Dujų sektorius 2020-aisiais: GIPL statyba, SkGD terminalo kaštų mažinimas

Publikuota: 2020-01-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Svarbiausias 2020-ųjų projektas Lietuvos dujų sektoriuje bus dujotiekio su Lenkija (GIPL) statybų pradžia, teigia BNS apklausti ekspertai. Be to, svarbus bus ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo kaštų tolesnis optimizavimas, didėjanti dujų kaip pereinamojo į žaliąją ekonomiką kuro svarba. 

Dujotiekio su Lenkija statyba 

500 mln. Eur bendros vertės dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos turi būti pastatytas per dvejus metus. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas jį įvardija tarp didžiausių šių metų Lietuvos energetikos prioritetų. 

„Kas bus naujo ir kokybiškai svarbaus įgyvendinant strateginius projektus, tai pirmiausia paminėčiau, kad 2020 metais bus pradėta Lietuvos-Lenkijos dujų jungties statyba“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas. 

Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas mano, kad GIPL turėtų būti vienas didžiausių Lietuvos energetikos uždavinių šiemet. Turint omenyje, kad 2019 metais baigtas tiesti Estijos-Suomijos dujotiekis „Balticconnector“, tai techniškai įgalintų dujų rinką. 

„Svarbu pabaigti GIPL, ypač turint omenyje, kad jį kankino viešieji pirkimai, – tai kaip svarbiausią aš išskirčiau mūsų dujotiekį su lenkais (...). GIPL pabaigtų mūsų įsijungimą į kontinentinės Europos sistemą, įgalintų Lietuvą mąstyti smarkiai plačiau dujų rinkos prasme“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius R. Švedas.

Atrenkant GIPL rangovą neišvengta nesklandumų, o sutartis su konkurso laimėtoja „Alvora“ gruodžio pabaigoje pasirašyta kitai konkurso dalyvei tebereiškiant pretenzijas. 

„Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“ sausį jau turėtų pradėti darbus Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Plieninius vamzdžius 165 km ilgio vamzdynui iki Lenkijos sienos tieks konkursą laimėjusi Lenkijos bendrovė „Izostal“.

R. Švedas teigia, kad dujotiekis su Lenkija yra svarbi grandis sujungiant Baltijos regiono dujotiekius su žemynine Europa, o nauja infrastruktūra suteiktų ir paskatų vystytis rinkai. 

„Iš karto kitaip pozicionuotųsi Lietuva ir visas regionas, mąstant netgi apie santykius su Baltarusija, su Ukraina, nes mes turėtume iš esmės kitas technines galimybes išnaudoti dujų rinką. Turėtume ir SkGD (terminalą – BNS), ir jungtį, ir tuomet, manau, kad ir rinkai, kuri vis dar po truputį įsilinguoja, tai būtų stimulas gal netgi suaktyvėti: dujų prekybininkams, verslui“, – sakė ekspertas. 

SkGD kaštų perskirstymas ir mažinimas 

„Klaipėdos naftai“ iš Šiaurės investicijų banko (NIB) pasiskolinus 134,1 mln. Eur ir nuo sausio 39% sumažėjus SkGD terminalo išlaikymo kaštams (jie perskirstomi ilgesniam laikotarpiui), šiemet numatoma pasirašyti dar vieną, iki 138,4 mln. Eur paskolos sutartį su NIB laivo „Independence“ arba kitos tokios saugyklos įsigijimui. 

Pirmąjį 2020 metų pusmetį bus pradėtos aiškintis galimybės pirkti tokį laivą rinkoje bei rengiamos konkurso sąlygos. Be to, šiemet bus bandoma persiderėti su Norvegijos „Equinor“ dėl ilgalaikės sutarties sąlygų arba ieškoma kitų alternatyvų sumažinti vartotojams tenkančią būtinojo SkGD kiekio importo naštą. 

„Šiuo klausimu jau esu pradėjęs dialogą su Norvegijos vyriausybe, su Norvegijos ministru. Tikrai ieškosime būdų, kad šio kontrakto našta būtų sumažinta ir optimizuota“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad parlamente dėmesio turėtų sulaukti ir GIPL projektas, ir SkGD terminalas.

Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG balandį pradės prekiauti dujomis per „Klaipėdos naftos“ mažos apimties SkGD paskirstymo stotį, skirtą priimti SkGD iš mažų dujovežių, jas laikinai saugoti bei perkrauti į autocisternas ar laivus.

R. Švedas teigia, kad SkGD rinkos ir mažų kiekių infrastruktūros plėtra yra labai svarbi, ypač turint omenyje Rusijos bendrovių pastangas įsitvirtinti regione. 

„Ir viena netgi iš tų grėsmių yra „Novatek“ ėjimas į centrinės Europos ir Baltijos šalių rinkas  (...) Kviesčiau Vyriausybę skirti šiai grėsmei, šiai rizikai suvaldyti daugiau dėmesio. Nes tai yra rimta rizika visam Baltijos šalių regionui“, – sakė ekspertas. 

Pasak jo, žvelgiant ir į dujų, ir į elektros sektorius matyti, kad Rusija nori susigrąžinti Baltijos šalis į savo energetinės priklausomybės lauką. 

„Kas mane stebina (...), kad kaip ir išėjome iš tos stiprios dujų tiekimo priklausomybės – nepaisant to, Kremlius mūsų vis tiek nepaleidžia, vis tiek rodo stiprų interesą (...) išnaudoja kiekvieną mažą galimybę sukurti Lietuvai ir kitoms dviem Baltijos šalims problemas, kliūtis. Vis tiek Kremlius nori visomis išgalėmis susigrąžinti tą prarastą Baltijos šalių energetinę priklausomybę“, – sakė ekspertas.

Tęsis diskusijos dėl bendros dujų rinkos

Nuo 2020-ųjų pradžios Baltijos šalių ir Suomijos dujų sektoriuje vyksta svarbių pokyčių. Pradeda veikti Estijos-Suomijos dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“, Baltijos šalių dujų birža „GET Baltic“ ima teikti paslaugas atviroje Suomijos rinkoje.

Taip pat nuo sausio veikia bendra Suomijos, Estijos ir Latvijos dujų tarifų zona – trijų šalių dujų perdavimo sistemų operatorių pernai pasirašyta sutartis užtikrina jų importą į šias šalis vienu tarifu išvengiant tarpvalstybinių mokesčių.

Lietuva vis dar derasi su kaimynėmis dėl dalyvavimo šioje zonoje. Planuojama, kad pavykus susitarti dėl kainodaros, Lietuva prie bendros rinkos prisijungs iki 2022 metų.

„Kol kas dar nesame pasiekę tokio sutarimo, kad Lietuvos dalyvavimas šioje bendroje dujų rinkoje galėtų būti galimas, Lietuvos vartotojams iš to neprarandant daugiau negu laimint“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas. 

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė teigia, kad reikalingas ir kaimynų supratingumas

„Ką pastebime mes, kaip reguliuotojai, kad tam tikrose valstybėse, deja, žiūrima perdavimo sistemos operatoriaus naudos, bet nežiūrima platesnių naudų, kurios gali duoti naudą ne vien perdavimo sistemos lygmeniu, bet ir visai energetikos sistemai, gamtinių dujų sistemai, vartotojams“, – BNS sakė I. Žilienė.

Dujų kainos neturėtų augti

Dujų importo kainos pastaruoju metu buvo palankios ir yra tikimybė, kad tokia situacija išsilaikys, teigia BNS pašnekovai. 

„Gamtinių dujų importo kaina yra gerokai sumažėjusi per pastaruosius metus ir šiais metais (2019 metais – BNS) turime vieną iš žemiausių žaliavos arba produkto kainų per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Buvo šiais metais mėnesių, kai gamtinių dujų kaina buvo (...) 12-13 Eur/MWh“, – sakė I. Žilienė.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ vertina, kad šiuo metu rinkoje vyrauja  optimistinės nuotaikos, bet situaciją greitai gali pakeisti „vos keli neprognozuoti įvykiai“, pavyzdžiui, nėra aiški „Nord Stream 2“ dujotiekio veiklos pradžios data.

„Didžiausią įtaką dujų kainų lygiui Lietuvoje turi situacija didžiosiose Europos gamtinių dujų biržose“, – teigia bendrovė.

Ž. Vaičiūnas sako, kad dujų kaina rinkose pernai ne tik stabilizavosi, bet ir mažėjo ir, tikėtina, kad ji turėtų išlikti panaši.

„Galbūt svyravimas bus nedidelis augimo linkme, bet tikimės, kad tie sprendimai (...) dėl SkGD terminalo dedamosios optimizavimo, jie taip pat leistų netgi amortizuoti tam tikrus kainos augimus ateityje“, – BNS sakė ministras.

Dujos – kelias į žaliąją ekonomiką

Buvęs energetikos viceministras R. Švedas teigia, kad Lietuva ir toliau turėtų siekti „regioninės lyderystės SkGD tema“, nes dujos yra tiltas į atsinaujinančią energetiką.

„Per artimiausius du dešimtmečius jos tikrai bus „ant bangos“. Pasauliui dar reikia atsikratyti anglies. Net ir pačiai Europai, kuri pasirašė tą green deal su klimato kaita. Tai pirmiausia atsikratykime taršių dalykų“, – ragino ekspertas. 

VERT pirmininkė I. Žilienė abejoja, kad po 2024 metų, kai baigsis SkGD terminalo sutartys su norvegais, dujų Lietuvai nebereikės. 

„Po 2024 metų Lietuvai reikės gamtinių dujų. Kiek jų reikės, tai yra klausimas. Tačiau ir pati Europos Komisija yra pasakiusi, kad green deal, arba žaliasis paketas iki 2050 metų yra tikslas ir dujos yra tas pereinamasis kuras, kuris leis irgi pasiekti tą rezultatą ir CO2 emisijų prasme (...). Dujos yra švaresnis produktas nei kitas iškastinis kuras“, – sakė I. Žilienė. 

Ji pastebėjo, kad Europos Sąjungoje jau diskutuojama apie dujų sektorių po 2025 metų, apie žaliąsias dujas – biodujas, biometaną, vandenilio dujas. 

„Ne viename forume teko girdėti, kad SkGD terminalai gali būti pritaikyti ir vandenilio dujų transportavimui. Tai yra ateitis, nes visiškai be dujų neliksime. Ir kai kalbame apie atsinaujinančią energetiką, turime kalbėti apie elektros sektorių ir apie žaliąsias dujas – green gases. Tada belieka klausimas, kaip pereiti prie green gases ir adaptuoti esamą infrastruktūrą žaliosioms dujoms“, – sakė VERT pirmininkė. 

Ž. Vaičiūnas kaip vieną svarbių šių metų uždavinių įvardijo įstatymą dėl alternatyvių degalų, jis baigiamas rengti ir bus teikiamas Seimo pavasario sesijoje. Jo esmė yra visų rūšių alternatyvių degalų ir atsinaujinančių išteklių integravimas į bendrą sistemą.

„Kalbu tiek apie elektromobilumą, tiek apie suskystintas gamtines dujas, tiek apie biometaną. Būtent biometano panaudojimui transporte matome didžiausią potencialą“, – sakė ministras. 

Pasak jo, planuojama sukurti sistemą, kad atsinaujinantys energijos ištekliai galėtų būti plėtojami ne tik elektros ar šilumos gamyboje, bet ir transporte.

Seimo narys V. Poderys pastebėjo, kad Lietuva, turėdama SkGD terminalą, neišnaudoja visų galimybių. 

„Kalbant apie transportą, ką turime, bet ir ko nedarome, – tai yra SkGD panaudojimas transporte, tai transporto vertimas žaliu. Jeigu lengvasis transportas gali tiesiai prie elektros, tai sunkusis transportas – pirmasis žingsnis turbūt yra perėjimas nuo dyzelinio kuro prie dujų“, – sakė V. Poderys.

R. Švedas teigia, kad vienas galimų diskusinių klausimų 2020-iesiems yra, ar Lietuva užsitikrins elektros gamybą remdamasi atsinaujinančiais ištekliais, ar čia vaidmuo teks ir gamtinėms dujoms. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 6

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16
Baltarusija prašo „Klaipėdos naftos“ krauti jai skirtą naftą 2

„Klaipėdos nafta“ yra pasiruošusi krauti žaliavinę naftą iš laivų ir pagal poreikį — gabenti žaliavą į...

Pramonė
2020.01.15
Visuomenininkai ragina priešintis Astravo AE

Visuomenininkai ragina toliau aktyviai priešintis Baltarusijoje baigiamai statyti Astravo atominei...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Ambasadorius: Latvija dalyvautų alternatyvaus Baltarusijos aprūpinimo nafta projektuose 1

Latvija yra pasirengusi dalyvauti alternatyvaus naftos tiekimo Baltarusijai projektuose, pareiškė Latvijos...

Verslo aplinka
2020.01.15
Gamtinių dujų rinkos šiemet – pirkėjo džiaugsmui Premium

Po itin šilto rudens ir vis dar nesirodančios vasaros gamtinių dujų saugyklos Europoje ir Baltijos regione...

Pramonė
2020.01.15
Opozicija kritikuoja Vilniaus ginčo su „Veolia“ finansavimą

Vilniaus savivaldybės tarybos opozicija kritikuoja Vilniaus valdžios sprendimą rizikos kapitalo fondo...

Verslo aplinka
2020.01.14
Seimas ėmėsi siūlymo visiškai liberalizuoti elektros tiekimo rinką

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą iki 2023 metų palaipsniui visiškai liberalizuoti elektros tiekimo...

Pramonė
2020.01.14
Baltarusija išsiuntė naftos importo pasiūlymus Baltijos šalims ir dar kelioms valstybėms

Baltarusija išsiuntė komercinius pasiūlymus dėl naftos importo Baltijos valstybėms, Lenkijai, Ukrainai,...

Pramonė
2020.01.14
„Modus Group“ energetikos verslą telkia po vienu prekės ženklu

Tarptautinė įmonių grupė „Modus Group“ atsinaujinančios energetikos veiklas telkia po vienu prekės ženklu...

Rinkodara
2020.01.14
Elektra Lietuvoje per savaitę brango 7%

Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 7%, pranešė...

Pramonė
2020.01.13
„Harmony Link“ jungties poveikį aplinkai vertins „Urbanistika“

Ruošantis statyti naują jūrinį elektros kabelį su Lenkija „Harmony Link“ ir 330 kV skirstyklą Darbėnuose,...

Pramonė
2020.01.13
Elektros sistemos izoliuotą darbą užtikrins 4 bendrovės

Izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti šiemet bus pasitelkti keturių bendrovių pajėgumai.

Pramonė
2020.01.13
2019 m. Ignalinos AE išmontuotos 5.483 t įrangos

2019 m. Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) buvo išmontuoti 5.483 t įrangos ir susijusių konstrukcijų. Iš...

Pramonė
2020.01.11
Pagal sandorių Baltarusijoje dydį pirmauja „Siemens“

„Siemens“ turi didžiausią valstybinių užsakymų Baltarusijoje portfelį, kurio bendra vertė siekia 273 mln.

Verslo aplinka
2020.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau