Pramonės lūkesčių indeksas: gamyba trauksis

Absoliuti dauguma (69 %) LPK apklaustų pramonės įmonių nurodo, jog pandemija arba su ja susijusios priežastys (darbuotojų sergamumas, trūkinėjančios tiekimo grandinės, karantino įvedimas pagrindinėse eksporto rinkose, stringantis vakcinavimo procesas) yra pagrindinė ir didžiausia rizika jų verslui ateinantį pusmetį. Kitos įvardinamos rizikos yra nestabili Lietuvos reguliacinė, įskaitant ir mokesčių politikos, aplinka, darbuotojų trūkumas, eksporto paklausos mažėjimas, mažos palankaus finansavimo galimybės ir „Brexit“ padariniai jų verslui.

Be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis ilgalaikis iššūkis yra lėtas darbo našumo augimas ir spartus darbo kaštų augimas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pramonės sektoriuje darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, nuo 2015 m. išaugo 6,3%, o atitinkamu laikotarpiu darbo užmokestis, palyginamosiomis kainomis, – 17,4 %.

„Darbo našumas gali būti padidintas investuojant į gamybos apimčių didinimą ir įrangos modernizaciją, tačiau ekonominio nuosmukio metu, įmonės linkusios taupyti, todėl per 2020 m. tris ketvirčius investicijos krito daugiau nei 24%, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Tendencija, kai darbo mokesčio augimas viršys darbo našumo augimą, išliks ir 2021 m., todėl Lietuvos įmonių konkurencingumas mažės", — rašoma pranešime.

Optimistiškos nuotaikos vyrauja chemikalų ir chemijos produktų gamybos ir baldų gamybos sektoriuose. Nuosaikios teigiamos nuotaikos-  metalo ir kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos sektoriuose. Neigiamos nuotaikos — maisto, tekstilės gaminių, drabužių gamybos, medienos, guminių ir plastikinių gaminių ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuose.

Keturiuose pramonės sektoriuose – chemikalų ir chemijos, baldų, kitų nemetalo produktų ir medienos – pastebimas teigiamas lūkesčių pokytis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai rodo, kad COVID-19 pandemija šiuos sektorius palietė mažiau arba, kaip kai kuriais atvejais chemijos ir baldų gamybos sektoriuose – netgi suteikė galimybę plėstis.

Gamyba trauksis

2021 m. pirmas ketvirtis bus sudėtingesnis nei paskutinieji trys 2020 metų mėnesiai. Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausos nuomone, bendrai apdirbamosios gamybos apimtys artėjantį ketvirtį trauksis. Pramonės šakų lygiu, gamybos apimtys trauksis septyniose iš dešimt pramonės šakų. Maisto ir metalo gaminių sektoriuose situacija išliks panaši, kaip iki šiol, o augimo tikimasi tik chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektoriuje.

Palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, didžiausias nuosmukis bus kompiuterinių ir elektroninių gaminių (33,5 punkto), guminių ir plastikinių gaminių (19,5 punkto), tekstilės (19 punkto), drabužių (14,5 punkto) gamybos sektoriuose. Šis lūkesčių nuosmukis yra siejamas su valstybių reakcija į antrąją COVID-19 pandemijos bangą, dėl kurios Lietuvoje ir pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose buvo įvesti griežti ekonomikų suvaržymai. Įvesti suvaržymai bei taikomos kitos priemonės (kaip skatinamas nuotolinis darbas) mažina gyventojų vartojimą ir dėl ko mažėja užsakymų lygis pramonės įmonėse.

LPK atlikta apklausa rodo, kad pandemija padarė tik nežymų poveikį įmonių eksporto rinkų skaičiui. Daugiau nei 60% eksportuojančių respondentų, teigia, kad COVID-19 pandemija, nepaisant trumpalaikių svyravimų, nepaveikė jų eksporto rinkų, apie 28% – nurodo, kad dėl pandemijos dalies eksporto rinkų jie neteko, o likę 12% – kad atsirado naujų eksporto rinkų.

Pasauliniu mastu stebimas deglobalizacijos, trumpėjančių tiekimo grandinių tendencijos, kurios daliai Lietuvos įmonių suteikia galimybę išplėsti savo eksporto apimtis.

2020 m., kaip skelbia Statistikos departamentas, pramonės produkcija sudarė 21,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,4% palyginamosiomis kainomis.