apie tai. Sistemos patikimumą užtikrinti yra pirminis, antrinis ir tretinis rezervai, kurie būtini, nesvarbu iš ko gamini didžiąją dalį elektros, ar tai dujos, ar tuo labiau atomas. Jei abu generuos elektrą, susidarys neigiama elektros kaina ir kažkas išjungs savo gamybą. Problema išspręsta, nes mokėti už tai, kad suvartotų tavo elektrą, kai jos gali negaminti - nėra prasmės. Nesirūpinkite investuotojų nuostoliais, jie jau pasiskaičiuos. Ką ir kaip atkirsti sprendžia Litgrid ir dabar. Tiek kad dažniausiai neprireikia. Apribojimas yra politinis. Kur buvo techniniai apribojimai, tai juos pareikšdavo Litgrid arba ESO.

O ką daryti tais 5% laiko :)? Be elektros visiem sedėti, nes blackout'as :)?

Apie kokius papildomus balansavimo pajėgumus suokiate.... Dabar pasigaminame 20% elektros, bet kažkaip visada jos turime. Esant poreikiui, galime iš dujų pasigaminti visą pikinį elektros vartojimą. Saugumas užtikrintas 101%. Ko reikia - pigaus lankstumo. Tam reikia demand responsive market ir hibridinių saulės ir vėjo su akumuliatoriais parkų. Tam nereikia nei saulės riboti, nei valstybės investicijų. Hibridiniams parkams taikomas ribojimas, būtent dėl to yra didžiausias nepasitenkinimas. Tokių parkų yra lygiai nulis, nes iki šiol nebuvo poreikio. Paramos neskyrė, o rinkos kaina buvo maža. Priminsiu, 2020 m. elektros kaina buvo 28€/MWh. Padaryti PPA už 45€/MWh nenorėjo.

Tai kol kas yra hipotetinis variantas, kuris neišspręstas nei techniškai, nei teisiškai. Pvz, kodėl atjungi vieną privataus vystytojo saulės parką vietoj kito? Pagal ką renkiesi?

Joks cia hipotetinus klausimas, Vokietija jau seniai vejo jegaines atjungineja. Pasidomekite pries rasydami

Koks black out’as kaip dabar pertekline generacija valdoma, pasidomekite. Tiesiog ribojima gamyba ir tiek

Tai labai paprasta. Atjunginėji tuos, kurie elektrą siūlo brangiausiai (arba už mažiausiai neigiamą kainą). Susidarys neigiama kaina valandai kitai, kai vasaros vidurdienį kils stiprus vėjas? Tai daug geriau nei metus laiko mokėti už elektrą brangiai, nes neleidžiame statyti pigios elektros generacijos. :)

Nesusidarys neigiama kaina, jei nebus pajėgumų, kurie gauna fiksuotą įkainį, ir kurie negali išsijungti, t.y. dujinės ir anglinės katilinės (ben 12h dirba) ir atominės.

Kolegos, siūlyčiau trumpam pasidomėti, kaip techniškai veikia sistema, kaip užtikrinamas tam tikras dažnis sistemoje, kaip jis palaikomas, kaip vyksta atjungimas nuo sistemos ir kodėl tai nėra tvaru "at scale". Taip pat, kodėl Australija (kur vėjas tam tikrais atvejais sudaro 50% patiektos elektros į rinką) reguliariai turi blackoutus (ko anksčiau nebuvo), ir kodėl reikia milžiniškų investicijų ištaisyti toms klaidoms ir užtikrinti patikimumą. Nes matau daug naivumo, jog tiesiog prijunkim "belenkokią galią" ir tai "užtikrins neigiamas kainas".

Hm, tai mes Australijos patirtimi vadovaujames, kuri neturi jungciu, didele teritorija. Dabar supratau kas patarineja ministrui. Jums siulau Vokietijos, Danijos, Portugaljjos, UK ir Airijos sistemomis pasidometi, kurios daug arviau Lietuvos. Sios sistemos turi nuo 50-100% renewables ir black out’u neturi

Nesu tech ekspertas elektroje, bet teoriskai, jeigu aplink buvusia ignalinos atomine elektrine apstatome laukuose vejo ir saules jegainemis ir is cia ateitu toks pat kiekis elektros , ka tiekdavo ignalinos atomine, ir viska pajungiam i tuos pacius laidus, kur atomine buvo pajungta . Ar negalima trumo ar pertekliaus balansuoti su svedu SE4 , lenku ir latviu jungtimis?

Jei bus perteklius, Achema gali vandenilį sau gamintis ir viską sunaudoti. Perteklius utilizuosis greit. Aišku, reiks mechanizmo, kaip Achemai kompensuoti balansatoriaus vaidmenį, bet manau tai geriausias visiems variantas.

Vokietijoje reguliariai atsinaujinantys tenkina visą elektros poreikį, saugiausias tinklas ES su 0 blackout ir mažiausia trukme, kai bent dalis vartotojų neturi elektros. Australijoje šiaip blackout'ai visai ne dėl atsinaujinančių. Jei jau kalbėti tiesą.