2017-11-16 09:59

Su kavos mada suspėjo, dabar ieško būdų, kaip patraukti klientų

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Kavinės mažesniuose miestuose buvo puiki niša verslui kavos kultūrą iš didmiesčių paskleisti regionuose: per kelerius metus miestų centruose atsirado bent po kelias tokias vietas. Dabar kavos virėjai ieško būdų gaivinti kavos madą ir išsiskirti iš konkurentų.

Daugelis VŽ kalbintų verslininkų, įrengusių mažus kavos barus, yra sakę, kad didelio pelno ir apyvartos šiame versle nesitiki: norėjo susikurti darbo vietą sau ir šeimos nariams, o niša buvo pustuštė ir kavinės bandymas, atrodė, pasiteisins. Be to, atidaryti nedidelę kavinę, kurioje daugiausia prekiaujama kava išsinešti, reikia santykinai nedidelių investicijų – užtenka mažų patalpų, o jas įrengia ir interjerą dažnai kuria patys savininkai.

Vis dėlto visi dirbantieji mažesniuose miestuose tvirtina, kad sunkumų kelia nedidelis gyventojų skaičius ir perkamoji jų galia. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip atrasti klientų ir ką dar, be kavos ir užkandžių, jiems pasiūlyti, ko nerastų kitur.

Prieš pusmetį kavinę „Space4u“ Šalčininkuose Tomas Seliatyckis atidarė, nes vietos, kurioje būtų galima ne tik kavos išgerti, bet ir draugams susitikti, ramiai pasėdėti, trūko.

„Space4u“ dabar vyksta įvairūs renginiai – protmūšiai, paskaitos, neseniai buvo atvykęs profesorius Alfredas Bumblauskas, kitą savaitę laukiama aktoriaus Giedriaus Savicko, su Nacionalinio dramos teatro atstovais bus statomas spektaklis apie Šalčininkus.

„Mes turime kavos, gėrimų, užkandžių ir labiau orientuojamės į užimtumą, o kiti Šalčininkuose užsiima maisto tiekimu, pobūviais“, – sako p. Seliatyckis.

Per pusmetį, kiek dirba „Space4u“, panorusiųjų pakartoti naujos vietos sėkmę neatsirado – naujų kavinių neatidaryta.

„Mano nuomone, neverta kurti antros tokios vietos. Kavinių galima steigti begalę – atsiranda daug skirtingų vietų, poreikių, tačiau mes turime kavą ir užimtumą, be to, žmonių nėra tiek daug. Vilniuje panašių kavinių yra daug, tačiau tai – didmiestis, o čia rajonas“, – sako p. Seliatyckis.

Taikosi į mokinius

Biržuose yra 5 kavinės-kepyklėlės, kuriose klientai gali išgerti kavos, įsigyti vietoje kepamų konditerijos produktų, užkandžių.

Vieną iš jų – „Cafe +“ – Almantas Bružas atidarė prieš pusantrų metų. Ponas Bružas sako įvertinęs, kad Biržuose panašių vietų jau yra bent kelios, tačiau reikėjo darbo vietos sau ir draugei, anksčiau dirbusiai kavinėje Dubline, vėliau – ir Biržuose.

„Mūsų kavinė yra netoli dviejų mokyklų, tad orientuojamės daugiausia į mokinius. Žinoma, vien vieta darbo už mus nepadaro – taikome moksleiviams priimtiną kainodarą, specialius rinkinių pasiūlymus“, – sako p. Bružas. Jo kavinėje galima įsigyti vietoje daromų sumuštinių, salotų, jogurtų, kepinių. Prieš pusantrų metų atidarytos „Cafe+“ pajamos 2016 m. sudarė apie 42.000 Eur.

Jis taip pat nurodo, kad esant tokiai konkurencijai privalu būti lanksčiam – ir dėl kainų, ir dėl vartotojų pageidavimų.

„Manau, nuo kitų kavinių skiriamės tuo, kad sukuriame tokį derinį, kokio nori klientai, nesilaikome griežto meniu, – sako p. Bružas. – Galvojome ir apie renginius, bet kol kas konkrečių planų nėra.“

Kuria klubą

„Kavos dėžutė“ Panevėžyje buvo atidaryta pernai gruodį. Agnė Butautaitė, jos bendraturtė, skaičiuoja, kad šeimos kavinė buvo gal penktoji kavos vieta miesto centre, o per metus, kai buvo atidaryta „Kavos dėžutė“, įrengta dar bent dvi, tačiau kol kas visos klientais pasidalija.

„Kai kavinių yra daug, būtina išsiskirti rinkoje, pirmiausia pasirūpinti geru aptarnavimo lygiu, kokybiška produkcija. Taip pat – sukurti savitą koncepciją. Pavyzdžiui, mūsų kavinė yra labai didelėse patalpose, mūsų svečius kava sujungia – turime knygų klubą, biblioteką, stalo žaidimų, galimybių dirbti kompiuteriu, organizuojame renginius – siūlome vietą, kurioje kartu su bičiuliais galima praleisti laiką, o ne tik pabūti 10 minučių, kol išgersi kavos“, – VŽ yra sakiusi p. Butautaitė.

52795
130817
52791