Estijoje kelią skinasi idėja elektrą tiekti „pagrįsta“ kaina
Įstatymo pakeitimai įsigaliotų po trijų svarstymų ir pritarimų parlamente. Tuomet valstybinė įmonė „Eesti Energia“ būtų įpareigota nuo 2022 m. spalio iki 2026 m. balandžio 30 d. tiekti elektros energiją kaip universalią paslaugą gyventojams ir visiems elektros tiekėjams, skelbia Estijos verslo leidinys „Delovoje Vedomosti“.
Universaliosios paslaugos kainą nustatytų šalies Konkurencijos tarnyba, atsižvelgdama į sąnaudas žaliavoms, aplinkosaugos mokesčius ir pagrįstą pelną iš gamybos. Preliminariais duomenimis, paslaugos kaina paaiškės rugsėjį.
Buitiniai vartotojai galės pasirinkti šią paslaugą be nuobaudų už esamos sutarties su tiekėju nutraukimą. Vartotojas šios paslaugos atsisakyti galės bet kuriuo metu.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jei universalios paslaugos kaina yra, pavyzdžiui, 180 Eur / MWh (18 ct už kWh), tai vidutinis elektros vartotojas turėtų sutaupyti apie 35 Eur per mėnesį. Tokia prielaida daroma įvertinus elektros biržos kainas – biržoje rugpjūčio vidutinė kaina buvo 361 Eur / MWh (36 ct / kWh).
Lietuvoje rugpjūčio mėnesio biržinė elektros kaina siekė 480 Eur / MWh (48 ct / kWh).
Vidmantas Salietis, AB „Ignitis grupės“ valdybos narys ir komercinių veiklų vadovas, VŽ komentuoja, kad situacijos tarp Estijos ir Lietuvos skiriasi iš esmės: „Estijoje didžioji dauguma gyventojų yra pasirinkę „biržinius“ planus ir moka tokią kainą už elektros energiją, kokia formuojasi rinkoje. Tuo metu Lietuvoje absoliuti dauguma privačių klientų yra kainas užfiksavę.“
V. Saliečio teigimu, Lietuvoje tokios paslaugos kainos gyventojams būtų gerokai aukštesnės negu fiksuoti nepriklausomų tiekėjų tarifai.
„Estijoje yra dabartinėmis rinkos sąlygomis konkurencingi, tačiau taršūs skalūnų naftos gamybos pajėgumai. Lietuvoje elektros generacijos situacija yra visiškai kitokia, mes turime įrenginius, naudojančius gamtines dujas, kurie šiuo metu yra brangūs dėl aukštų dujų kainų. Taigi, jų pagrindu nebūtų įmanoma formuoti tokios universalios paslaugos“, – detalizavo jis.
Estijoje yra apie 644.000 buitinių vartotojų. Iš jų apie 55% yra pasirinkę planus su fiksuotomis kainomis, kurių daugelis yra mažesnės už 150 Eur / MWh (15 ct / kWh). Tiesa, prie šios kainos reikėtų pridėti ir infrastruktūros mokestį, kuris, Estijos perdavimo sistemos operatorius „Elering“ duomenimis, vidutiniškai sudaro apie 40% galutinės elektros kainos.
Pabrėžiama, kad universalioji paslauga nėra skirta tiekti elektros energiją nemokamai ar itin priimtinomis kainomis, tačiau tai yra valstybės suteikiama galimybė, kuri turėtų padėti gyventojams artėjančią žiemą ir užtikrinti, kad jiems nereikės mokėti piko kainų.
VŽ rašė, kad Estijos Konkurencijos tarnyba pradėjo tyrimą dėl rekordinės elektros biržos kainos, siekdama įsitikinti, kad ji nebuvo nulemta manipuliuojant rinka.
