Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL naudos: mažesni SGD terminalo išlaikymo kaštai ir galimybės laikytis Žaliojo kurso

„Lenkija yra fiziniai vartai į Europą – kalbant apie dujas tai lygiai tiek pat aktualu kaip kalbant apie elektrą, kelius ar geležinkelius. Be to, Lenkija pati yra didelė rinka su daugybe galimybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje kartu sudėjus dujų prekybos apimtys siekia apie 66 TWh, o Lenkijoje – beveik 200 TWh. Bendras rinkų dydis ir potencialas yra viena iš dedamųjų, kodėl GIPL projektas turės neabejotiną ekonominę naudą“, – sako Nemunas Biknius, Lietuvos dujų sistemos operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius.

„Amber Grid“ Lietuvos teritorijoje įgyvendina GIPL dujų jungties statybas, kurių pabaiga numatoma kitų metų gruodį. Lietuva ir Lenkija į šį projektą investuoja apie 500 mln. Eur, o Europos Sąjunga finansuoja apie 60 proc. šių investicijų nes projekto reikšmė nėra lokali – jis padės integruoti į bendrą ES dujų rinką iki šiol izoliuotą Baltijos regioną ir Suomiją.

Galimybes kuria energetinis virsmas Lenkijoje

Neskaitant energetinės nepriklausomybės užtikrinimo – pirminės ir pagrindinės GIPL funkcijos, šis dujotiekis sinergijoje su SGD terminalu turės realios ekonominės naudos.

Arūnas Molis,  Klaipėdos naftos Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas pastebi, kad kalbant apie dujų infrastruktūros išnaudojimą ir rinkos poreikių tenkinimą, neturėtume apsiriboti Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų poreikių vertinimu – turėtume kalbėti ir apie Lenkiją.

„Lenkijoje matome spartų dujų poreikio augimą, kuris ateityje tik didės. Lenkija šiuo metu 80 proc. elektros energijos gamina iš anglies, kas ateityje, savaime suprantama, nebus įmanoma. Augantis Lenkijos dujų poreikis yra susijęs su įsipareigojimais ir tikslais mažinti CO2 emisijas, o turėdami tiesioginę fizinę dujų jungtį, galime dalyvauti šios rinkos energetiniame virsme ir iš to išlošti. Tam reikalingi abu infrastruktūros objektai – ir SGD terminalas, ir GIPL dujotiekis“, – kalba A. Molis.

Jis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – tiesioginė dujų jungtis su Lenkija, tikėtina, padidins SGD terminalo vartotojų skaičių ir per terminalą importuojamų suskystintų gamtinių dujų apimtis.

„Tai realiai sumažins SGD terminalo išlaikymo sąnaudas ir kainas galutiniam vartotojui. Šuo metu per SGD terminalą importuojama daugiau nei 20 MWh arba 2 mlrd. kub. m suskystintų gamtinių dujų. Terminalo projektinis pajėgumas yra dukart didesnis“, – teigia A. Molis.

Infrastruktūra Europos žaliajam kursui

Anot N. Bikniaus, ilgalaikėje perspektyvoje GIPL jungties ekonominė nauda siejama su Europos žaliojo kurso strategine kryptimi.

„Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, gerai išvystyta dujų infrastruktūra galės būti naudojama ne tik kaip infrastruktūra dujoms, bet kaip ir infrastruktūra transportuoti kitoms energijos rūšims – biometanui ar vandeniliui. Gali atsitikti ir taip, kad Baltijos regionas po gerų 10 metų taps vandenilio eksportuotoju. Pavyzdžiui, Vokietijos vandenilio vystymo strategijoje prognozuojama, kad  Vokietija bus deficitine vandenilio šalimi, todėl  numatoma galimybė

Vandenilį importuoti iš Baltijos jūros regiono valstybių, kur jį galima būtų gamintiiš atsinaujinančių energijos išteklių, o konkrečiau – išnaudojant numatomų jūrinės vėjo jėgainių generacijos teikiamas galimybės. Vandenilis – svarbi Europos energetikos ateities dalis“, – apie ilgalaikes perspektyvas kalba N. Biknius.

Vis dėlto, pasak A. Molio, gerai išplėtota energetinė infrastruktūra vertinga jau dabar, nes tai būtina sąlyga norint gauti naudos iš pasaulinėse rinkose susiklosčiusios situacijos, kuomet gamtinių dujų kaina yra istorinėse žemumose, o dujų rinka yra pirkėjo rinka.

„Galime palyginti dabartinę mūsų situaciją su 2014 m. arba su situacija Suomijoje iki Balticconnector jungties įrengimo. Tendencija aiški ir ryški: visiškai nesvarbu, kokios yra kainos pasaulinėje rinkoje – jeigu neturi alternatyvaus dujų importo šaltinio, moki ne rinkos kainą, bet 7-8 Eur/MWh, pavadinkime, antkainį. Lietuvos atveju tai yra virš 100 mln. Eur per metus. Tik infrastruktūra suteikia galimybę pasinaudoti rinkos kainomis“, – dėsto p. Molis.

Abu pašnekovai pažymi, kad žemos gamtinių dujų kainos stipriai išaugino jų vartojimą ir penkerių ar net 10 metų perspektyvoje dujų vartojimas nemažės, priešingai – Lietuvoje prognozuojamas vartojimo augimas.  

„Tai susiję su Lietuvos strateginiais tikslais – mums neišvengiamai reikės dujų, kad galėtume įgalinti ir subalansuoti elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo, taip pat vandenilio naudojimui. Todėl gerai išplėtota dujų infrastruktūra yra būtinas įrankis, norint perorientuoti rinką pagal Europos Žaliąjį kursą“, – teigia p. Molis.

Kviečiame žiūrėti Nemuno Bikniaus, Amber Grid generalinio direktorius ir Arūno Molio,  Klaipėdos naftos Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovo pokalbį apie dujų jungties GIPL ir SGD terminalo sinergijos kuriamas naudas bei dujų infrastruktūros reikšmę.

videoklipas::1

nuotrauka::1 nocrop