Rinkos dalyviai: antrojo vėjo parko vystytojas galbūt neprašys valstybės skatinimo
Rinkos dalyvius vienijančių asociacijų vadovų teigimu, tikėtina, kad antrojo konkurso dalyviai nepasinaudos galimybe pretenduoti į valstybės paramą. To priežastis – geresnės konkurso sąlygos bei, skirtingai nei pirmojo konkurso atveju, valstybės jau atlikti parkų plėtrai bei statybai reikalingi darbai.
„Matyt, kad didelė dalis dalyvių teiks ne tą strike price (vykdymo kainą – BNS), o vystys (parką – BNS) rinkos sąlygomis, kadangi šitas projektas yra geriau parengtas negu pirmasis aukcionas. Čia yra padarytas jūros (dugno – BNS) tyrimas, poveikio aplinkai vertinimas – čia yra šiek tiek geresnės sąlygos“, – BNS teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
„Nieko neprašydamas dalyvis turi daugiau šansų laimėti aukcioną“, – pridūrė jis.
Pasak M. Nagevičiaus, antrasis konkursas gali sulaukti daugiau dalyvių nei pirmasis, o paskutinių tokių konkursų Europoje pavyzdžiai rodo, kad rinkos dalyviai siūlo vis mažesnes vykdymo kainas.
Linas Sabaliauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius, taip pat mano, kad antrojo konkurso dalyviai gali neprašyti jame numatytos valstybės paramos.
„Manau, kad jeigu jau neprašė skatinimo šitame konkurse, kur vystytojui viską reikia pasidaryti pačiam, tai šitas rudeninis aukcionas yra tuo pranašesnis prieš dabar įvykusį, kad PAV padarytas, trasa suderinta – ant stalo padėta daugiau“, – BNS sakė L. Sabaliauskas.
„Galima gauti (valstybės skatinimą – BNS), bet jeigu strateguojama, kaip laimėti, tai pirmas pasirinkimas yra pasižiūrėti, ar tai galima padaryti visiškai be paramos. Jeigu gali (laimėti – BNS) be paramos, tai ir eini visiškai be paramos ir tavo tikimybė laimėti didesnė“, – pridūrė LVEA vadovas.
Jo teigimu, dalyvauti rudens konkurse būtų naudinga ir pirmojo aukciono laimėtojai „Ignitis grupei“, kuri teigia neketinanti dalyvauti antrajame aukcione.
„Jie turi vieną plotą ir jeigu dar vieną plotą turėtų, tai galėtų optimizuoti savo prisijungimo kaštus“, – kalbėjo L. Sabaliauskas.
VERT ketvirtadienį patvirtino 64,31–107,18 Eur kainų ribas, už kurias antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas turės parduoti parke pagamintą elektrą.
Konkurso nugalėtojas bus išrinktas pagal tai, kiek jis iš valstybės prašys skatinamos elektros ir kokią jos kainą pasiūlys.
Antrąjį jūrinio vėjo parko aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti rugsėjį – iki tol Energetikos ministerija su Europos Komisija turi suderinti valstybės skatinimo schemą.
Ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė BNS teigė, kad ją suderinti tikimasi per artimiausias savaites.
Šią savaitę paskelbtas pirmojo, be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje aukciono nugalėtojas – juo tapo valstybės valdoma energetikos grupės „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautine jūrinių vėjo parkų vystytoja „Ocean Winds“ – už teisę vystyti 1,8 mlrd. Eur preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. Eur mokestį valstybei.
BNS remdamasi šaltiniais skelbė, kad kitas konkurso dalyvis buvo didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“ – pasak konkurso organizatorių, antrasis dalyvis pasiūlė pradinę kainą – 5 mln. Eur.
Konkursą skelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kol kas oficialiai neskelbia nei jo dalyvių, nei laimėtojo.
Numatoma, kad vėjo elektrinės jūroje bus pastatytos iki 2030 metų ir gamins apie 3 TWh elektros per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio ir bei sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. ??
