Įmonės Rusijoje sukėlė reputacijos skausmą

Rusijos registre, kaip šią savaitę rašo „Verslo žinios",  yra daugiau nei 140 lietuviško kapitalo įmonių. Vienos jų gauna įspūdingus pelnus, kitos mielai iš šios šalies registrų ištrintų savo vardą, tačiau negali.

SBA grupė, Rusijoje turinti įmonę „SBA- Moskva“ nurodo, kad bendrovė jau ilgiau kaip dešimtmetį yra neveikianti. Ir iki šios negali atsikratyti šios naštos.

„Prieš penkerius metus pradėjome pasitraukimo procesą, tačiau dėl rusiškos biurokratijos formaliai jis vis dar nebaigtas. Pernai net porą kartų kreipėmės į vyriausybinę Užsienio investicijų įgyvendinimo kontrolės komisiją, kuri išduoda leidimus dėl užsienio kompanijų aktyvų pardavimo, likvidavimo ir pan. Tačiau jokio atsakymo iš jos negauname iki šiol. Žiniasklaidos skelbiama informacija rodo, kad daugiau nei 2.000 užsienio kompanijų laukia šios komisijos leidimų likviduotis ar parduoti aktyvus, tačiau per mėnesį ji išnagrinėja ne daugiau 20 prašymų“, – ilgą kelią, siekiant atsikratyti įmonės, nurodo SBA grupės atstovai.

Gytis Baliukonis, UAB „Baltic Industrial Holding“  akcininkas,  suskubo patikinti, kad su Rusijos įmone „Sluzba Snabzenije“ neturi nieko bendro. Paskutinė prekių siunta į Rusiją iškeliavo  2017 m. spalio 26 d.

Jo nuomone, juridinių asmenų registre įmonė vis dar figūruoja dėl to, kad akcijas įsigiję Rusijos piliečiai tinkamai jų neįformino. Ir gali tai įrodyti dokumentais. Norint perleisti 60% „Sluzba Snabzenije“ akcijų, Lietuvoje dokumentus patvirtinti pas notarą, jie yra notaro archyve,.

G. Baliukonis pabrėžia, kad nenori, jog įmonės vardas figūruotų tokio tipo sąrašuose, nes į Rusijos agresiją žiūri neigiamai.

Buvo vadovų, kurie į klausimą, ar turi veikiančią  įmonę Rusijoje,  pasakė, kad ne. Bet nuomonę pakeitė, atsiuntus išrašą iš Rusijos registro.

Dar kiti –  dievagojosi, kad įmonė seniai neturi darbuotojų ir laukia uždarymo. Tačiau, jei Rusijos registras nemeluoja, pernai gautos ne tik pajamos, bet ir uždirbti pelnai.

Tiesa, buvo spėliojančių, kad ir nukirtus visus ryšius, vadovas galėjo elgtis savo nuožiūra ir tęsti veiklą. Bet su naudos gavėjais pelnu nepasidalino.

Į spąstus šalyje agresorėje pakliuvusios bendrovės priverstos laukti. Jokios didelės įmonės negalima parduoti be Rusijos vyriausybės Užsienio investicijų komisijos sutikimo. Be to, už sandorį galima gauti tik pusę rinkos vertės (arba dar mažiau). Kartu reikia sumokėti tam tikrą mokestį į Rusijos Federacijos biudžetą – 5% arba 10% realios verslo vertės. 

Daugelis bendrovių yra paskelbusios pareiškimus apie verslo Rusijoje sustabdymą, tačiau iš tikrųjų per metus ir daugiau iš šalies išėjo tik 20% vadinamųjų „nedraugiškų šalių“ kapitalo įmonių,