Dainius Dundulis: tvarumas – gera idėja, kurią įgyvendinti galime tvariau

„Norėtųsi, kad pirmiausia būtų reglamentuota, kas yra tvarumas, kokie jo kriterijai, nes tvarumą šiandien kiekvienas galime suprasti savaip. Kai tai bus apibrėžta, galėsime kalbėti apie realiai tvarias prekes, paslaugas, įmonių ir organizacijų veiklą bei t. t. Šiandien susidaro įspūdis, kad tvarumas – tai kuo daugiau šia tema parengtų ataskaitų. Labai nesinorėtų, kad ši gera idėja apsiribotų kvailų ataskaitų rengimu bei tvirtinimu“, – konstatuoja „Norfos“ vadovas.

Jis prisimena, kad tarybiniais laikais jo mama dirbo ekonomiste ir D. Dundulis padėdavau jai rengti krūvas ataskaitų, kurios, kaip vėliau paaiškėdavo, niekam nebuvo reikalingos. Anot jo, šiandien kyla pavojus, kad mes galime pakartoti tokį beprasmiškumą darbą – rengti ataskaitas dėl ataskaitų: „Juk nei vienas nenorime grįžti prie sistemos, kurią iki šiol keikiame“.

Tvarumas ir pakuotės dalis prekės svoryje

Pasak D. Dundulio, mažmeninės prekybos atstovai, siekdami tvarumo, pirmiausia turi veikti taip, kad pirkėjui pasiūlytų pirkti jo norimą produktą, o ne „šiukšlę“. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad kuo gamintojas daugiau sunaudoja pakuotės, tuo pirkėjas į namus parsineša daugiau šiukšlių. O pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistema „Norfos“ vadovui iki šiol nekelia pilno pasitikėjimo: ar ji veikia patikimai, ar visos surinktos pakuotės tinkamai išrūšiuojamos ir perdirbamos, ar tiesiog keliauja į krosnis.

„Matyt, siekiant tvarumo turėtų atsirasti reglamentavimas, kad, pavyzdžiui, parduodant vieną kilogramą tam tikro produkto jo pakuotė negali viršyti nustatyto svorio ir šis santykis būtų realus pagal tuo metu turimas technologijas bei pakuočių rūšis. Nes ar galime kalbėti apie tvarumą, kai pasitaiko produktų, kurių pakuotė sveria daugiau nei jame siūlomas gaminys. O dar keisčiau, kai tokius produktus gaminanti ir siūlanti įmonė skelbiasi esanti tvari“, – nusistebėjimo neslepia D. Dundulis.

Beje, anot jo, panaudojus mažiau pakuotės natūraliai gali būti mažinama ir parduodamo gaminio kaina. Juk pakuotė gali sudaryti nemažą savikainos dalį, nes „viskas turi savo kainą“. O kai bus mažiau pakuočių, mažės ir poreikis jų tvarkymui, kas taip pat galiausiai turėtų įtakos gaminio kainai.

Tvarumui pagrįsti – akivaizdūs rodikliai

„Mažmeninės prekybos tinklams vietoje šūsnių tvarumą tariamai demonstruojančių ataskaitų galima įvesti vieną akivaizdų veiklos tvarumą ar netvarumą įrodantį rodiklį, – kiek parduodami prekes sunaudojame elektros ir šiluminės energijos išteklių tam tikram apyvartos vienetui ar naudojamam veikloje kvadratiniam metrui. Ir tai turi būti viešai deklaruojama. Tokia viena ataskaita akivaizdžiai parodytų, kas dirba ir energiją naudoja tvariai, o kam ir kiek reikia pasitempti, – paprastai paskaičiuojamą rodiklį siūlo pasitelkti „Norfos“ vadovas. – Tačiau abejoju, ar taip gali įvykti, nes taptų nereikalingi ir darbo netektų dešimtys ar net šimtai įnoringų ir brangiai kainuojančių ataskaitų rengėjų.“

Kitu tvarumą rodančiu rodikliu, anot D. Dundulio, gali būti santykis, kiek tinklas gauna ir kiek surenka bei priduoda pakuočių, kurios lieka iš dėžių ar kitos taros išpakavus pristatytus krovinius, kurie toliau tiekiami į prekybos salę. Šiuo metu tokios prievolės mažmenininkai neturi, bet „Norfa“ savo iniciatyva surenka, išrūšiuoja ir priduoda ar net pristato perdirbėjams į nurodytas vietas pakuotės atliekas, pvz., kartoną, plastiką. Tik per vienerius 2023 m. buvo priduota perdirbėjams daugiau kaip 5.000 tonų popierinių pakuočių bei 600 tonų plastikinės plėvelės.

„Vertinčiau kaip neteisingą ir mokestį už šiukšlių išvežimą, kuris skaičiuojamas nuo parduotuvių turimo ploto, o ne nuo realaus šiukšlių kiekio. Ši sistema neskatina elgtis tvariai ir „nekurti“ šiukšlių, nes ar pakuotės priduodamos perdirbti, ar išmetamos su šiukšlėmis, – už šiukšlių išvežimą mokama tiek pat, nes mokestis skaičiuojamas tik atsižvelgiant į parduotuvės plotą“, – ydingą sistemą nurodo „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.

Tvarumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų

Jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriose Vakarų Europos šalyse net sveriami gyventojų šiukšlių maišeliai, kad mokestis už šiukšlinimą būtų kuo tikslesnis. Tai skaitine elgtis kaip įmanoma tvariau.

D. Dundulis įsitikinęs, kad mokestis turi įvertinti kiekvieno elgesį, tuomet tai duos rezultatą siekiant tvarumo tikslų. Šiukšlių ir atliekų surinkimas bei tvarkymas Lietuvoje yra per daug monopolizuoti, o tai nemotyvuoja sistemos persitvarkyti, kad gyventojai ir verslas būtų skatinami elgtis tvariau.

„Ir dar svarbu – tvarumas privalo prasidėti nuo kiekvieno iš mūsų. Nuo mažumės buvau auklėjamas nebūti dideliu vartotoju ir šiandien tokiu nesu. Tvarumas – ne šios dienos būtinybė, tik pastaraisiais metais tai tapo „karšta“ tema, – teigia „Norfos“ vadovas. – Turime gyventi taip, kad savo planetoje kiekvienas sukurtume kuo mažiau šiukšlių.“