Rastas antras nuotėkis „Nord Stream 2“ dujotiekyje
Papildyta Kremliaus komentaru
Dabar tampa žinoma, kad abiejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose yra po du nuotėkius. Du iš jų – Švedijos, du – Danijos ekonominėje zonoje, laikraščiui „Svenska Dagbladet“ sakė pakrančių apsaugos tarnybos atstovas.
Antradienį Švedijos jūrų administracija pranešė, kad „Nord Stream 1“ dujotiekyje yra du nutekėjimai – vienas Švedijos ekonominėje zonoje, kitas – Danijos ekonominėje zonoje, o pirmadienį pranešta apie vieną nuotėkį „Nord Stream 2“.
Įmanomos visos versijos
Europos saugumo pareigūnai pastebėjo, kad Rusijos karinio jūrų laivyno pagalbiniai laivai buvo netoli „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkio, kurį, tikėtina, sukėlė povandeniniai sprogimai.
Kaip skelbia CNN, remdamasis savo šaltiniais, neaišku, ar laivai kaip nors susiję su tais sprogimais, tačiau tai vienas iš daugelio veiksnių, kuriuos tirs tyrėjai.
Pasak vieno Danijos kariuomenės pareigūno, Rusijos laivai įprastai plaukioja tame rajone, tačiau jis pabrėžė, kad laivų buvimas nebūtinai reiškia, jog Rusija padarė žalą.
„Mes juos matome kiekvieną savaitę“, – sakė šis pareigūnas.
Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas ir pažadėjo „ryžtingai“ reaguoti į bet kokį tyčinį jos energetikos infrastruktūros sutrikdymą.
Ukraina pareiškė, kad nuotėkius tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“. Kremlius taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šių įvykių.
Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo.
Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą.
Švedijos ir Danijos pareigūnai atlieka tyrimą, kol kas neatmetamos visos versijos.
Kremlius: prie nuotėkių iš „Nord Stream“ prisidėjo tam tikra užsienio valstybė
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad už incidentą, po kurio užfiksuoti keli nuotėkiai iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiančių Rusiją su Europa, tikriausiai atsakinga tam tikra užsienio valstybė.
„Žinoma, įsivaizduoti, kad toks teroro aktas galėtų įvykti neprisidėjus kokiai nors valstybei, labai sunku“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Po anksčiau šią savaitę pasirodžiusių pranešimų apie povandeninius sprogimus, NATO ir ES laikomus sabotažo aktu, ketvirtadienį buvo aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų vamzdynų.
„Tai itin pavojinga situacija, kurią būtina skubiai ištirti“, – pabrėžė D. Peskovas.
Trečiadienį Rusija iškėlė „tarptautinio terorizmo“ bylą dėl šio incidento.
D. Peskovas sakė, kad tokiam tyrimui „reikalingas kelių šalių bendradarbiavimas“, bet pasmerkė „didelį ryšių trūkumą ir daugelio šalių nenorą susisiekti“ su Rusija.
Maskva trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas „privalo“ atsakyti, ar už nuotėkius atsakingas Vašingtonas.
Tiek Maskva, tiek Vašingtonas neigia kaip nors prisidėję prie šio incidento.
Penktadienį JT Saugumo Tarybos rengs posėdį, kuriame aptars nuotėkius iš dujotiekių.
Žala aplinkai
Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (Umweltbundschutz – UBA) skelbia, kad dėl gamtinių dujų nuotėkių iš Rusijos eksporto vamzdynų Baltijos jūroje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ bus išmesta beveik 7,5 mln. t anglies dioksido (CO2) ekvivalento, o tai atitinka beveik 1% Vokietijos metinės CO2 emisijos.
VERSLO TRIBŪNA
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
UBA skaičiavimai pagrįsti abiejų vamzdynų gijų užpildymo vertinimais, ketvirtadienį pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Vokietijos tarnyba akcentuoja, jog metanas, kurio į atmosferą dėl šių incidentų gali patekti apie 0,3 mln. t – gerokai kenksmingesnis klimatui nei anglies dvideginis. Apskaičiuota, kad viena tona metano per šimtą metų įkaitina atmosferą tiek pat, kiek 25 t CO2, todėl dėl nuotėkių iš „Nord Stream“ ekologinė žala sudarys apie 7,5 mln. t CO2 ekvivalento.
Danijos teigimu, visos dujos iš „Nord Stream“ dujotiekių išsiverš iki sekmadienio.
