Lietuvos gamintojai demonstruoja stuburą – 2020-uosius baigė sparčiu augimu

Publikuota: 2021-01-25
Atnaujinta 2021-01-25 14:38
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius demonstruoja stuburą ir praėjusius metus pabaigė sparčiu augimu. Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4%. Tačiau atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs.

Papildyta ekonomisto A. Izgorodino komentaru.

Apdirbamosios pramonės pagamina produkcija gruodžio mėnesį išaugo 5,9% per metus. Tai geriausias gamintojų rezultatas nuo pandemijos pradžios. Neslopstantį statybų tempą atliepiantys kasybos ir karjerų eksploatavimo rezultatai irgi buvo labai geri – produkcijos apimtys per metus šoktelėjo 12%.

[infogram id="e83777e6-baf5-4c5f-a269-392cb8201ac1" prefix="kHM" format="interactive" title="pramonės produkcija 2020 m. pokytis"]

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Atsarga išlieka

Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2020 m. gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,6%.

[infogram id="9a139910-ab1e-4721-9b4b-990042c6520d" prefix="mQf" format="interactive" title="Pramonės produkcija sausį-gruodį"]

Per metus visa pramonės produkcija sudarė 21,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,4% palyginamosiomis kainomis.

Gruodį šiek tiek pasitaisė ir bendras pramonės pasitikėjimo rodiklis. Kaip išplatintame pranešime komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, bendrą pramonės pasitikėjimo rodiklio gerėjimą lėmė šiek tiek optimistiškiau vertinama gaminių paklausos situacija.

„Net 72% apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, nuo 29% iki 27% sumažėjo manančių, kad ji per maža. Vis dėlto į daugelį pramonės lūkesčių tyrimo klausimų verslininkai atsakinėjo su atsarga. Per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 17% apklaustų įmonių vadovų, lapkritį jų buvo 20%“, – pramonės bendrovių lūkesčiais dalijasi ekonomistė.

Prastėjo ir eksporto prognozės: įmonių vadovų, numatančių produkcijos eksporto augimą, dalis sumažėjo nuo 19% iki 13%, o prognozuojančių susitraukimą – padidėjo nuo 20% iki 27%. Dauguma – 85% – respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino.

Paklausa – paskui ribojimus

Lietuvos gamintojai eksportuoja apie 64% savo pagamintos produkcijos, kurių du trečdaliai keliauja į Europos Sąjungos šalis, tad šios rinkos sveikata ir apetitas importui išliks itin svarbūs.

„Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Didžiausioje mūsų eksporto rinkoje – Vokietijoje – Ifo instituto skelbiamas verslo klimato indeksas gruodį stiebėsi aukštyn. Kinijai išsilaižius pandemijos padarinius šios šalies ekonomika jau pernai grįžo į spartaus augimo vėžias ir įkvėpė Vokietijos pramonės dalyviams optimizmo“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

VŽ rašė, kad gruodį esamą situaciją Vokietijos gamintojai vertino aukščiausiais balais nuo pat 2020-ųjų sausio, ypač teigiamais lūkesčiais pasižymėjo chemijos bei inžinerinės mašinų ir įrangos pramonės šakų atstovai. 

Išankstinės „IHS Markit“ sausio mėnesio pirkimų vadybininkų apklausos rodo, kad nors atnaujinti karantino ribojimai ir apkarpė Vokietijos verslo optimizmą, šalies pramonė išlieka atspari ir ateitį vertina optimistiškai. Pagrindinės to priežastys: eksporto augimas, užsakymų gausa ir numatoma tolesnė plėtra dėl atsigavusios paklausos Kinijoje bei JAV. Tai geros žinios Lietuvos eksportuotojams, kurios žada nemažėjančius užsakymus gamybai ateityje.

Rizikų yra

Kaip komentuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ vyriausias ekonomistas, Lietuvos pramonė gamybos apimčių prasme yra itin priklausoma nuo situacijos Europos pramonėje, o ši situacija Lietuvai šiuo metu yra palanki. Beveik visose Lietuvai svarbiose prekių eksporto rinkose sparčiai gerėja pramonės lūkesčiai, kas rodo augantį pramonės sektoriaus aktyvumą – ir didesnes kontraktinės gamybos užsakymų srautą į Lietuvą. Naujausia Eurostat statistika rodo, kad euro zonos pramonės nuotaikos 2020 m. gruodį beveik pasiekė 2020 m. vasario mėnesio (prieškovidinio laikotarpio) lygį, Vokietijos pramonės nuotaikos gruodį buvo triskart geresnės nei 2020 m. pradžioje. Švedijos ir Danijos pramonės nuotaikos gruodį taip pat jau viršijo 2020 m. pradžios lygį. Situacija spariai gerėja ir kitose Lietuvos svarbiose kontraktinės gamybos rinkose: Austrija, Suomija, Belgija, Nyderlandai.

„Spartus pramonės aktyvumo atsigavimas Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose Lietuvos pramonei reiškia didesnes kontraktinės gamybos užsakymų apimtis – ką puikiai iliustruoja įspūdingas gamybos apimčių šuolis gruodį Lietuvoje. Savo ruožtu, ES pramonės aktyvumo atsigavimą į viršų tempia gerėjanti vidaus paklausos situacija rinkose už ES ribų, pirmiausiai Kinijoje, kuri iki 2021 m. sausio iš esmės išvengė antros viruso bangos“, — komentuoja A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, šiuo metu Lietuvos pramonė plaukia ant ES pramonės lūkesčių atsigavimo bangos, kas atitinkamai tempia į viršų ir Lietuvos gamybos rodiklius. Tiesa, situacija yra ne be rizikų. Pavyzdžiui, nauji Covid susirgimų skaičiai rodo, kad sergamumas Covid virusu Azijoje sparčiai auga, problemų neišvengė ir Kinija. Be to, lėtas vakcinavimo startas Europoje neigiamai paveiks ES ekonomikos situaciją pirmąjį šių metų ketvirtį, kadangi dauguma ES valstybių toliau nusiteikusios taikyti ekonomikos aktyvumo ribojimo priemones. Šios priemonės atitolins ES vartojimo atsigavimo startą ir taipogi gali neigiamai paveikti ES vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad ES pramonės spurtą 2020 m. pabaigoje iš dalies paskatino teigiami lūkesčiai dėl vakcinų ir ES vartojimo atsigavimo 2021 m. pradžioje. Šie lūkesčiai neišsipildė, o gamintojai buvo prigaminę prekių į sandėlį, kurių 2021 m. pradžioje taip ir nepardavė dėl pratęsto karantino. Todėl neatmetu tikimybės, kad 2021 m. pirmą ketvirtį ES ir Lietuvos pramonės aktyvumas gali būti kiek mažesnis nei 2020 m. pabaigoje.

„Brexit“ padarinius dar pajusime

Paskutinį 2020 m. ketvirtį eksporto į Jungtinę Karalystę apimtis kaitino „Brexit“ serialo kulminacija. Numatydami būsimus neigiamus pokyčius, verslininkai stengėsi užpildyti sandėlius iš ES importuojamų prekių atsargomis. Dėl šios skubos lietuviškos kilmės prekių į Jungtinę Karalystę eksportas rugsėjo-lapkričio mėnesiais kilo net vidutiniškai 30% per metus.

„Ne veltui, nes nuo pat sausio pradžios stebime naujienas apie prekių logistikos į Jungtinę Karalystę trikdžius. Tiesa, visa tai atsispindės kuklesniuose sausio mėnesio prekių eksporto duomenyse“, – rašoma pranešime.

Apie tai, kad metų pradžioje įsigaliojus naujoms eksporto į JK taisyklėms, eksportuotojai susiduria su trikdžiais, rašė ir VŽ.

„INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės teigimu, Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatai šiemet bus itin svarbus dėmuo šalies ūkio atsigavimui.

„Lietuva – maža valstybė su itin seklia vidaus rinka, kuri šiuo metu dar ir sukaustyta karantino. Taigi, kol vidaus vartojimą varžo kovos su pandemija priemonės, ekonomikos inerciją palaikys į išorę orientuoti varikliai“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Modus Asset Management“ saulės elektrinių portfelis Lenkijoje didėjo iki 113 MW

Specializuota atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“ sudarė sandorį su...

Pramonė
11:20
Statistikos departamentas: per antrąjį ketvirtį Lietuvoje pastatyti 3.899 būstai

Per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje baigti statyti 2.493 pastatai ir 3.899 būstai. Tai atitinkamai 47,1%...

Kazachstanas tariasi su Azerbaidžanu, kaip aplenkti Rusiją eksportuojant savo naftą

Rusijai grasinant Kazachstanui, jog uždarys kelią Kaspijos vamzdynų konsorciume (CPC), kuriuo Astana...

Rinkos
10:30
M. Giga: kodėl elektra tokia brangi Premium 1

Martynas Giga, energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas, VŽ podkaste pasakoja apie elektros...

Rinkos
09:01
Metalo laužo supirkėja „Tolmeta“ gavo 71% daugiau pajamų

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ pernai gavo...

Pramonė
08:48
Jūsų bilietas nelaimėjo 9

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
05:50
Vokietijos kancleris ragina dujotiekiu sujungti Europos pietus ir centrinę dalį

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį sakė siekiantis sudominti partnerius Europoje dujotiekiu,...

Pramonė
2022.08.11
VVTAT tarė žodį: „Perlas energijos“ sutarties sąlygos – nesąžiningos 14

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pranešė, jog nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas...

Pramonė
2022.08.11
„Thyssenkrupp“ sumažino šių verslo metų pelno lūkesčius

Tiekimo grandinių problemos trečiąjį finansinių metų ketvirtį ketvirtį kėlė sunkumų Vokietijos pramonės...

Pramonė
2022.08.11
Siūloma įvesti kompensuojamos elektros suvartojimo lubas 3

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo...

Pramonė
2022.08.11
Galią elektromobilių krovimui – iš prekybos centro ar biuro Premium

2030 m. Lietuvoje tikimasi elektromobilių parką padidinti iki kelių šimtų tūkstančių. Tam reikės elektros,...

Inovacijos
2022.08.11
Ispanijoje siekiant taupyti energiją ribojamas kondicionierių naudojimas 1

Ispanijoje trečiadienį įsigaliojo naujos energijos taupymo taisyklės, ribojančios oro kondicionierių...

Verslo aplinka
2022.08.11
„Siemens“ antrąjį ketvirtį patyrė 1,5 mlrd. Eur grynųjų nuostolių

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“ ketvirtadienį pranešė patyręs didelių grynųjų nuostolių antrąjį...

Pramonė
2022.08.11
SBA baldų įmonių pajamos pirmąjį pusmetį augo penktadaliu

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomos SBA grupės baldų gamybos įmonių pajamos pirmąjį pusmetį siekė...

Pramonė
2022.08.11
Milžino dominavimas biotechnologijose: leidžia kvėpuoti mažesnėms įmonėms ar jas smaugia? Premium

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų įmonės pernai ir vėl didino apsukas, vienvaldžiu lyderiu išliko „Thermo...

Inovacijos
2022.08.11
Vengrijos naftininkė MOL apmokėjo „Transneft“ rusiškos naftos tranzitą per Ukrainą

Vengrijos naftos įmonė MOL trečiadienį pranešė sutikusi padengti rusiškos naftos tranzito per Ukrainą...

Verslo aplinka
2022.08.11
„Orlen Lietuva“ pradeda 641 mln. Eur vertės modernizaciją

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla...

Pramonė
2022.08.11
Prezidentūra siūlo kelti NPD bent 100 Eur, didinti kompensaciją už elektrą 2

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 Eur, sako prezidento patarėjas...

Verslo aplinka
2022.08.11
D. Dundulis: skolintis pas mane niekas neikit, jei bėda atsitiks – duoti galiu (II dalis) Premium

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas, antroje podkasto dalyje pasakoja apie...

Prekyba
2022.08.11
R. Pocius: yra rizikos, jog „Perlas Energija“ gali gauti nepagrįstų pajamų 2

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prokurorų pagalbos paprašė įvertinusi riziką, jog elektros...

Pramonė
2022.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku