„Eastnine“ tvaraus verslo modelio filosofija – pusiausvyra su supančia aplinka

Publikuota: 2019-11-29

Europoje kompanijose plinta nuostata, kad verslo tvarumas ir darbuotojų sveikata yra vieni iš sėkmingos veiklos komponentų. Šis požiūris skatina ir vis nuoseklesnes investicijas į fizinio bei psichinio sveikatingumo programas.  

Mūsų šalyje tokias praktikas dažniausiai importuoja tarptautinių įmonių padaliniai arba tos organizacijos, kurios turi glaudų ryšį su užsieniu ir gali pirmosios susipažinti su pažangiomis tendencijomis. Viena tokių – Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“, Lietuvoje valdanti verslo centrus „3 Burės“, S7 bei „Vertas“, Latvijoje – „Alojas Biroji“, „Valdemara centrs“ bei planuojanti statyti medinį biurų pastatą „The Pine“.

„Eastnine“ Tvarumo vadove dirbanti Lilia Kouzmina įsitikinusi – tvarumas yra reikšmingai kylanti nekilnojamojo turto verslo srities tendencija, kuri turi tapti esminiu komponentu kuriant ilgalaikę vertę.

nuotrauka::1 right

Esate Tvarumo vadovė. Tokios pareigos skamba gana neįprastai. Kaip ja tapote?

Tai nėra retos pareigos, bet turbūt labiau būdingos didesnėms įmonėms išsivysčiusiose rinkose. Galbūt tai yra mažiau įprasta mūsų dydžio įmonėms, tačiau atsižvelgiant į tai, kad „Eastnine“ itin daug dėmesio skiria tvariai veiklai, reikėjo sukurti pareigybę, kuri prisiimtų atsakomybę už šios srities iniciatyvas.

Amžiaus sandūroje, siekiant formalizuoti įsipareigojimą rūpintis aplinkos apsauga, buvo sukurtos tvarumo vadybininkų pareigos. Tačiau tuomet, kai tvarumo klausimai tapo kompleksiškesni, ši funkcija išaugo į atskirus skyrius. Juose atsakomybė pasiskirstė keliems specialistams, sutelkiant dėmesį į aplinkos, socialinius, valdymo bei kitus klausimus, kuriems tradicinės finansų ar žmogiškųjų išteklių funkcijos nebuvo tinkamos. Tuomet atsirado Tvarumo vadovo pareigos, ir jos buvo pakeltos į „C“ lygį, nes verslo lyderiai suprato aplinkosaugos ir socialinio dėmesio svarbą tolesnei verslo sėkmei.

Tvarų verslą galima apibrėžti kaip tokį, kuris išlaiko pusiausvyrą su jį supančia aplinka ir gali tęsti savo veiklą neribotą laiką, nedarant neigiamos įtakos aplinkai ar visuomenei. Tuo tikslu verslas turi sugebėti teisingai nustatyti būsimą riziką ir galimybes bei atitinkamai pakoreguoti savo plėtros kelią. Dabartinė rizika yra daugiausia susijusi su klimato iššūkiais, todėl tvarumas daugiausia kalba apie tai, kaip mes valdome tą riziką savo veikloje. Tačiau komercinio nekilnojamojo turto tvarumas taip pat reiškia klientų patirties, skaitmenines, dirbtinio intelekto, kintančio požiūrio į darbo vietą ir kitas tendencijas. Matau, kad vis dažniau „Tvarumo“ pavadinimas keičiamas į „Tvarumo ir Inovacijų“ arba „Tvarumo ir Gerovės“, siekiant pabrėžti sritį, kurią įmonė laiko tinkamiausia savo veikloje.

Mano atveju, prieš pradėdama eiti šias pareigas, netiesiogiai dirbau su kai kuriais iš šių klausimų, tačiau tuomet, kai „Eastnine“ iškristalizavo savo tvarumo strategiją, man tai tapo organišku perėjimu, gerai atliepiančiu mano ankstesnę patirtį bei asmenines vertybes.

Anksčiau daug metų dirbote finansų analitike. Kokie tvarumo veiklos aspektai yra susiję su finansais?

Būdamas investicijų analitiku, tampi žmogumi, turinčiu platų žinių spektrą apie įvairius verslo tipus. Man teko vykti į vario kasyklas Mongolijoje, popieriaus gamintoją Kazachstane, vyno gamintoją Gruzijoje ir dirbti su mados verslu Rusijoje. Norint mėgautis šia pareigybe, reikia būti smalsiam, išmokti analitiškai ir kritiškai vertinti informaciją per kuo trumpesnį laiką, kad galima būtų priimti pagrįstą sprendimą investuoti. Būtina mokėti nuspėti riziką bei galimybes. Šie įgūdžiai yra labai naudingi ir žiūrint iš verslo tvarumo pusės, nes čia reikia nuspėti iššūkius ir galimybes, kūrybiškai mąstyti apie galimus sprendimus.

Vadovaujuosi mintimi „Kas negali būti išmatuota, negali būti valdoma“. Manau, šis požiūris yra būtinas žvelgiant iš tvarumo pusės ir siekiant šioj srity tęstinumo bei nuoseklumo. Tai paaiškina ir faktą, kodėl „Eastnine“ prisijungė prie GRI (Visuotinė atskaitingumo iniciatyva, angl. Global Reporting Initiative) ataskaitų teikimo sistemos ir GRESB (Visuotinis nekilnojamojo turto tvarumo etalonas, angl. Global Real Estate Sustainability Benchmark) vertinimo. GRI yra sistema, kuria vadovaujamasi teikiant metines tvarumo duomenų ataskaitas, o GRESB teikia įrankį, kurį naudojant tvarumo rodikliai gali būti paversti kiekybiniu įvertinimu, taip pat leidžia suprasti, kaip mes atrodome, palyginti su kitais kolegomis.

Taigi mano patirtis padeda man struktūrizuoti ir tinkamai išmatuoti tai, ką darome. Taip pat leidžia geriau suprasti komercinius reikalavimus ir ieškoti sprendimų, kurie atitiktų įvairius prieštaringus reikalavimus.

Kokią situaciją, susijusią su darbuotojų sveikatos ir sveikatingumo tema, matote Lietuvoje, Europoje, pasaulyje? Kaip įmonės investuoja į šią sritį?

Sveikata ir gerovė yra reikšmingai kylanti nekilnojamojo turto verslo srities tendencija ir mes manome, kad tai yra esminis komponentas kuriant ilgalaikę vertę. Kol kas tai vis dar yra rinkos diferencijavimo galimybė nekilnojamojo turto bendrovėms, tačiau ji tampa vis labiau integruota visame pasaulyje.

Nuo 2016 m. iki 2018 m. dalyvavimas GRESB sveikatos ir gerovės savanoriškame modulyje išaugo nuo 174 iki 297 nekilnojamojo turto kompanijų visame pasaulyje (daugiau nei dvigubai). Remiantis tuo pačiu šaltiniu, 2016–2018 m. dalyvių, turinčių nustatytas vidines ir išorines sveikatos programas, skaičius išaugo nuo 62 iki 155.

Pirmaujančios nekilnojamojo turto bendrovės turi aukštų tikslų, susijusių su sveikata bei gerove, ir paverčia tai aiškiais verslo strategijų komponentais. Tarp priemonių tai įgyvendinti yra WELL sertifikavimas, nuomininkų pasitenkinimo tyrimai, specialios mobiliosios programėlės, priemonės vidaus aplinkos kokybei gerinti, fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai skatinti.

Vienas gerų pavyzdžių, kaip tai atsispindi konkrečioje įmonės politikoje, yra Kanados nekilnojamojo turto bendrovė „Oxford Properties“. Bendrovėje yra darbuotojų sveikatos programos (įskaitant jogos užsiėmimus, bėgimo programas, mitybos konsultacijas internetu, psichinės sveikatos programas su išorės konsultacijomis streso valdymui ar santykių problemoms spręsti). Jie įgyvendina įvairias savo klientams skirtas strategijas, susijusias su fizine veikla, siūlo tokius patogumus kaip meditacijos kambariai ir dušai, reguliariai kontroliuoja ir testuoja oro ir vandens kokybę, naudoja dienos šviesos jutiklius apšvietimui valdyti, aktyviai dirba su bendro komforto gerinimu, kuriant atitinkamą dizainą, akustiką ir biofilinius elementus. Siekdama skatinti ryšius su vietos bendruomenėmis, įmonė puoselėja filantropinę, verslo ir meninę partnerystę nuomojamo ir bendro nekilnojamojo turto srityse.

Esu tikra, kad daugiau tokio tipo veiklų pamatysime ir Baltijos šalyse, kur dėmesys darbuotojų sveikatai bei gerovei auga.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita „Sveikata ir gerovė nekilnojamojo turto srityje“ sveikatą apibūdina kaip „pilnos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būklę“. Kaip nekilnojamojo turto sektorius gali paveikti šias tris sritis?

Visoms trims sritims neabejotinai daro įtaką mūsų darbo vietos sąlygos. Fizinė bei psichinė sveikata yra tarpusavyje susijusios ir tiesiogiai veikiamos šilumos, akustikos, šviesos ir oro kokybės. Socialinių erdvių formavimo būdas daro įtaką mūsų psichologiniam ir socialiniam komfortui. Vieni nekenčia atvirų erdvių, o kitiems jos patinka. Tai tik parodo, kad pastatų naudotojai turi skirtingas nuostatas, o ideali darbo vieta turėtų būti suprojektuota taip, kad atitiktų visas tas nuostatas. Kalbant apie fizinį aktyvumą, PSO yra pateikusi aiškias rekomendacijas dėl intensyvių treniruočių skirtingoms amžiaus grupėms. Kadangi iki 90 % savo darbinio laiko praleidžiame skirtinguose pastatuose, pastarieji turi atitikti šį poreikį, jog išliktume sveiki.

Atsiranda vis daugiau empirinių tyrimų, pabrėžiančių, kaip gerovės pojūtis veikia mūsų įsitraukimo į darbą lygį. Įmonės, norėdamos išlaikyti talentus šioje konkurencingoje aplinkoje, turi investuoti į darbuotojų gerovę. Ir mes norime paremti savo nuomininkus šiame darbe. Išmaniųjų pastatų projektavimas, laiptų naudojimo skatinimas, galimybė mankštintis, tinkamas oras ir sveiko maisto pasirinkimas, aktyvaus bendravimo skatinimas – visos šios priemonės yra tos, kuriomis disponuoja bet kuris nekilnojamojo turto vystytojas ar operatorius.

Kaip „Eastnine“ integruoja sveikatą ir gerovę į savo veiklą?

Kol kas daugiausia perkeliame kažkur įgyvendintas priemones ir geriausią praktiką. Mes žiūrime į tai, ką daro lyderiai, ir atkartojame jų strategijas. Esame proceso pradžioje. Ne viską galima padaryti iškart ir tai dažnai būna bandymų bei klaidų procesas. Pavyzdžiui, prieš kiek daugiau nei metus mes paskelbėme nuomininkų įtraukimo politiką ir pradėjome planuoti šios programos palaikymo priemones. Verslo centrai „3 Burės“ ir „Vertas“  buvo pradininkai. Dviračių remonto rinkiniai, elektromobilių įkrovimo stotelės, dėmesys tinkamam orui užtikrinti, vandens kokybės testavimai, laiptų naudojimo motyvavimo priemonės ir fojė renginiai yra toje politikoje išvardytos iniciatyvos, kurias jau įgyvendinome.

Šiuo metu mūsų pagrindinis iššūkis yra atliekų tvarkymo klausimas. Švedijoje 100% atliekų pašalinta iš sąvartynų, o Baltijos šalyse visos neperdirbtos atliekos patenka į sąvartynus. Mūsų tikslas yra iki 2025 m. pašalinti visas atliekas iš sąvartynų. Vietos komanda šiuo metu ieško įvairių būdų, kaip tą padaryti. Tai iššūkis, tačiau be iššūkių augimo nebūtų.

Kokią ateitį matote? Ar „biuro“ sąvoka nepasikeis sveikos organizacijos – sveiko miesto – sveikos visuomenės integracijos kontekste?

Pasaulinės tendencijos rodo didėjančią lankstumo ir pritaikomumo vertę, o produktai vis labiau tampa orientuoti į klientą. Šis dėmesys į klientą paskatino gerovės tendenciją. Vartotojai ir jų poreikiai yra aukščiau už patį produktą. Rytojaus biurų valdytojai greičiausiai konkuruos siūlydami unikalią klientų patirtį, kur sveikata ir gerovė bus svarbiausi komponentai.

Akivaizdu, kad uždaviniai, su kuriais susidurs rytdienos organizacijos, bus vis sudėtingesni ir, norint juos spręsti, prireiks daugiau kompetencijų. Konkurse dėl talentų, darbo vietos kokybė bus vienas iš aspektų, į kuriuos įmonės sutelks dėmesį. Vis reikšmingesni bus vieta, pastato pritaikomumas, patogumai, paslaugų rūšys ir dėmesys atskirų darbuotojų komforto lygiui.

Štai, kur mes atvykstame kaip pastatų savininkai ir būtent dėl to šiuos aspektus įtraukiame į savo strategiją jau šiandien. Galiausiai, tikėkimės, pamatysime sveikesnės organizacijos, sveikesnio miesto ir sveikesnės visuomenės ryšį.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ober-Haus“: brangiausių butų sandorių skaičius Vilniuje augo ketvirtadaliu

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilniuje buvo sudaryta 125 itin brangių butų sandoriai – 26,3% daugiau nei 2018 m.

„Panevėžio keliams“ nepavyko grįžti į Vilniaus Liepkalnio sankryžos atnaujinimo konkursą

Vienai didžiausių kelių tiesimo bendrovių „Panevėžio keliai“ nepavyko grįžti į 31 mln. Eur vertės Vilniaus...

Pabrango Kauno sporto halės ir stadiono rekonstrukcijos

Dėl nenumatytų darbų pabrango Kauno sporto halės bei S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijų darbai.

„Luminor“ pastatą Klaipėdoje įsigijo „Stemma group“ 1

Banko „Luminor“ pastatą Klaipėdoje įsigijo verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma...

NT plėtotojų rankose – žiedinės ekonomikos vystymo potencialas Verslo tribūna

Kuriant efektyviai veikiančią žiedinę ekonomiką vienas iš pagrindinių kylančių iššūkių – kaip įmanoma mažinti...

Už buvusį VDU bendrabutį Kaune pasiūlyta 1,83 mln. Eur.

Penktadienį pasibaigusiame buvusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabučio Kauno Aleksoto mikrorajone...

Statyba ir NT
2019.11.30
EPSO-G už 3,15 mln. Eur perėmė „Tetą“

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė EPSO-G tiesiogiai valdys 100% rangos darbų bendrovės „Tetas“...

Pramonė
2019.11.29
Savivaldybė: nacionalinio stadiono statybos ir valdymas kainuos 155,9 mln. Eur 6

Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės išlaidos nacionalinio stadiono statyboms ir valdymui gali siekti 155,9...

Statyba ir NT
2019.11.29
R. Šimašius: Statybos inspekcija bendrojo plano greičiausiai nepatvirtins Premium 1

Kitą savaitę baigiasi terminas, per kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) turi...

Statyba ir NT
2019.11.29
„BaltCap“ fondas į visuomeninių pastatų modernizaciją Lenkijoje investuos per 4 mln. Eur

Privačių ir rizikos kapitalo fondų valdymo įmonės „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ laimėjo...

Statyba ir NT
2019.11.29
Ekonominių vertinimų rodiklis lapkritį – 6%

Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų –...

Verslo aplinka
2019.11.29
Nuomoti būstinę „Ignitis grupei“ norėtų bent trys bendrovės

Dalyvauti valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“) naujos centrinės...

Statyba ir NT
2019.11.29
„Eastnine“ tvaraus verslo modelio filosofija – pusiausvyra su supančia aplinka Verslo tribūna

Europoje kompanijose plinta nuostata, kad verslo tvarumas ir darbuotojų sveikata yra vieni iš sėkmingos...

Statyba ir NT
2019.11.29
Į atsisveikinimo namus Kaune ketina investuoti 1,2 mln. Eur

AB „K2 LT“, valdanti krematoriumą Kėdainiuose ir teikianti laidojimo ceremonijų paslaugas, šiemet Kaune...

Statyba ir NT
2019.11.29
Būsto energijos taupymo agentūra pirmą kartą priims paraiškas mažajai renovacijai vykdyti Verslo tribūna

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kviečia visus daugiabučių gyventojus teikti paraiškas mažajai...

Statyba ir NT
2019.11.29
VDU aukcione už „Pažangos“ rūmus Kauno Laisvės alėjoje pasiūlyta 2,08 mln. Eur

Vytauto Didžiojo universiteto vykdytame aukcione ketvirtadienį už Laisvės alėjoje esančius...

Statyba ir NT
2019.11.28
Vilniuje šalia „Forum palace“ iškils naujas konferencijų centras 1

Sostinėje, Šnipiškių mikrorajone šalia Konstitucijos prospekto planuojama statyti naują konferencijų centrą...

Paslaugos
2019.11.28
Statybos sąnaudos spalį padidėjo 4,2%

2019 m. spalį, palyginti su 2018 m. spaliu, statybos sąnaudos padidėjo 4,2%. Tai daugiausiai susiję su darbo...

Statyba ir NT
2019.11.28
„Lighthouse asset management“ fondas įsigijo „Viremidą“ 

Investicijų valdymo bendrovės „Lighthouse asset management“ valdomas fondas „Lighthouse alternative fund“...

Statyba ir NT
2019.11.28
„Urban Inventors“ Kaune plėtos 145 butų ir 10.000 kv. m ploto verslo kompleksą 2

SBA grupei priklausiant nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovė „Urban Inventors“ apsisprendė dėl statybų...

Statyba ir NT
2019.11.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau