Paradoksai: valstybė suteikė lengvatinę paskolą, o po metų verslą uždraudė

Audinių augintojo problemas sukėlė 2022 m. užlupusi kailinių žvėrelių liga, dėl kurios teko užmigdyti visą bandą, o išdirbti jų kaliai nebuvo geros kokybės, todėl realizuoti žema kaina.

2023 m. įsigyta nauja banda, bet, spėjama dėl užkrėstų pašarų, nesulaukė prieauglio, todėl bendrovė negalėjo realizuoti planuoto kiekio kailių. 

Vėluojant atsiskaityti su ILTE, „Furmitui“ teisme buvo pateiktas ieškinys. Ši civilinė byla nėra baigta, tačiau jeigu teismas tenkintų ieškinį ir priteistų prašomą skolą – beveik 950.000 Eur, „Furmitas“ nebegalėtų veikti.

Todėl bendrovė kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo.

Remiantis įmonės 2024 m. balansu, audinių augintoja turėjo turto už 802.662 Eur, jos įsipareigojimai kreditoriams viršija 1,9 mln. Eur, iš kurių 1,4 mln. Eur – pradelsti.

Finansinė ataskaita rodo, kad per 2024 m. įmonės pardavimo pajamos sudarė 179.856 Eur, nuostoliai – 619.196 Eur.

Audrius Jaraminas, „Furmito“ vadovas, pareiškime dėl restruktūrizavimo teismui aiškina, kad 2023 metų rudenį Seimui nusprendus nuo 2027 m. uždrausti kalinių žvėrelių verslą, susidarė paradoksali situacija.

Jis primena, kad valstybė 2022 m. verslo skatinimui ir auginimui po pandemijos skyrė paskolas su lengvatinėmis palūkanomis. O jau po metų priėmė teisės aktus dėl verslo draudimo. Dėl šios priežasties įmonė nebegali gauti jokių paskolų iš finansinių įstaigų. Jos turtas tapo bevertis, kadangi turės būti utilizuotas ar pertvarkytas. O dirbantieji žino, kad nuo 2027 m. darbo nebeturės.

Užsiimtų pieno gamyba

A. Jaraminas priduria, kad numatytos verslui kompensacijos už nutrauktą verslą yra neadekvačios atliktoms investicijoms, nes „Furmitas“ 2023 metų vasarą įsigijo naują fermą.

Dėl kompensacijų šių metų sausį 48 kailinių žvėrelių ūkiai pateikė skundą Regionų administraciniam teismu ir prašo iš valstybės prisiteisti 113 mln. Eur.

Pasak Vytauto Kaklio, ieškovams atstovaujančios advokatų kontoros „HubLegal“ advokato, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką už verslo praradimą turi būti taikoma visiškos kompensacijos taisyklė, reikalaujanti atlyginti visą turto rinkos vertę ir visus nuostolius.

„Furmito“ vadovas tikisi, kad įmonės mokumą pavyks atkurti iki 2027 m. didinant švelniakailių žvėrelių bandą, vėliau – nuomojant fermą. Bendrovės savininkas nei ginčo, nei restruktūrizavimo planų „Verslo žinioms“ nekomentuoja.

Šiaulių apygardos teismo nutartyje rašoma, kad „jeigu Konstitucinis Teismas priims nutarimą, kad teisės aktai, susiję su kailinių žvėrelių verslo draudimu, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, UAB „Furmitas“ galės toliau tęsti savo darbinę veiklą“. 

Byla Konstitucinio teismo posėdyje jau pradėta nagrinėti.

Jeigu draudimas bus pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, planuojama, kad nuo 2027 m. pagrindine „Furmito“ veiklos kryptimi taptų kita žemės ūkio veiklos sritis – pieno gamyba.

Šiaulių apygardos teismo vertinimu, pateikti duomenys patvirtina „Furmito“ gyvybingumą. Įmonė nėra nutraukusi veiklos, turi galiojančių sutarčių dėl švelniakailių žvėrelių kailių pardavimo aukcione, joje dirba 4 žmonės.

Darbo užmokesčio vidurkis – 586 Eur.

Nutartyje teigiama, kad „Furmitas“ turi galimybę išvengti bankroto, todėl jam keltina restruktūrizavimo byla.