Dainius Dundulis: tikroji laisvės nuo mokesčių diena – ne gegužę, o spalį
Paprastai skaičiuojama ir teigiama, kad Laisvės nuo mokesčių diena ateina gegužės antroje pusėje.
„Iš tiesų darbuotojas visą laiką, iki pat spalio pabaigos, dirba biudžetui – tam, kad sumokėtų mokesčius, ir, pavyzdžiui, remiantis 2023 m. „Norfos“ grupės įmonės „Rivona“ finansiniais duomenimis, tik po spalio 28 d. ima dirbti sau, – skaičiuoja D. Dundulis. – Idėja suskaičiuoti dieną, kada „Rivonos“ darbuotojas iš tiesų ima dirbti sau, kilo po diskusijos su ekonomiste, kuri teigia, kad Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje išaušta gegužę.“
Dirbti sau pradedame spalio pabaigoje
„Rivonos“ vadovas atskleidžia, kaip suskaičiavo, kad tikroji Laisvės nuo mokesčių diena išaušta spalio pabaigoje. Iš viso „Rivona“ pernai su darbo užmokesčiu sumokėto 77.624.850 Eur mokesčių, iš kurių 13.870.569 Eur – darbo užmokestis darbuotojams į rankas, kuris sudaro apie 18% nuo visų mokesčių. O 18% nuo visų metų – 365 ar 366 – dienų sudaro beveik 66 dienas, t. y. tiek laiko metuose darbuotojas dirba tik sau. Arba, Laisvės nuo mokesčių diena jam pernai išaušo tik spalio 27 d.
„Aišku, Laisvės nuo mokesčių dienos skaičiavimas gali priklausyti nuo metodologijos, bet man atrodo teisinga sudėti visus sumokamus mokesčius ir tuomet suskaičiavus, kiek laiko šiam tikslui dirbame, kad užsidirbtume savo atlyginimą, teigti, kad atėjo Laisvės nuo mokesčių diena“, – teigia „Rivonos“ vadovas.
Anot jo, nesvarbu, kam ir kokie mokesčiai sumokami – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai – šiuo pinigus vis tiek reikia uždirbti ir sumokėti.
„Kaip ir, sakyčiau, stebina dvigubi mokesčiai, pavyzdžiui, už medžių atkuriamąją vertę. Susimokame tūkstančius savivaldybei, kad jos teritorijoje, bet, pabrėžiu, mūsų nuosavame sklype, nukertame medį. Paradoksas, bet paprastai po statybų medžių savo lėšomis pasodiname kelis kartus daugiau, nei buvome iškirtę, nors jau būname susimokėję mokestį ir už tariamą medžio atkuriamąją vertę“, – mokesčių paradoksais dalinasi „Rivonos“ vadovas.
Politikai turėtų susimąstyti
Beje, D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad didinant į rankas išmokamą darbo užmokestį atitinkamai didėja ir bendrovės sumokami įvairūs mokesčiai, kurie gali sudaryti iki 68% nuo į rankas gaunamo atlygio. Pavyzdžiui, „Rivonoje“ vidutinis darbuotojo užmokestis kovą „ant popieriaus“ sudarė 2.028 Eur, o visa darbo vieta su darbdavio sumokėtu 1,77% Sodros mokesčiu kainavo beveik 2.064 Eur, t. y. jei darbuotojas papildomai nekaupia pensijai pritaikius NPD į rankas jam buvo išmokėta beveik 1.266 Eur, o 798 Eur sumokėta įvairiais mokesčiais, kas sudarė 63% nuo darbo užmokesčio į rankas.
Pasak jo, naudą iš įmonės veiklos gauna darbuotojai ir akcininkai (gaudami atlyginimus ir dividendus) bei valstybė (gaudama mokesčius). Beje, „Rivona“ dividendus akcininkams yra mokėjusi tik už vienus metus per visą veiklos laikotarpį, o visas kitas uždirbtas pelnas yra skiriamas plėtrai ir vystymuisi.
„Politikai turėtų išanalizuoti mokesčių skaičius ir susimąstyti, kiek darbuotojams kainuoja užsidirbti savo darbo užmokestį ir kiek reikia sumokėti mokesčių, kol jie ima dirbti sau. Manau, tai padėtų priimti teisingesnius sprendimus, kurie susiję su verslu ir mokesčiais“, – teigia „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir „Rivonos“ generalinis direktorius.
[infogram id="efd7ef88-624a-4cac-a3cd-43777a1db016" prefix="4hi" format="interactive" title="TR:Rivona"]
