Lietuvos gamintojai demonstruoja stuburą – 2020-uosius baigė sparčiu augimu

Papildyta ekonomisto A. Izgorodino komentaru.

Apdirbamosios pramonės pagamina produkcija gruodžio mėnesį išaugo 5,9% per metus. Tai geriausias gamintojų rezultatas nuo pandemijos pradžios. Neslopstantį statybų tempą atliepiantys kasybos ir karjerų eksploatavimo rezultatai irgi buvo labai geri – produkcijos apimtys per metus šoktelėjo 12%.

[infogram id="e83777e6-baf5-4c5f-a269-392cb8201ac1" prefix="kHM" format="interactive" title="pramonės produkcija 2020 m. pokytis"]

Atsarga išlieka

Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2020 m. gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,6%.

[infogram id="9a139910-ab1e-4721-9b4b-990042c6520d" prefix="mQf" format="interactive" title="Pramonės produkcija sausį-gruodį"]

Per metus visa pramonės produkcija sudarė 21,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,4% palyginamosiomis kainomis.

Gruodį šiek tiek pasitaisė ir bendras pramonės pasitikėjimo rodiklis. Kaip išplatintame pranešime komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, bendrą pramonės pasitikėjimo rodiklio gerėjimą lėmė šiek tiek optimistiškiau vertinama gaminių paklausos situacija.

„Net 72% apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, nuo 29% iki 27% sumažėjo manančių, kad ji per maža. Vis dėlto į daugelį pramonės lūkesčių tyrimo klausimų verslininkai atsakinėjo su atsarga. Per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 17% apklaustų įmonių vadovų, lapkritį jų buvo 20%“, – pramonės bendrovių lūkesčiais dalijasi ekonomistė.

Prastėjo ir eksporto prognozės: įmonių vadovų, numatančių produkcijos eksporto augimą, dalis sumažėjo nuo 19% iki 13%, o prognozuojančių susitraukimą – padidėjo nuo 20% iki 27%. Dauguma – 85% – respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino.

Paklausa – paskui ribojimus

Lietuvos gamintojai eksportuoja apie 64% savo pagamintos produkcijos, kurių du trečdaliai keliauja į Europos Sąjungos šalis, tad šios rinkos sveikata ir apetitas importui išliks itin svarbūs.

„Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Didžiausioje mūsų eksporto rinkoje – Vokietijoje – Ifo instituto skelbiamas verslo klimato indeksas gruodį stiebėsi aukštyn. Kinijai išsilaižius pandemijos padarinius šios šalies ekonomika jau pernai grįžo į spartaus augimo vėžias ir įkvėpė Vokietijos pramonės dalyviams optimizmo“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

VŽ rašė, kad gruodį esamą situaciją Vokietijos gamintojai vertino aukščiausiais balais nuo pat 2020-ųjų sausio, ypač teigiamais lūkesčiais pasižymėjo chemijos bei inžinerinės mašinų ir įrangos pramonės šakų atstovai. 

Išankstinės „IHS Markit“ sausio mėnesio pirkimų vadybininkų apklausos rodo, kad nors atnaujinti karantino ribojimai ir apkarpė Vokietijos verslo optimizmą, šalies pramonė išlieka atspari ir ateitį vertina optimistiškai. Pagrindinės to priežastys: eksporto augimas, užsakymų gausa ir numatoma tolesnė plėtra dėl atsigavusios paklausos Kinijoje bei JAV. Tai geros žinios Lietuvos eksportuotojams, kurios žada nemažėjančius užsakymus gamybai ateityje.

Rizikų yra

Kaip komentuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ vyriausias ekonomistas, Lietuvos pramonė gamybos apimčių prasme yra itin priklausoma nuo situacijos Europos pramonėje, o ši situacija Lietuvai šiuo metu yra palanki. Beveik visose Lietuvai svarbiose prekių eksporto rinkose sparčiai gerėja pramonės lūkesčiai, kas rodo augantį pramonės sektoriaus aktyvumą – ir didesnes kontraktinės gamybos užsakymų srautą į Lietuvą. Naujausia Eurostat statistika rodo, kad euro zonos pramonės nuotaikos 2020 m. gruodį beveik pasiekė 2020 m. vasario mėnesio (prieškovidinio laikotarpio) lygį, Vokietijos pramonės nuotaikos gruodį buvo triskart geresnės nei 2020 m. pradžioje. Švedijos ir Danijos pramonės nuotaikos gruodį taip pat jau viršijo 2020 m. pradžios lygį. Situacija spariai gerėja ir kitose Lietuvos svarbiose kontraktinės gamybos rinkose: Austrija, Suomija, Belgija, Nyderlandai.

„Spartus pramonės aktyvumo atsigavimas Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose Lietuvos pramonei reiškia didesnes kontraktinės gamybos užsakymų apimtis – ką puikiai iliustruoja įspūdingas gamybos apimčių šuolis gruodį Lietuvoje. Savo ruožtu, ES pramonės aktyvumo atsigavimą į viršų tempia gerėjanti vidaus paklausos situacija rinkose už ES ribų, pirmiausiai Kinijoje, kuri iki 2021 m. sausio iš esmės išvengė antros viruso bangos“, — komentuoja A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, šiuo metu Lietuvos pramonė plaukia ant ES pramonės lūkesčių atsigavimo bangos, kas atitinkamai tempia į viršų ir Lietuvos gamybos rodiklius. Tiesa, situacija yra ne be rizikų. Pavyzdžiui, nauji Covid susirgimų skaičiai rodo, kad sergamumas Covid virusu Azijoje sparčiai auga, problemų neišvengė ir Kinija. Be to, lėtas vakcinavimo startas Europoje neigiamai paveiks ES ekonomikos situaciją pirmąjį šių metų ketvirtį, kadangi dauguma ES valstybių toliau nusiteikusios taikyti ekonomikos aktyvumo ribojimo priemones. Šios priemonės atitolins ES vartojimo atsigavimo startą ir taipogi gali neigiamai paveikti ES vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad ES pramonės spurtą 2020 m. pabaigoje iš dalies paskatino teigiami lūkesčiai dėl vakcinų ir ES vartojimo atsigavimo 2021 m. pradžioje. Šie lūkesčiai neišsipildė, o gamintojai buvo prigaminę prekių į sandėlį, kurių 2021 m. pradžioje taip ir nepardavė dėl pratęsto karantino. Todėl neatmetu tikimybės, kad 2021 m. pirmą ketvirtį ES ir Lietuvos pramonės aktyvumas gali būti kiek mažesnis nei 2020 m. pabaigoje.

„Brexit“ padarinius dar pajusime

Paskutinį 2020 m. ketvirtį eksporto į Jungtinę Karalystę apimtis kaitino „Brexit“ serialo kulminacija. Numatydami būsimus neigiamus pokyčius, verslininkai stengėsi užpildyti sandėlius iš ES importuojamų prekių atsargomis. Dėl šios skubos lietuviškos kilmės prekių į Jungtinę Karalystę eksportas rugsėjo-lapkričio mėnesiais kilo net vidutiniškai 30% per metus.

„Ne veltui, nes nuo pat sausio pradžios stebime naujienas apie prekių logistikos į Jungtinę Karalystę trikdžius. Tiesa, visa tai atsispindės kuklesniuose sausio mėnesio prekių eksporto duomenyse“, – rašoma pranešime.

Apie tai, kad metų pradžioje įsigaliojus naujoms eksporto į JK taisyklėms, eksportuotojai susiduria su trikdžiais, rašė ir VŽ.

„INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės teigimu, Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatai šiemet bus itin svarbus dėmuo šalies ūkio atsigavimui.

„Lietuva – maža valstybė su itin seklia vidaus rinka, kuri šiuo metu dar ir sukaustyta karantino. Taigi, kol vidaus vartojimą varžo kovos su pandemija priemonės, ekonomikos inerciją palaikys į išorę orientuoti varikliai“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.