„Agrorodeo“ 15 metų moto: nėra nieko, ko nebūtų galima išspręsti
Ieškojome vizualinių sprendimų, kurie parodytų įmonės išskirtinumą: esame glaudžiai susiję su agrosektoriumi, tačiau tiesiogiai žemės ūkio veikla neužsiimame. Neauginame grūdų, nekuriame ūkių ar kooperatyvų, neatstovaujame žemės ūkio technikos gamintojų. Mes – šimtaprocentiniai prekybininkai, visame pasaulyje vykdome tarptautinę prekybą grūdais. Tai ir norėjome kuo aiškiau atspindėti naujuoju prekės ženklu.
Jo spalvos simbolizuoja pagrindines įmonės vertybes, lydėjusias nuo pat veiklos pradžios: profesionalumą, patikimumą, gebėjimą dirbti greitai besikeičiančiomis rinkos sąlygomis, novatoriškų rinkos instrumentų kūrimą. Mums be galo svarbus ir skaidrumas, sąžiningumu ir pasitikėjimu paremta partnerystė. Praėjusiais metais turėjome nelinksmų situacijų, kurios privertė susimąstyti apie partnerystės sąvoką. Mums tai niekada nebuvo ir nėra tušti žodžiai. Tai – abipusis pasitikėjimas. Dėl to, kad niekada nevengėme įsipareigojimų, buvome atviri ir sąžiningi, užsitarnavome ūkininkų pagarbą bei reputaciją tarptautinėje rinkoje. Liūdna suvokti, kad ne visi mąsto taip pat. Tačiau iš šių situacijų išėjome iškelta galva ir dar sustiprėję – patobulinome vidinius procesus, sustiprinome rizikos bei kokybės valdymo sistemas.
Per penkiolika veiklos metų įmonė reikšmingai augo – didėjo pardavimai, plėtėsi rinkos geografija ir produkcijos krepšelis. Koks šiandien yra „Agrorodeo“ portretas ir vizija?Taip, daug kas pasikeitė. Pardavimo pajamos ir prekiaujamų kultūrų kiekiai didėjo kartais: įmonės pardavimo pajamos siekia 465 mln. Eur., suprekiaujame apie 2,5 mln. tonų grūdinių, ankštinių, aliejinių kultūrų. Esame vieni didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse. Vien per pastarąjį penkmetį dvigubai padidinome šalių, kuriose vykdome prekybą, skaičių: nuo 27 iki 55. Tapome vieninteliais oficialiais SAGO (The Saudi Grains Organization) tiekėjais Baltijos regione, pradėjome tiesiogiai prekiauti su Indija ir Egiptu.
Kiekybinius pokyčius lydėjo ir kokybinė plėtra. Savo klientams sukūrėme modernių rizikos valdymo instrumentų. 2015 m. pirmieji Lietuvoje pasiūlėme savo tiekėjams – ūkininkams – išmaniąją programėlę, kurioje galima stebėti operatyvią informaciją apie pristatytų grūdų kiekį ir kokybę.
Visgi ne viskas keitėsi per šiuos metus. Ir kai dviese su žmona įkūrėme įmonę (Dalia Lapinskienė – bendrovės bendrasavininkė ir generalinio direktoriaus pavaduotoja – VK past.), ir šiandien, kai turime profesionalų komandą bei patikimus partnerius, vadovaujamės tokia pačia filosofija: nėra nieko, ko nebūtų galima išspręsti.
„Agrorodeo“ pirmoji iš grūdų prekybos įmonių Lietuvoje pradėjo nemokamai skelbti žaliavų ir valiutų biržų kotiruotes savo interneto svetainėje, skatindama didesnį skaidrumą ir pasitikėjimą tuomet dar labai drumstame agrosektoriuje. Kokius iššūkius jame matote šiandien?Nuo pat pradžių norėjome skaidraus verslo su socialine atsakomybe, tad tiesiog dirbome savo darbą ir stengėmės, kad žodžiai atitiktų darbus ir atvirkščiai. Visa kita – jau pasekmė.
Visada daug investavome į darbą su ūkininkais, jų edukaciją. Norėjome ne tik skaidrinti bendrą sektoriaus veiklą, bet ir paskatinti pagrindinės žaliavos gamintojus – ūkininkus – mokytis, semtis žinių, lipti aukštyn kompetencijos laiptais. Siekėme, kad Lietuvos grūdai atitiktų užsienio pirkėjų reikalavimus, kad būtų auginamos aukštos kokybės kultūros.
Prieš kelerius metus patyrėme lengvą šoką, partnerių ataskaitose akivaizdžiai pamatę, kad lietuviškų ir latviškų grūdų kokybė prastesnė nei rusiškų. Pradėjome analizuoti, ką galima pakeisti. Žinoma, procesas ilgas, kviečių techniniai bandymai užtrunka ilgai. Tačiau privalome apie tai galvoti, jei norime iš tiesų tiekti pasauliui aukštos kokybės lietuviškus maistinius kviečius, kaip dabar deklaruojame. Lietuva yra stambi eksportuotoja – geraisiais metais iš mūsų šalies išvežama 3-4 mln. tonų kviečių (palyginimui, Vokietijoje – apie 3 mln.) Visų jų nepavyks paversti produkcija su didesne pridėtine verte, tačiau tikiuosi, kad bent dalis jų jau po kelerių metų sudomins tarptautinius pirkėjus, pasiruošusius mokėti gerą kainą už kokybišką produktą.
Su analitikais paskaičiavome, kiek iki 2040 m. turime padidinti grūdų tiekimą pasauliui, kad išmaitintume jo gyventojus. Po 20-25 metų rinkai reikės tiekti 80 mln. tonų grūdų daugiau vien dėl populiacijos prieaugio. O vietų, kuriose jie auginami, mažėja: dėl klimato atšilimo, vandens stokos grūdų nebeaugina ar ateityje neaugins Šiaurės Afrikos, Vidurio Rytų šalys.
Europa kol kas yra pirmoji arba antroji grūdų eksportuotoja pasaulyje. Tačiau jei seksime Žaliuoju kursu, mažinsime trąšų naudojimą ir didinsime ekologinio ūkio dalį, 2040 m. Europa taps grūdų importuotoja. Sunku ir įsivaizduoti, kokia tuomet taps duonos vertė – kainos kils į kosmines aukštumas. Paradoksalu, bet užuot susitelkę į galvojimą, kaip padidinti produktyvumą ir pamaitinti pasaulį, einame priešinga kryptimi.
Suprantu ir sutinku, kad kova su klimato kaita – svarbu. Tačiau nepamirškime, kad pagrindinė žemės ūkio sektoriaus funkcija yra pagaminti pakankamą kiekį maisto. Žaliojo kurso intencijos geros, bet tikslų turi būti siekiama remiantis sveiku protu.
Paminėjote socialinę atsakomybę. „Google“ paieškoje suvedus „Agrorodeo“, daugiausia nuorodų – apie Vaidotą Žalą, Dakaro ekipažo lyderį. Tai be abejonės žinomiausias, bet tikrai ne vienintelis rėmimo projektas. Ką jums reiškia socialinė atsakomybė? 
Į socialinės atsakomybės iniciatyvas įsitraukiame natūraliai, sekdami savo moraliniu kompasu. Jų turime labai įvairių, nuo sporto iki projektų, skirtų socialiai pažeidžiamoms grupėms. Remiame senjorų paramos akciją „Maltiečių sriuba“, organizaciją „SOS vaikų kaimas“, prisidedame prie „Caritas“ veiklos. Jei turime galimybę pasidalinti – tą ir darome. Kartais iniciatyvos kyla iš noro paskatinti, padėti netradicines veiklas pasirinkusiems jauniems žmonėms, kurie, kaip ir mes, neieško lengvų kelių. Taip gimė motobolo rėmimo idėja. Kretingoje jau užaugo šios sporto rūšies jaunimo komanda, bus įdomu, kaip jiems seksis platesniuose Europos vandenyse.
O su V. Žala viskas prasidėjo netikėtai. Pažįstamas lenktynininkas anuomet paprašė pagalbos jaunai komandai. Pagalvojome – jei jie nori garsinti Lietuvos vardą, kodėl gi ne? Kai kas juokėsi, kad remiame „garažo“ komandą, bet atsakydavau, kad ir „Apple“ gimė garaže.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
Rinka, kurioje dirbame, yra keista, kartais net neįtikėtina. Turime rasti būdų, kaip ūkininkui sumokėti brangiau, o pirkėjui parduoti pigiau nei kiti, ir dar uždirbti pelno. Tikrai ne visada viskas einasi kaip per sviestą, turėjome ir nepasiteisinusių sprendimų, ir išdavysčių, ir praradimų. Praėjusieji metai nebuvo lengvi, susidėjo daug negatyvių dalykų. Tačiau jei net tokiomis sudėtingomis sąlygomis pavyko pasiekti rekordų, tai suteikia optimizmo, kad susidorosime ir su ateities iššūkiais. Nebijome klysti, nes klaida – ne bėda, o tik gairė, kaip elgtis kitąsyk. Kaip jau sakiau, nėra nieko, ko nebūtų galima išspręsti.
