Vakarų laivų gamyklos grupės įmonė Klaipėdoje statys elektrinį keltą

Baterijomis aprūpintas ir pilnai elektra varomas laivas bus skirtas žmonėms, automobiliams ir krovininiam transportui gabenti, skelbia bendrovė. 

Tarp Norvegijos salų kursuosiančio kelto ilgis sieks 73,3 m, plotis – 14,3 m. Kelto statybą planuojama užbaigti iki 2026 m. pirmojo ketvirčio.

Kelto bazinis dizainas bus rengiamas bendradarbiaujant su kompanija „Norwegian Ship Design“. Prie laivo statybos prisidės beveik visos VLG grupės įmonės – teigiama, kad dėl veiksmingos sinergijos projekte bus apjungtos skirtingos kompetencijos, nukreiptos į aukšto lygio kompleksinį jo realizavimą. Detalius kelto statybos brėžinius ir darbinę dokumentaciją rengs įmonė „Western Baltic Engineering“, drauge su VBLS įgyvendinanti bendrą laivų statybos „iki rakto“ strategiją. 

„Į elektrinių laivų rinką žengiame būdami aktyviais besikeičiančios globalios jūrinės inžinerinės pramonės dalyviais. Jau daugiau nei 70 metų Klaipėdoje įsitvirtinusi laivų statyba, tarp jų – ir keltų, kurių ne vieną esame pastatę ir „iki rakto“ – yra itin svarbi mūsų veiklos kryptis“, – pranešime cituojamas Arnoldas Šileika, VLG įmonių grupės generalinis direktorius.

Vitalijaus Frolovo, VBLS direktoriaus, teigimu, dėl elektrinio kelto statybos pasirašytos sutarties priešistorė liudija, kad lietuvių laivų statytojų gebėjimai norvegams yra gerai žinomi ir partnerystė grįsta pelnytu pasitikėjimu. Nors „Torghatten Nord AS“ Klaipėdoje veikiančiai statyklai yra naujas klientas, seniau ji yra stačiusi korpusus „Fiskerstrand Verft BLRT, kurių galutinis užsakovas tuomet buvo minėta įmonė.

Elektrinių laivų statybą V. Frolovas įvardija viena perspektyviausių sričių šioje sferoje dirbančioms įmonėms, nes tiek reguliacinę aplinką formuojančių sprendimų priėmėjų, tiek jų įtakojamos industrijos orientacija į emisijų mažinimą neabejotinai išliks labai svarbi.

„Skaičiuojama, jog laivyba pasauliniu mastu sukuria apie 2–3% visų anglies dvideginio emisijų, taip pat dėl iškastinio kuro panaudojimo sugeneruojama daug sieros dvideginio ir kitų teršalų. Ieškant alternatyvų ir jas diegiant, dėmesio centre yra ne vien dabartiniai ekologiniai iššūkiai, bet ir ateities tendencijos. Pastarosios byloja, kad jūrinė prekyba ir turizmas tik intensyvės“, – atkreipė dėmesį V. Frolovas.