Atvirieji šaltiniai: naudos, tendencijos ir pavojai

Reklama publikuota: 2019-12-11
svg svg

Žodžių junginys „atvirieji šaltiniai“ (angl. open sources), kartu su kitais skambiais apibūdinimais, tokiais kaip „dirbtinis intelektas“, „mašininis mokymasis“ ar „fintech“, pastaruoju metu technologijų pasaulyje tapo itin „madingi“. Atvirieji šaltiniai -  tai informacija, prie kurios prieiga nėra apribota technologinėmis, teisinėmis, ar kažkokiomis kitokiomis priemonėmis ir ją galima pasiekti viešai. Atviruosiuose šaltiniuose esanti informacija įgalina daugybėje sričių priimti greitesnius ir efektyvesnius sprendimus. Taip pat, tai – puikiai tinkama terpė vykdyti tikslinę paiešką. Tačiau lazda visada turi du galus – rasta tikslinė informacija gali ne tik efektyvinti procesus, bet ir būti naudojama kaip priemonė manipuliuoti bei pasinaudoti asmens duomenimis.

Greitis ir patogumas

Pirmiausia – apie tai, kur ir kaip geriausiai išnaudojama atviruose šaltiniuose talpinama informacija. Laisvai prieinama ir apdorojama informacija įgalina teikti tam tikras paslaugas — pavyzdžiui, padeda tiksliau nustatyti viešojo transporto judėjimą mieste, kaip tai daro „Trafi“, arba ūkininkus įgalina identifikuoti veiksmingas priemones tvarkyti ir planuoti ūkį, kaip „FarmOS“ platforma. Atvirųjų šaltinių pagalba kuriami ir socialines problemas atliepiantys sprendimai, tokie kaip „BlindSquare“, kuris, audio gido principu, neregiams ir silpnai matantiems suteikia daugiau mobilumo miestuose. Taip pat, atviruose šaltiniuose galima atlikti tikslinę paiešką, o pritaikius tinkamus įrankius, metodikas ar technologijas — greitai apdoroti didelius kiekius informacijos, surasti mus dominančius objektus bei įžvelgti sąsajas ir sąryšius tarp jų. Valstybės institucijoms bei privačioms organizacijoms tampa vis aktualiau stebėti ir analizuoti atvirą skaitmeninę erdvę, vykdyti tyrimus bei identifikuoti grėsmes, tokias, kaip dezinformacija arba reputacijos žlugdymas. Be to, atviruose šaltiniuose aptikta informacija gali praversti žvalgantis naujų rinkų arba prižiūrint savo prekės ženklą, stebint kokia informacija apie jį pasirodo, bei suteikti konkurencinį pranašumą apie rinkos galimybes sužinant kuo anksčiau.

Jau dabar 90+ % žvalgybai, stebėsenai bei analizei reikalingos informacijos gali būti atrandama atviruose šaltiniuose, tačiau kasdien internete patalpinama tiek duomenų, kad rankiniu būdu greitai atlikti skaičiavimus ir tyrimus tampa nebeįmanoma, o atsakymų reikia vis greičiau. Todėl, siekiant rasti dominančią informaciją, automatinis duomenų apdorojimas tampa vis svarbesnis. Taip pat, aktualu ne tik sugebėti apdoroti didžiulius duomenų kiekius, bet ir mokėti efektyviai jų ieškoti. Puikus pavyzdys – paieškos varikliai, kurių pateikiama informacija tiesiogiai priklauso nuo to, kaip parašyta užklausa paieškos laukelyje. Šiuo metu rinkoje egzistuoja nemažai programinės įrangos, gebančios rinkti ir analizuoti duomenis iš atvirųjų šaltinių. Tačiau, daugėjant skirtingo pobūdžio informacijos (video turinio, nuotraukų, garso įrašų ir t.t.), tampa vis aktualiau apjungti skirtingo tipo analizės sprendimus. Atliepti šiam poreikiui, „NRD Cyber Security“ kuria „IntEye“ – unikalų sprendimą, kurio tikslas — įvairių tipų, sudėtingus bei didelės apimties duomenis apdoroti efektyviau ir taip pagreitinti sprendimų priėmimą valstybės institucijose ir verslo organizacijose. Kuriamos sistemos prototipas automatizuotai renka informaciją iš atvirųjų šaltinių, duomenų analizei jau dabar taiko 7 mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto algoritmus, taipogi išsiskiria tuo, kad „mokosi“ iš analitiko ir proaktyviai ieško jam/jai aktualios informacijos.

Verta atverti, bet ne atvirauti

O ką svarbu žinoti apie atvirųjų šaltinių „tamsiąją pusę“? Kibernetinėje erdvėje galime, tarsi, įgyti ypatingų galių – surinkti ir apdoroti didelius kiekius informacijos, rasti it adata šieno kupetoje pasislėpusius duomenis, kartais netgi tapti nematomais. Tačiau dažnai pamirštame, kad tokias galimybes taip pat turi kiti ir mes niekada nežinome, kokia jų motyvacija ar siekiai, kaip gali būti panaudota kitų asmenų surinkta informacija. Duomenys dažnai vadinami „naująja nafta“ – jais prekiaujama, jie įgalina manipuliuoti, jų praradimas gali sužlugdyti tiek asmeninę, tiek organizacinę reputaciją. Tačiau kartais yra sunku įvertinti, kiek mūsų duomenys yra svarbūs, t.y., ką reikėtų saugoti ir kuo dalintis visgi nevertėtų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pagrindinis įgūdis internete — kritinis mąstymas. Pirmiausia svarbu suprasti, kad mūsų kuriama informacija yra vertinga. Tada jau reikėtų pagalvoti apie tai, kokį turinį kuriame, kuo dalinamės, kokią informaciją apie save „atiduodame“. Virtualioje erdvėje dažnai esame kur kas drąsesni nei realiame gyvenime – eksperimentuojame, išsakome savo nuomonę, kritikuojame, dalinamės asmenine informacija. Greitis čia taip pat kitoks – dažnai socialiniai tinklai naudojami įvaizdžio kūrimui, asmeninės istorijos pasakojimui, todėl žmonės, vedami tokių baimių kaip neį(si)traukimas į bendruomenės veiklą (angl. Fear Of Missing Out, FOMO), skuba dalintis informacija apie save ir kitus. Net nepagalvojame, kad virtualioje erdvėje viskas susiję, tai – informacijos voratinklis. Patalpinta informacija gali būti saugoma metų metus mums apie tai visai pamiršus ir, pasikeitus paskyros nustatymams, vėl atsirasti viešumoje prieš mūsų valią. Pavyzdžiui, Facebook socialinis tinklas siūlo tiek paskyros deaktyvavimą, tiek ištrynimą, tačiau mūsų sukurtas turinys lieka „gyvas“ atsarginėse duomenų saugyklose, tad nėra visiškai ištrinamas.  

Kibernetinėje erdvėje mielai dalinamės informacija ir apie kitus asmenis, pavyzdžiui: vaikus. Jų nuotraukas įkeliame net nepagalvodami, kad už juos darome sprendimus, kurie gali turėti pasekmių jų ateičiai. Atrodo – juk tai tik jaukios šeimyninės nuotraukos, tačiau jos gali tapti labai vertinga informacija tobulėjant biometrinių duomenų analizei, pavyzdžiui: veidų atpažinimui. Kinijoje įgyvendinami sprendimai yra puikus pavyzdys, kuomet tokie asmeniniai duomenys, kaip veido bruožai, gali būti panaudoti sekimui, kontrolei bei reguliavimui. Siekiant apsisaugoti nuo asmeninių duomenų nepageidaujamo naudojimo, yra svarbu pagalvoti kuo, su kuo ir kokiais tikslais dalinamės, ar nepakenksime sau ir kitam žmogui viešindami su juo arba ja susijusią informaciją.

Stebuklingas raktas

Sugrįžkime prie mūsų elgsenos realybėje ir kibernetinėje erdvėje. Prie daugelio paskyrų internete turime prisijungti pateikdami savo el. paštą bei slaptažodį. Realiame gyvenime tai atitiktų iš dviejų dalių susidedantį raktą, kurį naudojame durims, dėžėms ir dėžutėms atrakinti. O tos pačios kombinacijos naudojimas yra tolygu vieno rakto, kuris viską atrakina, turėjimui. Be to, jeigu mūsų el. pašto adrese galima identifikuoti ir mūsų vardą pavardę – tai tarsi pakabukas su nuoroda, kurias duris tas raktas atrakins. Susikurdami paskyrą kokioje nors platformoje, šiai patikime rūpintis pateiktų duomenų saugumu. Tad, ar tikrai žinote, kaip savo duomenų bazes apsaugo įmonė, kuri siūlo nemokamą vizualų kūrimo įrankį arba žinių patikrinimo testus? Svarbu rūpintis slaptažodžių saugos gerosiomis praktikomis – t.y. naudoti slaptažodžių tvarkykles, vengti tų pačių slaptažodžių, nepalikti jų ten, kur mato kitos akys. Tačiau reikėtų taip pat  pagalvoti, ar nevertėtų turėti keletą el. pašto adresų, kuriuos naudotume skirtingose platformose. Taip pat, pasvarstykite, ar tikrai reikia suteikti tokią informaciją, kaip mobilaus telefono numeris, kurį dažnai neatsargiai susiejame su mums teikiamomis paslaugomis ir taip sukuriame progą susidaryti išsamų vaizdą apie mūsų profilį.

Atvirieji šaltiniai gali mums suteikti galimybę apdoroti informacijos kiekius, kuriuos surinkti ir išanalizuoti užtruktų metų metus. Dabar egzistuojantys ir kuriami įrankiai įgalina tai padaryti greitai ir patogiai, todėl organizacijos gali priimti informatyvius ir apsvarstytus sprendimus. Tačiau patys turime žinoti ir kontroliuoti, kokius savo duomenis „atiduodame“ internete bei pagalvoti, kokia informacija dalinamės ne tik apie save, bet ir apie kitus.

Apie autorių: Kazimieras Sadauskas yra „NRD Cyber Security“ atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) ekspertas. Prieš prisijungdamas prie šios organizacijos, Kazimieras sukaupė daug patirties dirdamas su informacijos surinkimu ir analize bei strateginiu planavimu, užimdamas rinkodaros eksperto bei aukščiausio lygio vadovo pareigas įvairiose komercinėse organizacijose.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23
G. Landsbergis: daugiau Rusijoje veikusių žiniasklaidos priemonių svarsto, ar kurtis Lietuvoje

Laisvosios Europos Radijui/Laisvės radijui (RFE/RL) paskelbus apie Vilniuje atidaromą biurą, užsienio reikalų...

Rinkodara
2022.03.18
Rusija blokavo virtinę užsienio tinklalapių, įskaitant estų „Postimees“

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį...

Rinkodara
2022.03.16
Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje 365 dezinformacijos atvejai 2

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 dezinformacijos bruožų turėję atvejai. Jų buvo 218...

Rinkodara
2022.03.12
Šiaurės Europos laikraščiai žada skelbti naujienas rusų kalba

Trys didžiausi Šiaurės Europos laikraščiai ketvirtadienį pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą,...

Rinkodara
2022.03.10
Dėl propagandos skleidimo apribota prieiga prie rusiškų ir lietuviškų portalų 1

Policija, remdamasi ekspertų išvadomis, dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie...

Rinkodara
2022.03.09
Stabdoma TV programos „Mir“ transliacija, blokuojamos 57 interneto svetainės

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo ir propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei...

Rinkodara
2022.03.09
Žurnalų leidybos milžinė „Conde Nast“ traukiasi iš Rusijos rinkos

JAV žiniasklaidos grupė „Conde Nast“, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“,...

Rinkodara
2022.03.09
Nors Rusijos propagandos mašina sukasi, tikroji tiesa apie Ukrainą taip pat sklinda

Nuo Rusijos karo pradžios prieš Ukrainą rusų viešoji nuomonė ir nuotaikos pasikeitė, rodo internetinė...

Rinkodara
2022.03.09
Iš Rusijos traukiasi „The New York Times“ redakcija

Leidinys „The New York Times“ antradienį paskelbė, kad jo redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės...

Rinkodara
2022.03.08
„Netflix“ ir „TikTok“ riboja savo veiklą Rusijoje

Srautinio transliavimo platforma „Netflix“ sekmadienį pranešė, kad stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje, o...

Verslo aplinka
2022.03.07
Vakarų žiniasklaida traukiasi iš Rusijos

Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir ZDF ir Italijos transliuotojas RAI šeštadienį paskelbė...

Rinkodara
2022.03.05
Rusijos kare – dar stipresnė propagandos korta 2

Galima laukti plataus masto netikrų naujienų ir propagandinių žinių sklaidos, kuri bus vykdoma pasitelkus...

Rinkodara
2022.03.04
Kaip kovojant informaciniame kare nepakenkti Ukrainai

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ prisijungė 100 rusiškai kalbančių savanorių, kurie...

Laisvalaikis
2022.03.04
Rusijoje – 15 metų kalėjimo už „dezinformaciją“ apie karą Ukrainoje 1

Rusijos parlamentas penktadienį vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 metų kalėjimo...

Rinkodara
2022.03.04
Rusija apribojo prieigą prie BBC, DW, „Meduza“, RFE / RL svetainių

Rusija penktadienį paskelbė apribojusi prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto...

Rinkodara
2022.03.04
Rusijos liberali televizija „Dožd“ nutraukia transliacijas

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios...

Rinkodara
2022.03.03
Rusijos propagandos mašina TV – brukama iškreipta realybė Premium 5

Kaip neseniai per užblokuotą „Current Time“ televiziją kalbėjo Leonidas Gozmanas, Rusijos politologas,...

Rinkodara
2022.03.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku