Didesnės dalies „Norfos“ darbuotojų atlyginimai konkurentus lenkia net 45%

„Atlyginimus „Norfos“ darbuotojams didiname nuolat, per metus darbo užmokesčio fondą paprastai auginame daugia nei 10%, pavyzdžiui, per 2023 m – 16,6%. Matyt, didesnei daliai darbuotojų svarbiausia atlyginimų mediana. Daugiausiai parduotuvių turinčio šalies tinklo darbuotojų medianą „Norfa“ liepą viršijo net 608 Eur arba beveik 45%, – akcentuoja Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. – Taigi, konkurentai turi gerokai pasitempti, kad dirbančiųjų parduotuvėse darbo užmokestis bent kažkiek galėtų pasilyginti su „Norfos“ darbuotojų.“

Užtikrina atlyginimų lygybę

Mediana rodo didžiausios dalies tam tikros įmonės darbuotojų atlyginimą. Ji skaičiuojama atėmus po 25% didžiausių ir mažiausių atlyginimų ir paėmus 50% viduryje esančių darbuotojų atlyginimų reikšmę. Lietuvoje veikia 158 „Norfos“ parduotuvės, jose dirba apie 3.460 darbuotojų.

D. Dundulis taip pat atkreipia dėmesį, kad vyrų ir moterų atlyginimai „Norfoje“ skiriasi nedaug. Pavyzdžiui, visą liepą dirbusiųjų bendras atlyginimų vidurkis buvo 2.108,93 Eur, moterų – 2.092,12 Eur, o vyrų – 2.217,38 Eur, t .y. vyrai „Norfoje“ vidutiniškai uždirbo 5,99% daugiau, kai Lietuvoje vyrai už moteris statistiškai uždirba apie 13% daugiau.

„Pavyzdžiui, „Norfoje“ absoliuti dauguma mėsininkų yra vyrai, šis sunkus darbas apmokamas geriau, ir tai lemia, kad bendras vyrų vidurkis didesnis. Tačiau mėsinėse dirba ir moterų, kurių atlyginimai yra tokie patys kaip kolegų vyrų, t. y. atlyginimo dydį lemia ne lytis, o atliekamas darbas ir kiek jo padaroma. Lygybę užtikriname 100%“, – tikina D. Dundulis.

Kodėl svarbus atlyginimų nuokrypis?

„Norfos“ vadovas taip pat pataria atkreipti dėmesį į viešai skelbiamą atlyginimų standartinį nuokrypį. Šis rodiklis gali parodyti, ar kas nors įmonėje gauna išskirtinį darbo užmokestį. Kai nuokrypis mažas, nedidelė tikimybė, kad įmonėje yra darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą palyginti su kitais dirbančiaisiais. Tačiau jei nuokrypis didelis, didelė ir tikimybė, kad įmonėje keli darbuotojai gauna išskirtinai didelį atlyginimą.

„Matyti, kad „Norfoje“ atlyginimų nuokrypis liepą buvo vienas mažiausių tarp 5 didžiųjų šalies prekybos tinklų – tik 766,56 Eur. Jauniausiame šalies prekybos tinkle jis sudarė 1.649,74 Eur, o turinčiame daugiausiai parduotuvių – net 3.697,83 Eur. Tai rodo, kad įmonėje yra keli darbuotojai, kurie gauna žymiai didesnius atlyginimus nei absoliuti dauguma šio tinklo darbuotojų“, – atskleidžia „Norfos“ vadovas.

D. Dundulis akcentuoja, kad jis pats įmonėje atlieka nemažai funkcijų ir šiems darbams nesamdo aukštos kvalifikacijos specialistų, o jo pagrindinis uždarbis – įmonės gaunamas pelnas. 2023 m. „Norfos mažmenos“ grynasis pelningumas buvo 2,54%, – panašus, kaip ir pastaruosius keletą metų.

„Tačiau dirbančių aukščiausios kvalifikacijos specialistų atlyginimai „Norfoje“ yra žymiai didesni nei konkurentų, bet jų, kaip ir skyrių vadovų, mes turime gerokai mažiau. Mūsų sistemos pranašumas lemia, kad procesus organizuojame kuo optimaliau, o sutaupytus pinigus galime atiduoti parduotuvių darbuotojams – jiems galime mokėti solidžius atlyginimus, gerokai didesnius nei konkurentai, – akcentuoja D. Dundulis. – Nors visiems yra žinoma, kad net mokant didesnius atlyginimus kainos „Norfos“ parduotuvėse turi būti mažiausios, t. y. mūsų veiklos principas – mažos kainos, bet darbuotojų atlyginimai – vieni didžiausių tarp konkurentų.“

Šalies BVP ir darbuotojų atlyginimai

Prognozuodamas ateities atlyginimus D. Dundulis mano, kad ir šiemet „Norfos“ prekybos tinkle atlyginimų mediana vidutiniškai kils panašiai kaip per pastaruosius metus – tarp 10–20%.

„Tačiau vidutinis atlyginimas bet kuriame prekybos tinkle niekada nepasieks šalies vidurkio, nes parduotuvėse dirba daug žmonių, kurių kvalifikacija skiriasi nuo daug uždirbančių, pavyzdžiui, IT ar medicinos įmonių, specialistų, – teigia „Norfos“ vadovas. – Nors tarp daugiausiai darbuotojų turinčių šalies įmonių „Norfos mažmenos“ mediana liepą įsitvirtino 10 vietoje – tarp Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės bei gerokai nutolo nuo konkurentų – „Lidl“, „Maximos“, „Rimi“ ir „Iki“.

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, darbuotojų, draudžiamų visą ir ne visą kalendorinį mėnesį, draudžiamųjų pajamų mediana „Norfoje“ sudarė 1.888, „Lidl“ – 1.448, „Maximos“ – 1.307, „Rimi“ – 1.301, „Iki“ – 1.188 Eur.

„Man būna liūdna ir nemalonu, jei kurį mėnesį mediana „Norfoje“ nedidėja. Tai reiškia, kad mes netinkamai organizavome darbus ir nesudarėme darbuotojams sąlygų uždirbti daugiau – tai rodo vadovų kompetenciją ir sumanumą, – atvirauja „Norfos“ vadovas. – Būtina išlaikyti atitikmenį tarp atlikto darbo ir užmokesčio už jį. Tiesa, atitinkamai darbdavys gali mokėti tik tiek, kiek darbuotojas sugebėjo uždirbti. Jei tik šio atitikmens nesilaikysi, sugrius visa įmonės sistema: arba prarasi gerus darbuotojus, arba įmonė bankrutuos.“

Anot D. Dundulio mūsų atlyginimus lemia ir kiekvieno darbuotojo sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP): „Atlyginimai negali būti didesni už šalies BVP“.

2023 m. Eurostato duomenimis Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 32.500 Eur ir lenkė 10 kitų ES šalių. ES vidurkis – 37.600 Eur. Beje, apsidairę kaimynystėje pamatysime, kad Latvijos BVP vienam gyventojui – 26.600 Eur, Lenkijos – 30.100 Eur, Estijos – 30.700 Eur. Liuksemburgo BVP vienam gyventojui yra didžiausias ES – 89.800 Eur, o Bulgarijos mažiausias – 24.200 Eur.

„Taigi, atlyginimų augimas yra susijęs su visos šalies ekonomine galia ir sukuriamu BVP. Augant šalies ekonomikai atlyginimai taip pat didės“, – teigia „Norfos“ vadovas.