Juodieji ikrai: perki rusiškus, gauni kiniškus
Į Rusiją pernai įvežta 20 tonų ikrų – 8 tonomis daugiau nei 2017 metais. 80% importo sulaukta iš Kinijos, nedidelė dalis iš Irano.
Bet atpažinti parduotuvėje importinį produktą sudėtinga. Kaip rašo „rbc.ru“, kadangi vyrauja nuomonė, jog ikrai iš Kinijos yra prastesnės kokybės negu rusiški, stambios partijos tiekiamos nepakuotos – Rusijoje jos supakuojamos ir gauna populiarius pavadinimus „tsarskaja“, „malossol“ ar „caviar“‘. Gamintojo pavadinimas ant pakuotės nurodomas smulkiu šriftu ir jokiu būdu ne hieroglifais.
Be to, ekspertai tvirtina, kad lengviau yra suskaičiuoti eršketo patelės neršto metu išleidžiamus ikriukus, nei tiksliai nustatyti bendrą juodųjų ikrų rinkos Rusijoje dydį, kuomet nelegali dedamoji gali viršyti oficialius pardavimus.
Remiantis oficialia statistika, per 8 mėnesius Rusijoje buvo pagaminta 25 tonos ikrų, o iki metų pabaigos gamyba gali pasiekti 40 tonų. Su importu apimtis išauga iki 60–65 tonų.
O štai „juodoji“ dalis gali svyruoti nuo 150 iki 230 tonų.
Tradiciniais būdais policija kasmet sulaiko ir konfiskuoja apie 2 tonas juodųjų ikrų, bet tai problemos neišsprendžia.
Džiugi žinia ta, kad didėjanti pasiūla smukdo kainas. 2010 m. ikrų kaina buvo pasiekusi piką 85.000–90.000 Rusijos rublių (1.214–1.286 Eur) už kilogramą ir tuomet pradėjo leistis žemyn.
Šiandien mažmeninėje prekyboje galima įsigyti Sibiro ir Rusijos eršketų ikrų, kurių kaina svyruoja nuo 42.000–60.000 rublių (600–857 Eur) už 1 kg.
„Paprastai tai yra gana priimtinos kokybės Kinijos akvakultūros produktai. Tačiau tikros ikrų revoliucijos reikėtų tikėtis per ateinančius septynerius–aštuonerius metus, kai kainos gali nukristi dar žemiau, iki 20.000 rublių (286 Eur)“, – prognozuoja „rbc.ru“.
Tiesa, tai susiję su ne visais erškėtinių žuvų ikrais, o tik vienos rūšies – sterkų. Jų mailiaus į vandens telkinius išleidžiama vis daugiau, o ši žuvis gali veistis ne tik šalies šiaurėje, bet ir vidurio bei pietinėje Rusijos dalyje.
