Lietuvos bankas siūlo, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje

Publikuota: 2019-11-19
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) mano, kad Lietuvoje įmanoma padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje ir siūlo kelias tai galinčias užtikrinti idėjas.

„Bankų koncentracija vis labiau juntama ir žmonėms atsiliepia kainodaroje ir kitais būdais. Būsto rinkoje yra du akivaizdūs lyderiai ir jų rinkos dalis toliau idėja, kiti bankai nepajėgia su jais... Yra žaidėjų, turinčių rinkos galią, yra požymių, kad ta kaina galėtų būti geresnė“, – apie palūkanas spaudos konferencijoje kalbėjo Tomas Garbaravičius, LB valdybos narys.

Pasak jo, būsto palūkanų augimas Lietuvoje pastaruoju metu buvo bene didžiausias euro zonoje.

[infogram id="c1f6368a-637e-43c8-9d49-f7413ff72680" prefix="Kti" format="interactive" title="Baltijos šalyse būsto paskolų palūkanos"]

LB turi 8 pasiūlymus, kaip būtų galima padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje – skelbia pradinę viešą konsultaciją, kurios tikslas sužinoti rinkos dalyvių, institucijų nuomonę, išsirinkti pasiūlymus, kuriuos būtų galima nagrinėti toliau ir galbūt vėliau įgyvendinti.

  • Nauji būsto paskolų davėjai, turintys ilgalaikių lėšų šaltinių;
  • Su būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinkos plėtra;
  • Paprastesnis skolinimas tarpvalstybiniu lygiu;
  • Būsto paskolos sutarties įkainių skelbimas;
  • Būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinėse platformose;
  • Būsto paskolų sertifikavimas;
  • Kliento finansinis pasas;
  • Paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolų refinansavimas.

Įleisti draudimo bendroves ir pensijų fondus

Pasak T. Garbaravičiaus, patraukliausia alternatyva – nauji rinkos žaidėjai, turintys gerą finansinį užnugarį, galintys skolinti ilgam laikui. Pavyzdžiui, tarpusavio skolinimo platformose žmonės nėra linkę skolinti ilgam. Todėl Lietuvoje matoma galimybė, kad būstui tiesiogiai galėtų skolinti gyvybės draudimo įmonės bei pensijų fondai.

„Kai kuriose Europos šalyse jie tiesiogiai teikia būsto paskolas. Kiti investuoja netiesiogiai – į būsto paskolomis užtikrintas obligacijas (angl. secured bonds). Nereikia ieškoti užsienio žaidėjų, yra ir Lietuvoje tokių išteklių turinčių“, – sakė LB valdybos narys.

Dabar šie rinkos žaidėjai tokios paslaugos teikti negali, todėl reikėtų keisti teisės aktus. Tačiau, anot T. Garbaravičiaus, tokia alternatyva jiems gali būti patraukli, nes jos pelningumas didesnis, palyginti su investavimu į obligacijas. Praėjusiais metais LB minėjo, kad būsto paskolos, žvelgiant per nuosavybės grąžos prizmę, bankams yra vienas pelningiausių produktų. Labai konservatyviu vertinimu, jo pelningumas siekia 17%.

Kitas būdas – plėtoti būsto paskolomis užtikrintų obligacijų rinką. Jau šiuo metu vyksta diskusijos dėl bendros Baltijos šalių rinkos plėtros.

„Kiek jos užtruks, sunku pasakyti, bet potencialiai tai gali atsirasti – padėtų pritraukti ilgalaikes lėšas į šį sektorių“, – sakė LB valdybos narys.

Bene pats sudėtingiausias, anot T. Garbaravičiaus, pasiūlymas – skolinimas „per sieną“. Kai gyventojai gali skolintis iš užsienyje veikiančių bankų, kurie čia neturi filialų. Tačiau tam reikalingas didžiulis įdirbis, galbūt netgi Baltijos šalių ar ES lygiu, nes reikėtų standartizuoti daug reikalavimų, procesų.

„Būsto paskolos nėra harmonizuotas produktas, yra daug reikalavimų. Skolinti kitoje rinkoje ES leidžia, bet tai sudėtinga. Todėl reiktų harmonizuoti daug dalykų. Tada gyventojams atsivertų plačios galimybės. Prisidėtume prie bendros ES rinkos įgyvendinimo“, – teigė LB atstovas. Anot jo, dabar skolinimas „per sieną“ vyksta pavieniais atvejais, kai to prašo itin turtingi klientai.

[infogram id="9ab0cd80-51d1-4986-af4f-125f21797fbc" prefix="Kf0" format="interactive" title="Būsto paskolų rinka Lietuvoje"]

Mažai refinansuoja

Anot LB, Lietuvos gyventojai nėra linkę refinansuoti būsto paskolų, nors praėjus laiko, sumokėjus dalį paskolos, sumažėja paskolos ir vertės santykis (angl. loan to value), todėl tokia paskola kitame banke gali būti laikoma mažiau rizikinga, taigi ir pigesnė vartotojui.

„Paprastai refinansavimo aktyvumą mažina proceso sudėtingumas. Informacijos apie tai nėra daug, ir galų gale tai kainuoja, – priežastis vardija T. Garbaravičius. – Tikslios informacijos nėra, bet Lietuvoje refinansuojama 5–10% paskolų. Švedijoje atsirado startuoliai, kurie pakankamai agresyviai pradėjo refinansuoti paskolas. Jie pradėjo siūlyti mažas palūkanas. Jiems pavyko pritraukti susidomėjimą.“

LB taip pat mano, kad refinansavimo procesą būtų galima supaprastinti, taip pat skleisti daugiau informacijos apie tokią galimybę.

Stiprinti būsto paskolų brokerius

„Būsto paskola – gana sudėtingas produktas ir visapusiškai palyginti paslaugas ne taip paprasta, yra įvairių mokesčių, pačios paskolos sąlygos turi didelę reikšmę. Reikėtų sukurti tipinę paskolą, kad informacija būtų palyginama“, – siūlė T. Garbaravičius.

LB manymu, daug potencialo turi  kredito brokerių veikla, kurią šiuo metu rinkoje siūlo vos vienas kitas žaidėjas. Toks brokeris veikia kaip paskolos ieškančiojo atstovas – gavęs reikiamus duomenis derasi dėl geriausių sąlygų bankuose.

„Tai gana skaidrus konkurencinis įrankis. Galime lyginti su draudimo rinka – draudimo brokerių nemažai ir jie reikšmingi – bendrovės jų negali ignoruoti. Būto paskolų rinkoje to nėra gal ir dėl to, kad ji koncentruota. Kelis bankus apeiti nėra labai sudėtinga. O ir tarpininkas nelabai išsiderės, kai yra tik keli“, – pripažino LB valdybos narys.

LB taip  pat mato galimybių standartizuoti būsto paskolų sutartis, bent jau nustatyti minimalias standartizuotas paslaugas. Anot centrinio banko atstovo, nors sutartims taikoma labai daug taisyklių, vis dėlto palyginus trijų bankų sąlygas paaiškėjo, kad jos realizuojamos skirtingai.

„Taip pat galėtų atsirasti kliento finansinis pasas. Jis talpintų visą informaciją apie žmogų. Jam nereikėtų pildyti skirtingų bankų paraiškų. Bankams būtų paprasčiau surinkti paraiškų skaičių ir jas apdoroti. Čia svarbu masto ekonomija ir išplitimas, Baltijos šalių ar ES iniciatyva būtų kur kas pranašesnė“, – mano T. Garbaravičius.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Po gerų pernykščių metų „Eika“ šiemet suplanavo 45 mln. Eur investicijas

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos įmonių grupė „Eika“ pernai pardavė 450 butų – 27% daugiau nei užpernai...

Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 2

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
05:45
Už VŠT pastatą aukcione pasiūlyta 2,36 mln. Eur 

Už Vilniaus savivaldybės valdomą Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) pastatą sostinės Smolensko gatvėje aukcione...

Statyba ir NT
2020.01.16
Kaunas ieško, kas už 4,3 mln. Eur sutvarkytų Ąžuolyno parką

Laikinojoje sostinėje ketinama sutvarkyti beveik 63 ha ploto parko infrastruktūrą ir labiau pritaikyti ją...

Statyba ir NT
2020.01.16
Sostinės Avižieniuose suplanavo tris administracinius pastatus 

Greta magistralinio kelio Vilnius – Panevėžys ketinama statyti tris 2–3 aukštų administracinės paskirties...

Statyba ir NT
2020.01.16
„Ober–Haus“: pernai butai brango labiausiai nuo 2007 m. 1

Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ skaičiavimu, praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo...

Statyba ir NT
2020.01.16
„Tesonet“ sutarė dėl biuro nuomos „Green Hall 1“ verslo centre

SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Urban Inventors“ ir kibernetinio saugumo...

Statyba ir NT
2020.01.16
Lietuvoje daugėja renovuotų daugiabučių – 2019 m. atsinaujino per 300 pastatų Verslo tribūna

Lietuvoje jau ne pirmus metus įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, 2019 m.

Statyba ir NT
2020.01.16
Kaune numatė 4 teniso kortų komplekso plėtrą Premium

Praėjusiais metais Mažąją teniso areną su trimis uždarais teniso kortais už 1,8 mln. Eur išplėtojusi UAB...

Statyba ir NT
2020.01.16
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Vilnius pasirašė sutartį su „Airbnb“ dėl turisto mokesčio surinkimo 5

Vasario 1-ąją įsigalios sutartis tarp Vilniaus miesto ir vienos didžiausių pasaulio trumpalaikio...

Paslaugos
2020.01.15
Rekordinius prabangaus būsto pardavimus augina ir naujo tipo pirkėjai Premium 7

Prabangaus būsto, kurio vertė viršija 300.000 Eur, pernai Lietuvoje buvo parduota 32% daugiau nei 2018 m., o...

Statyba ir NT
2020.01.15
Efektyvioms statyboms bazinių BIM žinių nepakanka Verslo tribūna

LR Vyriausybės sprendimu, jau nuo šių metų liepos 1 d. bus privaloma taikyti BIM metodiką projektuojant ir...

Ateities statyba
2020.01.15
„Rail Balticą“ tikimasi nutiesti 4 kartus pigiau už Europos vidurkį Premium 3

Valstybiniai Baltijos šalių auditoriai įspėja, jog kyla rizika, kad „Rail Baltica“ pabrangs ir nebus baigta...

„Realco“ į gyvenamųjų namų projektą sostinės Markučiuose investuos 15,5 mln. Eur

Koncernui „Icor“ priklausanti nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Realco“ įsigijo teritoriją Vilniaus...

Statyba ir NT
2020.01.14
Ekspertas: priežasčių būsto kainų mažėjimui šiemet Vilniuje nėra 4

Pernai Vilniuje buvo parduota 39% daugiau butų nei užpernai, jų kainos augo beveik 7%, o ekspertai...

Statyba ir NT
2020.01.14
Suskilinėję studentų namai: kuria pagalbos paketą bendrabučiams tvarkyti Premium

Vyriausybė sausio pradžioje vykusiame pasitarime pritarė idėjai sukurti bandomąją finansavimo priemonę, kurią...

Statyba ir NT
2020.01.14
Būsto nuomos kainų įšaldymas Berlyne jau kerta statybininkams 11

Vokietijos sostinės valdžios sprendimas penkeriems metams įšaldyti būsto nuomos kainas antru lazdos galu...

Statyba ir NT
2020.01.14
„Lords LB“ fondui leista pirkti verslo centrą Vilniuje

Konkurencijos taryba leido uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto NT investicinio fondo „Lords...

Statyba ir NT
2020.01.13
„EfTEN“ fondas už 15,8 mln. Eur perka „airBaltic“ biurų pastatą ir logistikos centrą Rygoje

Didžiausios Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo bendrovės „EfTEN Capital“...

Statyba ir NT
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau