VERT: nepriklausomų tiekėjų siūlomų elektros kainų skaičiuoklė – rugsėjį
„Tikimės, kad pavyks tą priemonę jau turėti rugsėjo mėnesį, kai prasidės pagrindinis rinkimasis nepriklausomo tiekėjo antrojo etapo vartotojų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pranešė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Pasak jo, kainų skaičiuoklė „yra vienas kertinių instrumentų vartotojams“.
„Nes nepriklausomi tiekėjai siūlo begalę įvairių planų, o paprastam buitiniam vartotojui yra sudėtinga pasilyginti arba suprasti siūlomus planus“, – kalbėjo VERT vadovas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad kainų palyginimas labiau suaktyvintų konkurenciją.
„Nepriklausomų tiekėjų planai taptų matomi ir palyginami, tai suteiktų didesnės kokybės planų kokybei, tiek vartotojų informavimui“, – įsitikinusi I. Žilienė.
R. Pociaus teigimu, skaičiuoklės koncepcija jau baigiama, netrukus ji bus aptarta su nepriklausomais tiekėjais.
I. Žilienė, be kita ko, pranešė, kad vartotojų pageidavimu siūloma sudaryti galimybes greičiau pasikeisti nepriklausomą elektros tiekėją – tam siūloma skirti dvi, o ne tris savaites.
„Dabar numatytas trijų savaičių terminas, ministerija siūlo keisti į dviejų“, – sakė viceministrė.
„Įstatymo projektas yra rengiamas, padarysime viešas diskusijas šiuo klausimu“, – žadėjo I. Žilienė.
Ji priminė, kad Europos Sąjungos direktyva numato, kad 2026 metais nepriklausomo elektros tiekėją vartotojai galės pasikeisti per 24 val.
Gauta pusė šimto skundų
VERT šiemet jau gavo 56 vartotojų skundus dėl nepriklausomų elektros tiekėjų veiklos. R. Pocius sako, kad tokia skundų gausa rodo, jog reikia stiprinti tiekėjų konsultantų kompetenciją.
„Pagrindinė problema yra ta, kad klausimai, kurie keliami vartotojų, nėra išsprendžiami tiekėjo lygyje ir atkeliauja pas reguliuotoją ar į kitas institucijas. Vis dėlto, ką matome – konsultantų (nepriklausomų tiekėjų – BNS) kompetenciją reikėtų stiprinti, ji nepakankama, jeigu konsultantai negeba išspręsti problemos vietoje“, – teigė R. Pocius.
Pernai, pradėjus elektros rinkos liberalizavimą, nepriklausomą tiekėją pasirinko virš 87.000 vartotojų, suvartojančių daugiau kaip 5.000 kWh per metus. Dar beveik 118.000 vartotojų tiekėją pasirinko nelaukdami jiems numatyto liberalizavimo etapo.
Šiemet pasirinkti tiekėją turės daugiau nei 700.000 vartotojų, kurie per metus suvartoja 1.000–5.000 kWh – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai.
Siūlo ankstinti antrą elektros rinkos liberalizavimo etapą
Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo paankstinti šiemet vyksiantį antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, kai nepriklausomą tiekėją turės pasirinkti septynis kartus daugiau gyventojų negu pernai.
„Procesą reikia pradėti žymiai anksčiau, gal netgi gegužės mėnesį, kad jis galėtų vyksti sklandžiau, žmonės turėtų daugiau laiko, nors paskutiniai sprendimai dažniausiai priimami paskutinėmis dienomis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė ministras.
Bendrovės „Perlas energija“ vadovas Vilius Juraitis taip pat mano, kad sprendimus žmonės priima paskutiniu momentu, todėl jis abejoja, ar paankstinimas duos naudos.
„Paankstinimas išspręs tik labai mažą dalį problemų, nes (...) yra labai nemažai vartotojų, kurie pasiryžta priimti sprendimus paskutinėmis dienomis“, – tvirtino jis.
Tačiau V. Juraitis siūlo nepriklausomiems tiekėjams atiduoti vartotojų duomenis anksčiau, o antrą etapą „supjaustyti į tris etapus“, taip sumažinant „paskutinės minutės“ srautus.
D. Kreivio teigimu, pernai vykęs pirmas etapas leido išmokti „apie 20 pamokų“.
„Pirmą etapą, nes palietė sąmoningiausius – daugiausia vartojančius ir daugiausia žinių apie rinkos veikimą turinčius asmenis, vertinčiau pusėtinai. Nesusipratimų buvo ir brukalų daug buvo, ir agresyvaus veikimo, ir per mažai kainų palyginimo“, – komitete teigė D. Kreivys.
Trečiaisiais reformos metais – 2022-aisiais – pasirinkti tiekėją privalės namų ūkiai, suvartojantys iki 1.000 kWh elektros. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės remiami gyventojai.
Buitiniai vartotojai gali rinktis tiekėją iš aštuonių bendrovių: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Inregnum“, „Perlas Energija“, „Birštono elektra“, „EGTO Energija“, „Vilniaus elektra“ ir „Ignitis“. Pastaroji veikia ir kaip visuomeninis, ir kaip nepriklausomas tiekėjas.
VERSLO TRIBŪNA
Antroje šių metų pusėje Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkoje matomas aiškus pagyvėjimas, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu siūlančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Po kelių santūresnių metų į regioną sugrįžta užsienio investuotojai, ieškantys tiek veikiančių, tiek vystymo stadijoje esančių žaliosios energetikos projektų.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vienas iš didžiausių iššūkių pasaulio ekonomikai – korupcija. Egzistuojanti daugelyje sektorių, ne išimtis ir energetikos projektai. Nors griežtai apibrėžti korupcijos sąvoką sunku, „Verslo tribūnoje šiandien pokalbis apie tamsiąją galios pusę ir jos istorines šaknis energetikos sektoriuje su advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotuoju partneriu, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertu, VU ES energetikos teisės dėstytoju Mindaugu Jablonskiu.
Lietuvos atsinaujinančios energetikos bendrovė INIKTI tapo oficialia Ukrainos vėjo energetikos asociacijos (UWEA) nare. Tai ne tik naujas žingsnis verslo plėtros žemėlapyje, bet ir tvirtas solidarumo gestas su šalimi, kuri šiandien atkakliai kovoja už savo nepriklausomybę - ir energetinę taip pat.
Rinkos demonopolizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Lietuva paskutinė iš Baltijos šalių liberalizuoja šią rinką ir atsisako monopolinio elektros tiekimo privatiems vartotojams.
REKOMENDUOJAME
