Kaip mokėti mažiau, o uždirbti daugiau: 3 „Norfos“ sprendimai, lemiantys kainodarą

Analizuojant būtiniausių maisto produktų vidutines mažiausias kainas didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse spalio pradžioje*, matyti, kad net 18 iš 20 būtiniausių maisto produktų kategorijų žemiausios vidutinės kainos buvo fiksuotos prekybos tinkle „Norfa“. Kituose tinkluose fiksuota vos po  1-3 žemiausias vidutines kainas iš 20 stebimų kategorijų.

Pasak D. Dundulio, mažmeninėje prekyboje pati didžiausia išlaidų eilutė yra darbuotojų darbo užmokestis. Tačiau ir šiuo aspektu prekybos tinklas dažniausiai užima pirmas vietas didžiausią atlyginimą mokančių prekybininkų sąraše. Pavyzdžiui, kovo mėnesį „Norfos“ darbuotojų atlyginimai „į rankas“ vidutiniškai siekė 1.046 Eur. Palyginti su praėjusių metų kovo mėnesio duomenimis, šiemet „Norfos“ darbuotojų gaunamas atlyginimas išaugo net penktadaliu – 20,5%.

Leisti uždirbti daugiau

„Savaime suprantama, kad visi darbuotojai nori uždirbti daugiau. Todėl reikia pasiekti, kad darbuotojai uždirbtų kuo daugiau, o pirkėjai už tai mažėtų kuo mažiau. Nebegali pasiūlyti geros kainos darbuotojų atlyginimų sąskaita. Tokia logika buvo rinkoje gal prieš 15 metų, bet iš jos nieko gero verslui. Taupyti reikia sumaniau“, – sako D. Dundulis.

Automatizuota užsakymų programa, savitarnos sistemos, geras ir apskaičiuotas darbuotojų paskirstymas, lanksti užmokesčio sistema ir netgi minimali administracija padeda užtikrinti, kad samdoma tiek darbuotojų, kiek realiai reikia, o tai dirbantiems leidžia pasiūlyti ir didesnį atlygį. Dalis mokamo atlyginimo darbuotojams priklauso tiesiogiai nuo apyvartos ir rezultatų ir, kai apyvarta didėja, tai pajunta kiekvienas darbuotojas.  Taigi visa komanda suinteresuota, kad verslui sektųsi. Net infliacija daro teigiamą įtaką atlyginimams, nes ji, automatiškai, didina ir apyvartą.

Tiesa, labai svarbu efektyviai ir taupiai valdyti visas sąnaudas. Pavyzdžiui, didžioji dalis „Norfos“ parduotuvių veikia nuosavose, ne nuomojamose patalpose. Tai yra svarbu, nes nekilnojamojo turto išlaidos ir kainos, pasak vadovo, užima antrą vietą mažmeninės prekybos  verslo sąnaudų sąraše. 

„Šiandien statyti naują parduotuvę jau vargu ar apsimokėtų. Prie šiandienos statybos kainų pirkėjas jau negali sumokėti tiek, kad apsimokėtų. Visoje mažmeninėje prekyboje galime matyti, kad renovacijos ir atnaujinimai vykdomi, tačiau naujų parduotuvių statybų labai mažai“, – pastebi D. Dundulis.

Tvariai ir efektyviai

Dar viena labai svarbi sąnaudų eilutė – energetikos sąnaudos. Pastaraisiais mėnesiais yra buvę atvejų, kai energetikos sąnaudos išaugdavo ir prilygdavo darbo užmokesčio eilutei.

„Jei elektros kaina nuo žemiausios bazės buvo išaugusi bent 2 – 2,5 karto, mūsų energijos sąnaudų augimas siekė tik apie 1,5 karto. Tai reiškia, kad gebame sutaupyti ir efektyviai naudoti energiją. Dėl įdiegtų sprendimų  šildymo sąnaudos mažėja su kiekviena atnaujinta parduotuve. Elektros sąnaudomis taip pat esu labai patenkintas“, – sako „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.

Vis didesnė dalis „Norfos“ tinklo  parduotuvių nėra prijungtos prie šilumos tinklų sistemų. Jos apšildomos pasitelkiant šilumos siurblius, kurie naudoja parduotuvių šaldytuvų skleidžiamą šilumą. Daugumoje parduotuvių įdiegtos ir automatinio šviesos jungimo sistemos. Visose darbinėse parduotuvių patalpose įrengti judesio jutikliai ir šviesa įsijungia bei išsijungia automatiškai. Prekybinių patalpų elektra taip pat automatiškai įjungiama tik darbo laiku. Pavyzdžiui, alkoholio skyriuje šviesa įsijungia 9.55 val., o sekmadieniais po 15 val. automatiškai išsijungia. Šie ir panašūs sprendimai ne tik leidžia sutaupyti ir padeda dirbti tvariau, aplinkai draugiškiau.

Trumpa gamybos grandinė

„Svarbu pastebėti, kad apie trečdalį produktų, kurie yra nurodyti vertinamų būtiniausių produktų sąraše, gaminame patys. Mūsų gamyboje yra trumpesnė gamybos grandinė, žaliavos patenka tiesiai į gamykla, jos čia pat perdirbamos ir vežamos į prekybos vietas. Mažiau administravimo kaštų, minimalūs transportavimo kaštai – visa tai padeda užtikrinti mažesnę pardavimo kainą“ ,– dar vieną priežastį nurodo D. Dundulis.

Kitų tiekėjų prekių ir produktų kainos lentynoje dažnai priklauso ir nuo derybinių sugebėjimų, padaryto įdirbio. Vis dėlto, yra produktų, kuriuos gamina vos keli gamintojai. Pavyzdžiui, tokia situacija šiandien yra miltų segmente. Kai konkurencija nėra labai didelė, pasak D. Dundulio, susitarti dėl mažesnių kainų prekybininkams ne visada ir pavyksta.

„Tos didelės įmonės, kurios jau išsikovojo savo vietą rinkoje, manau tikrai finansiškai laikosi gerai.  Jei jos sumažintų kainą, mažesni gamintojai visai nebeišsilaikytų. Tačiau ir vertinant bendrai, gamintojų skaičius Lietuvoje mažėja. Matome, kad mažėja duonos kepėjų, net ir mėsos perdirbimo rinkoje yra neramių ženklų. Jei Lietuvoje verslui būtų labai geros sąlygos, gamintojų nemažėtų“, – pokyčius rinkoje stebi D. Dundulis.

*Duomenų šaltinis – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stebėjimo laikas: 2023-10-09 – 2023-10-15.