Visoje Vilniaus apskrityje – ekstremali padėtis dėl atliekų, laikinai jos gali būti deginamos kogeneracinėje jėgainėje
Papildyta savivaldybių merų komentarais
„Pristačiau mūsų priimtus sprendimus dėl ekstremalios padėties (paskelbimo), ką tai keičia, ką leidžia ir rekomendavau kolegom tą patį padaryt. Išgirdau, kad visi irgi tą patį veiksmą jau pradėję arba planuoja padaryti, iš esmės, čia yra viso regiono didelė bėda, kaip surinktas atliekas sutvarkyti“, – po pasitarimo su regiono merais teigė V. Benkunskas.
„Sutarėm koordinuotis veiksmus, nes dabar turbūt kritiškiausios bus pirmos dienos, kai dar ta struktūra, kaip atliekas tvarkysim, yra tik dėliojama. Apsitarėm, kaip koordinuosimės veiksmus, kuo galim vieni kitiems padėti“, – pridūrė jis.
Ekstremali padėtis pirmadienį įvesta ir Vilniaus rajono savivaldybėje, BNS patvirtino meras Robertas Duchnevičius.
Jis teigė prašysiantis, kad regiono atliekos būtų priimamos į Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) sąvartyną.
„Reikalinga ekstremali situacija, kad jie galėtų priimti“, – teigė R. Duchnevičius.
Anot mero, ekstremali situacija taip pat leis supaprastinti šiukšlių surinkimo tvarkas, atsilaisvins tam tikras procedūras. Jo teigimu, kol kas situacija – valdoma.
Pirmadienį ekstremalią situaciją paskelbė ir Širvintų rajonas.
Pasak merės Živilės Pinskuvienės, rajone šiukšles renka Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA).
Tai, kas surinkta pirmadienį, šiuo metu laikoma automobiliuose.
„VASA mus informavo, kad jie neturi nei kur padėti, nei kur laikyti atliekų. Būtent rytoj (antradienį – BNS) yra didysis išvežimas. (...) Nežinome, dirbame, skambiname VAATC'ui, klausiame, kas toliau, su kuo susiderėję, bandome patys susisiekti su Kaunu, žadėjo perskambinti, neatskambina, bandome patys tartis, kad priimtų mūsų rytdienos atliekas, bet kol kas mušamės kaip į sieną“, – BNS teigė merė.
Ž. Pinskuvienė vylėsi, kad Vilniaus regiono atliekas priims Kauno ir Panevėžio atliekų centrai.
Ji stebėjosi, kad atliekų centrai nėra pasirengę tokioms ekstremalioms situacijoms ir neturi suderinto veiksmų plano.
Skelbti ekstremalią situaciją žada ir Elektrėnų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės rajonų savivaldybės.
Kaip BNS sakė Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius, situacija kas valandą darosi vis grėsmingesnė.
Anot jo, jeigu antradienį nebus rasta kokia nors išeitis, trečiadienį gali kilti problemų dėl šiukšlių surinkimo.
Vilniaus regiono savivaldybės neturi kur dėti nerūšiuotų atliekų, dėl gaisro sutrikus atliekų rūšiavimui Vilniaus regiono atliekų centre. Tai – pagrindinis Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo mazgas, šią veiklą vykdo įmonė „Energesman“.
Pasak V. Benkunsko, pagal galiojančius įstatymus atliekos turi būti tvarkomos tame regione, kur jos kaupiamos, surenkamos, o ekstremali padėtis leidžia šiukšles nukreipti į kitus šalies regionus.
„Ekstremali padėtis leidžia iš esmės daryti kelis veiksmus. Tas pats laikinas pasaugojimas sąvartyne, tada galimybė kalbėtis su kitais regionais, ypač kas yra į Kauno pusę, Elektrėnai, Trakai gali kalbėtis su Kauno regiono atliekų tvarkymo centru dėl išvežimo ten ir panašiai“, – kalbėjo meras.
Tarp opcijų – kogeneracinė jėgainė
Anksčiau pirmadienį V. Benkunskas pranešė, kad ekstremali padėtis paskelbta Vilniaus mieste, o nerūšiuotos atliekos laikinai gali būti deginamos sostinės kogeneracinėje jėgainėje. Tai – vienas iš trijų galimų miesto vadovo pirmadienį įvardytų scenarijų, Vilniuje dėl gaisro sutrikus atliekų rūšiavimui.
Pasak V. Benkunsko, pirma siekiama susitarti su privačiais atliekų tvarkytojais.
„Pirmiausia, esant ekstremaliai padėčiai visam Vilniui, nes ekstremali padėtis paskelbta visam Vilniui būtent dėl atliekų tvarkymo iššūkių, šnekamės su privačiais subjektais, vežėjais, kurie dirba su atliekomis, kurie turi savo privačias rūšiavimo linijas, kad jas maksimaliai išnaudotume, kad mišrios komunalinės atliekos būtų išrūšiuotos ir jas būtų galima sudeginti kogeneracinėje jėgainėje“, – kalbėjo meras.
Vis dėlto jis pažymėjo, jog atliekų tvarkymo pajėgumų trūksta, Vilniuje dabar gali būti išrūšiuojama tik apie 40% komunalinių atliekų.
„Vadinasi, mes turime rasti kitus sprendimus. Antra opcija, kuri gali būti laikinai pasitelkta, – Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje gali būti kurį laiką deginamos nerūšiuotos atliekos“, – nurodė V. Benkunskas.
VERSLO TRIBŪNA
Artėja metų pabaiga, kai dažniausiai pasibaigia Lietuvos įmonių pasirašytos gamtinių dujų tiekimo sutartys, todėl šis laikotarpis iki kitų metų pradžios itin svarbus norint laiku ir nuodugniai įvertinti rinkos pasiūlymus bei apsispręsti dėl naujų sutarčių pasirašymo.
Lietuvos keliuose pasirodė istorinis naujokas – visiškai elektrinis tolimųjų reisų vilkikas „Mercedes-Benz eActros 600“, vienu įkrovimu galintis įveikti 500 km, o suderinus įkrovimą su privalomomis vairuotojų poilsio pertraukomis – daugiau nei 1000 km per dieną. Šis debiutas Lietuvai reiškia kur kas daugiau nei tik naujo modelio pasirodymą. Jis simbolizuoja sektoriaus posūkį link realios elektrifikacijos, kur ekonominė nauda, griežtėjantys ES reikalavimai ir klientų lūkesčiai pradeda formuoti naują logistikos konkurencingumo standartą.
Valymo sprendimų milžinės, vokiečių kompanijos „Kärcher“ padalinys Lietuvoje, per pastaruosius metus ženkliai išplėtęs ir atnaujinęs gamybines ir paslaugų patalpas Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, sandėlių ir serviso patalpų įrangai pasirinko bendrovės „AJ Produktai“ siūlomą įrangą. Sprendimą lėmė tiekėjo profesionalumas.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Pasak jo, dėl to esant ekstremaliai situacijai institucijos „turi padaryti visus sprendimus, kad tokia opcija atsirastų“.
„Na, ir kritiniu atveju, pabrėžiu, kritiniu dėl aplinkosaugos ir nacionalinių reguliavimų, atliekos gali būti šalinamos sąvartyne. Tokia opcija dedama kaip paskutinė galima ir ją naudosime, jeigu nebus sutvarkyta ir galima panaudoti pirmųjų dviejų“, – teigė Vilniaus meras.
Kaip pabrėžė V. Benkunskas, pagrindinis savivaldybės tikslas yra „kad Vilnius neapsipiltų atliekomis“.
„Čia yra didelis iššūkis, nes atliekų kiekis yra milžiniškas, ir net pusdienio sustojimas atliekų rinkime ir tvarkyme gali sąlygoti ir ekologines, sveikatos problemas, tai darbas tikrai yra intensyvus ir svarbus. Dėl to kurį laiką visame Vilniuje bus ekstremali situacija“, – sakė sostinės meras.
Anot V. Benkunsko, yra „sugriuvusi visa atliekų tvarkymo grandinė“ ir šiuo metu miestas negali įvardyti, kiek laiko degusioje gamykloje neveiks rūšiavimo įrenginiai.
„Su operatoriumi yra ryšys intensyvus ir labai tikiuosi, kad jų operatyvumas pirmiausia pateikiant sprendimus, o po to juos įgyvendinant, kad mes galėtume laipsnis po laipsnio atstatyti tuos mechanizmus ir užtikrinti atliekų rūšiavimą, išliks tokiame pačiame lygyje“, – teigė Vilniaus meras.
Kaip skelbta, pranešimas apie gaisrą „Energesman“ gamykloje, esančioje Jočionių gatvėje 13, gautas sekmadienį prieš 8 val. ryte. Apie gaisrą pareigūnus informavo apsaugos darbuotojas.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Nerijaus Statkaus duomenimis, gaisras užgesintas pirmadienį, apie 13.45 val., jo metu išdegė apie 7.500 kv. m pastato.
„Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys sako, kad, vos atkūrus elektros tiekimą, gamykloje būtų galima rūšiuoti apie 40% įprastinio šiukšlių srauto. Jo teigimu, ugnis nepalietė zonos, kurioje tvarkomos maisto, biologiškai skaidžios atliekos.
„Patys esame ne kartą modeliavę, kas būtų esant tokiai situacijai. Tai tų variantų turime. Jeigu 40% atliekų galime tvarkyti, tai 60% iš tikrųjų galime tvarkyti mobiliais įrenginiais. Tai nebūtų toks pat efektyvumas kaip veikiančios gamyklos“, – kalbėjo A. Blazgys.
G. Paluckas: atliekų įmonės galėtų pasitelkti automatines stebėjimo sistemas
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas sako, kad atliekų įmonės, siekdamos užgirsti kelią gaisrams, galėtų pasitelkti automatines stebėjimo sistemas, pavyzdžiui, daviklius, kameras, termovizorius.
„Pirmiausia, matyt, reikės išsiaiškinti priežastis, ypač paskutinio gaisro, ar tai buvo tam tikrų taisyklių pažeidimas, ar klaida, ar net tyčinis veiksmas“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.
„Bet iš tikrųjų įvertinus tokių objektų rizikas, kur atliekų ar kažkokių panašių dalykų sankaupos yra didelės, tai, matyt, ir dėmesys galėtų būti šiek tiek didesnis taikant ir automatines stebėjimo sistemas, kas yra taikoma šilumos ūkio įmonėse, kur yra kaupiamos vadinamos skiedros ar pjuvenos šildymo sezonams. Tai ten yra aibė daviklių, kamerų ir termovizorių, kad neįvyktų nelaimė vien dėl to, kad žmogus pražiopsojo“, – kalbėjo premjeras.
Jo teigimu, reikės įvertinti kai kurių įmonių veiklos riziką „ir sudėliojus į kategorijas priimti vieną ar kitą sprendimą“.
Viceministras: savivaldybės turėtų kontroliuoti griežčiau
Aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius sako, kad savivaldybės turėtų skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas bei griežčiau kontroliuoti procesą.
Jo teigimu, pavasario sesijoje Seimui planuojama pateikti įstatymų pataisas, susijusias su baterijų tvarkymu, taip stiprinant gamintojų ir importuotojų atsakomybę.
Taip pat, anot viceministro, numatoma papildyti komunalinių atliekų tvarkymo reikalavimus įpareigojant savivaldybes efektyviau kontroliuoti atliekų surinkimą bei rūšiavimą.
„Vienose savivaldybėse aktyviau veikia administratoriai, kurie nepatingi patikrinti konteinerių ir priimti sprendimus, kad nerūšiuotos atliekos nebus paimamos ir duoti įspėjimus gyventojams. Kitais atvejais į tai visiškai nekreipiama jokio dėmesio. (...) Turime apsispręsti, kaip kontroliuojama. Kokie reikalavimai keliami gyventojams, yra aišku, bet jų kontrolės iš tiesų realiai pritrūksta kai kuriose savivaldybėse“, – BNS pirmadienį sakė T. Vaitkevičius.
„Turime daryti viską, kad kuo labiau mažėtų mišrių komunalinių atliekų srautas, kuo mažiau susidarytų tų atliekų, kurios yra mišrios ir nerūšiuotos“, – kalbėjo jis.
Viceministras sutiko, kad atliekų tvarkymo ir laikymo vietose neretai kylantys gaisrai yra didelė problema, ji daugeliu atvejų susijusi ir su netinkamu baterijų rūšiavimu.
„Matydamas vakar gaisrą, kaip tai atrodo, aš tikrai linkėčiau kiekvienam žmogui, kuris pastaruoju metu įmetė bateriją į mišrų komunalinį srautą, pamąstyti, ką jis galbūt ir padarė (...). Galbūt tyrimas parodys, kad būtent jūsų baterija tai padarė“, – teigė T. Vaitkevičius.
Jo teigimu, pernai taip pat buvo priimti pakeitimai, griežtinantys reikalavimus atliekų tvarkytojams, jie turėtų įsigalioti iki 2026 metų.
Anot T. Vaitkevičiaus, savivaldybės turėtų turėti iš anksto parengtus atsarginius atliekų tvarkymo planus bei algoritmus, kuriuos būtų galima aktyvuoti tokiais atvejais, kaip sekmadienį įvykęs gaisras Vilniuje.
Viceministro teigimu, tai Aplinkos ministerija ketina spręsti kartu su kitomis institucijomis.
„Tokio lygio situacijos gali atsitikti, tikrai buvo ne kartą šnekamą, matyt, turime priimti sprendimus, kurie būtų labai aiškūs, nustatyti labai aiškius algoritmus, kaip tokiose situacijose elgiamasi, kad nebūtų kažkokio sutrikimo ar ieškojimo“, – kalbėjo T. Vaitkevičius.
Anot jo, Vilniuje yra pakankamai galimybių toliau tvarkyti atliekas nevežant jų į sąvartynus: pasitelkti kitų regionų pajėgumus, deginimą, įsirengti arba panaudoti papildomas mišrių atliekų saugojimo ar panaudojimo aikšteles.
„Mano požiūriu, priimtiniausias dalykas yra išnaudoti dabartines galimybes sandėliuoti atliekas ir jas atrūšiavus atiduoti deginimui“, – sakė T. Vaitkevičius.
Ekspertas: tai padidintos rizikos įmonės
„Vilnius Tech“ universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros dėstytojas Mindaugas Grigonis sako, kad atliekų tvarkymo įmonės yra padidintos rizikos, todėl yra daug dedamųjų, dėl kurių jose gali kilti gaisrai.
„Tai yra didelis kiekis degios medžiagos ir pasitaiko tikimybė, kad dėl cheminių medžiagų, akumuliatorių, visokių kitokių tiek gamybinio proceso gali kilti (gaisrai – BNS). (...) Yra žmogaus faktorius, pasitaiko, kad žmogus gali įmesti kokią bateriją ar degią medžiagą“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Grigonis.
„Gali būti ar diversija, ar kažkas per neapsižiūrėjimą įmetė baterijas. Aišku, tas toks didelis išplitimas reikalauja pilnos analizės, kaip gaisras vyko, kokie suveikė šilumos jutikliai artumo ar temperatūriniai“, – kalbėjo ekspertas.
REKOMENDUOJAME
