Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka
Nors drabužių gamybos įmonių Lietuvoje padaugėjo nuo 1.285 (2019 m.) iki 1.341 (2021 m.), bet darbuotojų skaičius per šį laikotarpį sektoriuje sumažėjo 12% – nuo 14.803 iki 13.068.
2020 m. dėl pandemijos poveikio šio sektoriaus pajamos krito beveik 12% nuo 396 mln. Eur (2019 m.) iki 350 mln. Eur, o 2021 m. bendrosios drabužių siuvimo įmonių pajamos toliau traukėsi ir sudarė 349 mln. Eur.
Tačiau šiame veiklos sektoriuje yra ir pozityvių pokyčių – mažėja drabužių gamybos įmonių rizikingumas: jei pernai aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklausė 12% visų sektoriaus bendrovių, tai šiemet šis rodiklis susitraukė iki 8%.
Mažėjo ir faktinių bankrotų skaičius: 2019 m. tekstilės sektoriuje buvo užfiksuoti 23 įmonių bankrotai, 2020 m. – 3, o pernai – nė vieno. Naujų įmonių 2019 m. buvo įsteigta 43, 2020 m. – 73, o 2021 m. – 136.
Pagal mokėjimo vėlavimo riziką situacija taip pat pagerėjo: iki pandemijos aukštai ir aukščiausiai vėlavimo rizikos klasėms priklausė 17% įmonių, 2020 m. šis rodiklis buvo pašokęs iki 24%, o šiemet jis sumažėjo iki 12%.
„Pastebime drabužių siuvimo įmonių smulkėjimą, šimtai bendrovių yra labai mažos arba vidutinio dydžio. Matome, kad įmonės optimizuoja veiklą, tačiau kol kas jų efektyvumas praktiškai nekyla“, – pranešime cituojama Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.
Iš 1.431 šiuo metu veikiančių drabužių gamybos įmonių tik 17 turi draugiau kaip šimtą darbuotojų. Didžiausios šio sektoriaus bendrovės yra „Utenos trikotažas“ (732 darbuotojai), „LTP“ (391), „Lelija“ (385), „Haltex“ (366), „Devoid“ (332), „Engel Dali“ (321), „Audimas“ ir „Supply“ (po 243), „Vilkma“ (231).
Daugiau gerų ženklų – audinių gamyboje
J. Rojaka pastebi, kad kiek palankesnė situacija – audinių gamybos sektoriuje. Nuo 2019 m. šio sektoriaus įmonių skaičius išaugo nuo 391 iki 414, nors darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį kiek sumažėjo: nuo 9.125 iki 9.097. Pandemijos poveikis šiai veiklos šakai buvo švelnesnis nei drabužių gamintojams: 2019 m. bendrosios sektoriaus pajamos siekė 430 mln. Eur, 2020 m. jos neženkliai krito iki 429 mln. Eur, o 2021 m. augo apie 6% ir siekė beveik 456 mln. Eur.
Audinių gamybos įmonės išsiskiria ir mažesniu rizikingumu: pvz., 2019 m. aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė 12% įmonių, 2020 m. šis rodiklis siekė 11%, o šiais metais jis sumažėjo iki 6%.
„Skirtingai nei drabužių siuvimo įmonės, audinių gamintojai užsakymus atlieka turėdami didesnes apmokėjimo garantijas. O drabužių siuvimo sektorius prisiima mažmeninės prekybos riziką – pagaminti drabužiai keliauja į prekybos centrų parduotuves ir laukia pirkėjų. Todėl skiriasi šių sektorių mokėtinų sumų apyvartumas: pvz., drabužių gamyboje jis sudaro 153 dienas, o audinių gamyboje – beveik pusantro karto mažiau, 106 dien?s“, – aiškina kredito biuro atstovė.
J. Rojakos teigimu, Lietuvos tekstilės pramonė buvo paveikta pandemijos, kadangi poreikis pirkti darbužius karantino sąlygomis buvo sumažėjęs. Atsigavimas ir pozicijų sustiprinimas yra siejami su eksportu ir konkurencingumu tarptautinėje rinkoje. O 2022 m. finansiniams rezultatams įtakos turės augančios energijos kainos, taip pat žaliavų ir darbo jėgos trūkumas.
Be to, tekstilės įmonės šiandien susiduria su didžiuliais iššūkiais patenkinti klientų „žaliuosius“ lūkesčius. Aprangos gamybos technologijos yra tobulintinos, jos sunaudoja daug vandens, o tekstilės atliekų perdirbimas yra vis dar labai mažas.
J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad pasaulyje perdirbamų drabužių kiekis sudaro 1%, o sprendimai yra brangūs, inovacijų trūksta. Todėl siekiant sėkmingai gaminti ir eksportuoti savo produkciją, tekstilės įmonėms reikės naujų investicijų į inovacijas ir glaudesnių ryšių su inovatyviais startuoliais.
