6 vietinių turistų tipai
Naudodamiesi statistiniais metodais, pagal skirtingas turizmo Lietuvoje motyvacijas bei įpročius keliauti savo šalyje, tyrėjai surikiavo šiuos turistų tipus: pramogautojai, „viskas įskaičiuota“, „ramybė su šeima“, „gamtos mylėtojai“, ‚ten, kur visi“; „ieškantys kokybės“.
Kiekvienas iš tipų užima daugmaž panašią rinkos dalį. Daugiausiai –18% nuo visų vietos turistų sudaro pramogautojai ir „viskas įskaičiuota“ keliauninkai. Toliau rikiuojasi „ramybė su šeima“ – 17%, „ten kur visi“ bei „gamtos mylėtojai“ – po 16%, ir ieškantys kokybės – 14%.
Kiekvienam turistų segmentui sudarytas detalus portretas. Tyrėjai išanalizavo, kiek to ar kito tipo turistas išleidžia pinigų kelionėms, kur nakvoja, kokių naudoja paslaugų, kaip užsako nakvynes ir pan.
Viskas įskaičiuota
Daugiausiai išleidžiantys yra „viskas įskaičiuota“ turistai - jų vidutinės vienos kelionės išlaidos viršija 120 Eur.
„Tai poilsiautojai, mėgstantys poilsį gerame viešbutyje ar pasilepinimą SPA centre. Šio segmento atstovai dažniau nei kiti poilsiui renkasi ilguosius savaitgalius. Šiame segmente daugiau vidutinio amžiaus žmonių ir turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų“, – pasakoja Rūta Matulaitienė, tyrimą atlikusio KOG Rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto tyrimų skyriaus vadovė.
Šie poilsiautojai „medžioja“ pasiūlymus, kai prabangus poilsis parduodamas už patrauklią kainą. Jų poilsis ramus – jie mieliau „taupo energiją“ bei renkasi vietas, kur gali gauti privatumo. Šio segmento atstovai dažniau nei kiti poilsiui renkasi ilguosius savaitgalius, sveikatinasi SPA centruose.
Šiame segmente daugiau vidutinio amžiaus žmonių ir turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų.
„Viskas įskaičiuota“ turistai dažniau nei kiti keliauja į Palangą, Druskininkus, Birštoną, Trakus. Jie taip pat dažniau apsistoja viešbučiuose (40%), dažniau perka nakvynę per „Booking.com“ (51%), „Makalius.lt“, „Beta,lt“, „Noriunoriunoriu.lt“ ar pan. (38%).
Šių turistų išlaidos apgyvendinimui yra didžiausios.
Gamtos mylėtojai
Tai keliautojai, mėgstantys aktyvias, pažintines keliones Lietuvoje. Jų kelionės tikslas – žygiai, dviračiai, turistavimas, gamtos bei kultūros objektų lankymas. Šiame segmente mažiau jaunimo ir vilniečių, o daugiau – vyriausių, pensinio ar beveik pensinio amžiaus žmonių (60 ir daugiau metų).
Jų vidutinės išlaidos vienos kelionės metu siekia 104 Eur/žmogui ir nesiskiria nuo Lietuvos turistų išlaidų vidurkio. Jie rečiau nei kiti lankosi uždaruose vandens parkuose ir SPA centruose.
Šio tipo vietiniai turistai dažniau nei kiti keliauja į Neringą, Alytaus, Telšių, Tauragės, Marijampolės, Utenos apskritis, Biržus.
Ten, kur visi
Šio segmento atstovai renkasi šurmulingas, populiarias vietas, kuriomis susidomi išgirdę žiniasklaidoje. Tai – vidutinių pajamų segmentas, dažniausiai apsistojantis viešbutyje arba nuomotame privačių asmenų būste. Šie poilsiautojai mėgsta lankyti kultūrinius objektus, dažnai valgo restoranuose ar kavinėse, nemaža dalis aplanko ir kultūrinį renginį. Šie turistai dažniau nei kiti keliauja į Vilniaus miestą. Jų vidutinės išlaidos vienos kelionės metu siekia 108 Eur/žmogui ir nesiskiria nuo Lietuvos turistų išlaidų vidurkio.
Ramybė su šeima
VERSLO TRIBŪNA
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Asmeninėje kelionėje netikslumai dažnai „nurašomi“ į nuotykį: jeigu viešbutis ne toks, galima pernakvoti kaip išeina, rytoj susirasti kitą, o skambutį klientui nukelti. Darbostogose taip neveikia: čia kiekviena detalė daro tiesioginę įtaką susitikimams, produktyvumui ir komandos motyvacijai. Todėl pagrindinis klausimas skamba paprastai, bet griežtai: ar tiksliai žinote, kur važiuojate, ką gausite vietoje ir kas realiai „pakels ragelį“, jei planas A ims braškėti?
Tai paprasto, ramaus poilsio prie ežero ar nuosavoje sodyboje atstovai. Jie dažniau nei kiti ilgąsias metų atostogas praleidžia Lietuvoje (net 83%), ieško vietų, draugiškų vaikams. Tai žemesnių pajamų segmentas, todėl dažniau nei kiti apsistoja kempinge, namelyje, palapinėje ar nuosavoje sodyboje bei rečiau valgo maistą restoranuose ar kavinėse, rečiau lankosi kultūriniuose renginiuose bei naktiniuose baruose
Šie turistai viskam, išskyrus maistą, perkamą ne restoranuose, išleidžia mažiau. Jų vidutinės išlaidos vienos kelionės metu siekia 97 Eur/žmogui. Šį segmentą dažniau sudaro vyrai, žemiausių pajamų gyventojai (iki 500 Eur 1 šeimos nariui); kiek dažniau – nedirbantys.
Šio tipo turistų labiausiai pamėgtos vietovės: Palanga, Vilniaus miestas, Šventoji, Klaipėdos miestas, Druskininkai. Rečiau nei kiti jie keliauja į Druskininkus, Klaipėdos miestą, Birštoną, Trakus.
Pramogautojai
Šie keliautojai derina poilsį prie koncertų ar festivalių datų. Kadangi šiame segmente daugiau jaunimo iki 29 m., šie keliautojai daug dažniau renkasi keliones traukiniu ar autobusu, o ne automobiliu, bei apsistoja nemokamos nakvynės pas gimines ar draugus. Jų vidutinės išlaidos vienos kelionės metu siekia 101 Eur/žmogui.
Ieškantys kokybės
Šių keliautojų pagrindinis kriterijus – kokybė. Jie verčiau poilsiauja mažiau naktų, bet kokybiškai. Tad ir už nakvynę moka daugiau nei kiti segmentai ir rečiau apsistoja poilsio nameliuose ar pas gimines. Kokybės kriterijų taiko ir maistui – restoranuose jie taip pat linkę išleisti daugiau.
Ši turistų grupė - daug išleidžiantys žmonės. Kaip ir „viskas įskaičiuota“ turistų, „ieškančių kokybės: vidutinės vienos kelionės išlaidos siekia 120 Eur asmeniui.
Jie dažniau nei kiti keliauja į Druskininkus, rečiau nei kiti keliauja į Vilniaus miestą.
Žinutė paslaugų teikėjams
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, Turizmo departamento Vietinio turizmo tyrimo vadovė, paklausta, kokias išvadas iš tyrimo galėtų pasidaryti įvairių turistams aktualių paslaugų teikėjai, viešbučiai, restoranai, atkreipia dėmesį, jog turistai renkasi tas šalies vietas, kur geriausiai išvystyta turistinė infrastruktūra.
„Žmonės važiuoja ten, kur viskas yra, - yra kur apsistoti, kur pavalgyti, ką pamatyti ir nuveikti. Paslaugų teikėjams pravartu išanalizuoti tyrimo rezultatus, pasižiūrėti, į kokį turistų segmentą jie orientuoja savo paslaugas, ir ko tam segmentui reikia“, - kalba ji.
Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, sako, kad svečių prisitraukti svajojantys šalies regionai turi atkreipti dėmesį, kad turistas darosi vis labiau reiklus atostogų turiniui, jam reikia kokybiškos paslaugos ir turinio – veiklų, edukacijų, pramogų.
„Vien tik pasiūlyti turistui kur pavalgyti, jau neužtenka“, – pabrėžia p. Gavelienė.
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, atkreipia dėmesį tai, kad labai aukštas procentas po Lietuvą keliaujančių žmonių nakvynės ieško per „Booking.com“.
„Apgyvendinimo įstaigos už paslaugą „Booking.com“ moka labai didelius procentus, geriau būtų jei žmonės dažniau nakvynės ieškotų tiesiogiai apgyvendinimo įstaigų svetainėse“, – sako ji.
Tyrimą Turizmo departamento užsakymu atliko KOG Rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Internetu apklausti 1.500 visos Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 m. amžiaus.
Apklausa vyko šių metų rugpjūčio mėn.
