Lietuvos gamintojai demonstruoja stuburą – 2020-uosius baigė sparčiu augimu

Publikuota: 2021-01-25
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius demonstruoja stuburą ir praėjusius metus pabaigė sparčiu augimu. Statistikos departamento duomenimis, gruodį bendroji pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus išaugo 1,4%. Tačiau atmetus AB „Orlen Lietuva“ rezultatus, apdirbamosios gamybos rodikliai buvo puikūs.

Papildyta ekonomisto A. Izgorodino komentaru.

Apdirbamosios pramonės pagamina produkcija gruodžio mėnesį išaugo 5,9% per metus. Tai geriausias gamintojų rezultatas nuo pandemijos pradžios. Neslopstantį statybų tempą atliepiantys kasybos ir karjerų eksploatavimo rezultatai irgi buvo labai geri – produkcijos apimtys per metus šoktelėjo 12%.

[infogram id="e83777e6-baf5-4c5f-a269-392cb8201ac1" prefix="kHM" format="interactive" title="pramonės produkcija 2020 m. pokytis"]

Atsarga išlieka

Kaip skelbia Statistikos departamentas, 2020 m. gruodį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,8 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,6%.

[infogram id="9a139910-ab1e-4721-9b4b-990042c6520d" prefix="mQf" format="interactive" title="Pramonės produkcija sausį-gruodį"]

Per metus visa pramonės produkcija sudarė 21,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 2,4% palyginamosiomis kainomis.

Gruodį šiek tiek pasitaisė ir bendras pramonės pasitikėjimo rodiklis. Kaip išplatintame pranešime komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, bendrą pramonės pasitikėjimo rodiklio gerėjimą lėmė šiek tiek optimistiškiau vertinama gaminių paklausos situacija.

„Net 72% apklaustų įmonių vadovų gaminamos produkcijos paklausą vertino kaip pakankamą, nuo 29% iki 27% sumažėjo manančių, kad ji per maža. Vis dėlto į daugelį pramonės lūkesčių tyrimo klausimų verslininkai atsakinėjo su atsarga. Per artimiausius 3 mėn. produkcijos gamybą ketino didinti 17% apklaustų įmonių vadovų, lapkritį jų buvo 20%“, – pramonės bendrovių lūkesčiais dalijasi ekonomistė.

Prastėjo ir eksporto prognozės: įmonių vadovų, numatančių produkcijos eksporto augimą, dalis sumažėjo nuo 19% iki 13%, o prognozuojančių susitraukimą – padidėjo nuo 20% iki 27%. Dauguma – 85% – respondentų darbuotojų skaičiaus keisti neketino.

Paklausa – paskui ribojimus

Lietuvos gamintojai eksportuoja apie 64% savo pagamintos produkcijos, kurių du trečdaliai keliauja į Europos Sąjungos šalis, tad šios rinkos sveikata ir apetitas importui išliks itin svarbūs.

„Daugiausia lietuviškos kilmės eksporto tenka Vokietijai, Švedijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Latvijai. Didžiausioje mūsų eksporto rinkoje – Vokietijoje – Ifo instituto skelbiamas verslo klimato indeksas gruodį stiebėsi aukštyn. Kinijai išsilaižius pandemijos padarinius šios šalies ekonomika jau pernai grįžo į spartaus augimo vėžias ir įkvėpė Vokietijos pramonės dalyviams optimizmo“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

VŽ rašė, kad gruodį esamą situaciją Vokietijos gamintojai vertino aukščiausiais balais nuo pat 2020-ųjų sausio, ypač teigiamais lūkesčiais pasižymėjo chemijos bei inžinerinės mašinų ir įrangos pramonės šakų atstovai. 

Išankstinės „IHS Markit“ sausio mėnesio pirkimų vadybininkų apklausos rodo, kad nors atnaujinti karantino ribojimai ir apkarpė Vokietijos verslo optimizmą, šalies pramonė išlieka atspari ir ateitį vertina optimistiškai. Pagrindinės to priežastys: eksporto augimas, užsakymų gausa ir numatoma tolesnė plėtra dėl atsigavusios paklausos Kinijoje bei JAV. Tai geros žinios Lietuvos eksportuotojams, kurios žada nemažėjančius užsakymus gamybai ateityje.

Rizikų yra

Kaip komentuoja Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ vyriausias ekonomistas, Lietuvos pramonė gamybos apimčių prasme yra itin priklausoma nuo situacijos Europos pramonėje, o ši situacija Lietuvai šiuo metu yra palanki. Beveik visose Lietuvai svarbiose prekių eksporto rinkose sparčiai gerėja pramonės lūkesčiai, kas rodo augantį pramonės sektoriaus aktyvumą – ir didesnes kontraktinės gamybos užsakymų srautą į Lietuvą. Naujausia Eurostat statistika rodo, kad euro zonos pramonės nuotaikos 2020 m. gruodį beveik pasiekė 2020 m. vasario mėnesio (prieškovidinio laikotarpio) lygį, Vokietijos pramonės nuotaikos gruodį buvo triskart geresnės nei 2020 m. pradžioje. Švedijos ir Danijos pramonės nuotaikos gruodį taip pat jau viršijo 2020 m. pradžios lygį. Situacija spariai gerėja ir kitose Lietuvos svarbiose kontraktinės gamybos rinkose: Austrija, Suomija, Belgija, Nyderlandai.

„Spartus pramonės aktyvumo atsigavimas Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose Lietuvos pramonei reiškia didesnes kontraktinės gamybos užsakymų apimtis – ką puikiai iliustruoja įspūdingas gamybos apimčių šuolis gruodį Lietuvoje. Savo ruožtu, ES pramonės aktyvumo atsigavimą į viršų tempia gerėjanti vidaus paklausos situacija rinkose už ES ribų, pirmiausiai Kinijoje, kuri iki 2021 m. sausio iš esmės išvengė antros viruso bangos“, — komentuoja A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, šiuo metu Lietuvos pramonė plaukia ant ES pramonės lūkesčių atsigavimo bangos, kas atitinkamai tempia į viršų ir Lietuvos gamybos rodiklius. Tiesa, situacija yra ne be rizikų. Pavyzdžiui, nauji Covid susirgimų skaičiai rodo, kad sergamumas Covid virusu Azijoje sparčiai auga, problemų neišvengė ir Kinija. Be to, lėtas vakcinavimo startas Europoje neigiamai paveiks ES ekonomikos situaciją pirmąjį šių metų ketvirtį, kadangi dauguma ES valstybių toliau nusiteikusios taikyti ekonomikos aktyvumo ribojimo priemones. Šios priemonės atitolins ES vartojimo atsigavimo startą ir taipogi gali neigiamai paveikti ES vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad ES pramonės spurtą 2020 m. pabaigoje iš dalies paskatino teigiami lūkesčiai dėl vakcinų ir ES vartojimo atsigavimo 2021 m. pradžioje. Šie lūkesčiai neišsipildė, o gamintojai buvo prigaminę prekių į sandėlį, kurių 2021 m. pradžioje taip ir nepardavė dėl pratęsto karantino. Todėl neatmetu tikimybės, kad 2021 m. pirmą ketvirtį ES ir Lietuvos pramonės aktyvumas gali būti kiek mažesnis nei 2020 m. pabaigoje.

„Brexit“ padarinius dar pajusime

Paskutinį 2020 m. ketvirtį eksporto į Jungtinę Karalystę apimtis kaitino „Brexit“ serialo kulminacija. Numatydami būsimus neigiamus pokyčius, verslininkai stengėsi užpildyti sandėlius iš ES importuojamų prekių atsargomis. Dėl šios skubos lietuviškos kilmės prekių į Jungtinę Karalystę eksportas rugsėjo-lapkričio mėnesiais kilo net vidutiniškai 30% per metus.

„Ne veltui, nes nuo pat sausio pradžios stebime naujienas apie prekių logistikos į Jungtinę Karalystę trikdžius. Tiesa, visa tai atsispindės kuklesniuose sausio mėnesio prekių eksporto duomenyse“, – rašoma pranešime.

Apie tai, kad metų pradžioje įsigaliojus naujoms eksporto į JK taisyklėms, eksportuotojai susiduria su trikdžiais, rašė ir VŽ.

„INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės teigimu, Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatai šiemet bus itin svarbus dėmuo šalies ūkio atsigavimui.

„Lietuva – maža valstybė su itin seklia vidaus rinka, kuri šiuo metu dar ir sukaustyta karantino. Taigi, kol vidaus vartojimą varžo kovos su pandemija priemonės, ekonomikos inerciją palaikys į išorę orientuoti varikliai“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Snaigė“ pernai uždirbo 1,04 mln. Eur grynojo pelno

AB „Snaigė“ pernai uždirbo 1,043 mln. Eur neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno, tuo metu 2019 m. įmonė buvo...

Pramonė
2021.02.26
Teismas laikinai sustabdė „Arvi fertis“ pardavimo sandorį

Teismas laikinai sustabdė bankrutuojančios Marijampolės trąšų įmonės „Arvi fertis“ didžiosios dalies turto,...

Pramonė
2021.02.26
„Ignitis grupė“ pasitvirtino 2021-24 m. strateginį planą

„Ignitis grupės“ stebėtojų taryba patvirtino grupės strateginį planą 2021–2024 m. Bendrovė ketina didžiausią...

Rinkos
2021.02.26
„Auga Group“ pajamas pernai augino 17%  1

„Auga group“ praėjusiais metais pajamas augino 17% nuo 71,13 mln. Eur iki 83,11 mln. Eur. 2019 m. 3,22 mln.

Pramonė
2021.02.26
„Ignitis grupė“ už antrą pusmetį siūlo išmokėti 43 mln. Eur dividendų 3

„Ignitis grupė“ skelbia pernai uždirbusi 126,7 mln. Eur koreguoto grynojo pelno ir siūlo išmokėti 43 mln. Eur...

Rinkos
2021.02.26
„Utenos trikotažo“ pardavimai smuko mažiau nei tikėtasi, bet 2020 m. – nuostolingi

Per pandeminius metus SBA valdoma tekstilės įmonių grupė „Utenos trikotažas“ neaudituotais duomenimis uždirbo...

Pramonė
2021.02.26
Trumpinamos tiekimo grandinės padėjo „Linui“ auginti pajamas ir pelną

Tekstilės įmonių grupė „Linas“ pernai savo pajamas augino 8% iki 14.009 Eur, o pelną didino kelis kartus –...

Pramonė
2021.02.26
„Vilvi Group“ 2020 m. baigė su 3,8 mln. Eur pelno

Pieno perdirbimo „Vilvi Group“ praėjusiais metais augino pajamas ir skaičiavo 3,8 mln. Eur grynojo pelno.

Pramonė
2021.02.26
„Norvelitos“ savininkai įsigijo viešbutį Klaipėdoje Premium

Uostamiestyje esantį viešbutį „Radisson Blu Hotel Klaipėda“ už neatskleidžiamą sumą nusipirko verslininkams...

Paslaugos
2021.02.26
Apsukas padidinusi „Galinta“ investuoja į gamybą ir produktų krepšelio plėtrą Verslo tribūna

Naujausiame „Verslo žinių“ reitinge „Lietuvos verslo lyderių 500“ tarp pagal pajamų augimą, veiklos...

Lustų krizė: elektronikos gamintojai prieš automobilių pramonę Premium

Pandemijos metu gerokai padidėjusi kompiuterių ir kitų įrenginių paklausa nemažai prisidėjo prie...

Technologijos
2021.02.26
Rusijos koncernas pasiruošęs parduoti „Mechel Nemuną“ Premium

Pastarąjį dešimtmetį nuostolingai dirbančios vielos ir vielos gaminių UAB „Mechel Nemunas“ trumpalaikiai...

Pramonė
2021.02.26
„Grigeo“ grupės pajamos pernai krito 7%, iki 140 mln. Eur 4

Pernai „Grigeo“ grupė pasiekė 129,9 mln. Eur konsoliduotą pardavimo apyvartą – 7,4% mažesnę nei per 2019 m.

Pramonė
2021.02.25
Nesulaukiant paramos siūloma uždaryti Kaišiadorių paukštyną 12

Dėl pandemijos milijoninius nuostolius skaičiuojantis paukštininkystės sektorius nesulaukia Valstybės...

Pramonė
2021.02.25
Gamybininkai: dauguma kaukių parduotuvėse vienkartinės, bet ne medicininės Premium 4

Ekspertams netinka aprangos gamintojų siūtos medžiaginės kaukės, nors ant daugelio parduodamų vienkartinių...

Pramonė
2021.02.25
Kruonio HAE įrengs 110 MW galios sinchroninį hidroagregatą

Tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ sieks įgyvendinti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės...

Pramonė
2021.02.25
Latvijos konkurencijos taryba palaimino „Linas Agro Group“ ir „KG Group“ jungtuves

Latvijos konkurencijos taryba priėmė nutarimą, leidžiantį „Linas Agro Group“ vykdyti koncentraciją ir įsigyti...

Pramonė
2021.02.25
30% eksportą išauginusi „MV Group“ į gamyklų modernizaciją investuos 4,5 mln. Eur 

Viena didžiausių įmonių grupių Baltijos šalyse „MV Group“ skaičiuoja per 2020-uosius metus savo pardavimo...

Pramonė
2021.02.25
Pernai butų plėtotojai traukė rankinį stabdį, šiemet stovi eilėje prie statybos gaminių Premium

Po trumpo stabtelėjimo atsigaunant būsto rinkai plėtotojai atnaujina sustabdytas statybas ir imasi naujų...

Statyba ir NT
2021.02.25
VERT: nepriklausomų tiekėjų siūlomų elektros kainų skaičiuoklė – rugsėjį

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) žada netrukus sukurti nepriklausomų tiekėjų siūlomų elektros...

Pramonė
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus