Lietuvos bankas siūlo, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje

„Bankų koncentracija vis labiau juntama ir žmonėms atsiliepia kainodaroje ir kitais būdais. Būsto rinkoje yra du akivaizdūs lyderiai ir jų rinkos dalis toliau idėja, kiti bankai nepajėgia su jais... Yra žaidėjų, turinčių rinkos galią, yra požymių, kad ta kaina galėtų būti geresnė“, – apie palūkanas spaudos konferencijoje kalbėjo Tomas Garbaravičius, LB valdybos narys.

Pasak jo, būsto palūkanų augimas Lietuvoje pastaruoju metu buvo bene didžiausias euro zonoje.

[infogram id="c1f6368a-637e-43c8-9d49-f7413ff72680" prefix="Kti" format="interactive" title="Baltijos šalyse būsto paskolų palūkanos"]

LB turi 8 pasiūlymus, kaip būtų galima padidinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje – skelbia pradinę viešą konsultaciją, kurios tikslas sužinoti rinkos dalyvių, institucijų nuomonę, išsirinkti pasiūlymus, kuriuos būtų galima nagrinėti toliau ir galbūt vėliau įgyvendinti.

• Nauji būsto paskolų davėjai, turintys ilgalaikių lėšų šaltinių;
• Su būsto paskolomis susietų vertybinių popierių rinkos plėtra;
• Paprastesnis skolinimas tarpvalstybiniu lygiu;
• Būsto paskolos sutarties įkainių skelbimas;
• Būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinėse platformose;
• Būsto paskolų sertifikavimas;
• Kliento finansinis pasas;
• Paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolų refinansavimas.

Įleisti draudimo bendroves ir pensijų fondus

Pasak T. Garbaravičiaus, patraukliausia alternatyva – nauji rinkos žaidėjai, turintys gerą finansinį užnugarį, galintys skolinti ilgam laikui. Pavyzdžiui, tarpusavio skolinimo platformose žmonės nėra linkę skolinti ilgam. Todėl Lietuvoje matoma galimybė, kad būstui tiesiogiai galėtų skolinti gyvybės draudimo įmonės bei pensijų fondai.

„Kai kuriose Europos šalyse jie tiesiogiai teikia būsto paskolas. Kiti investuoja netiesiogiai – į būsto paskolomis užtikrintas obligacijas (angl. secured bonds). Nereikia ieškoti užsienio žaidėjų, yra ir Lietuvoje tokių išteklių turinčių“, – sakė LB valdybos narys.

Dabar šie rinkos žaidėjai tokios paslaugos teikti negali, todėl reikėtų keisti teisės aktus. Tačiau, anot T. Garbaravičiaus, tokia alternatyva jiems gali būti patraukli, nes jos pelningumas didesnis, palyginti su investavimu į obligacijas. Praėjusiais metais LB minėjo, kad būsto paskolos, žvelgiant per nuosavybės grąžos prizmę, bankams yra vienas pelningiausių produktų. Labai konservatyviu vertinimu, jo pelningumas siekia 17%.

Kitas būdas – plėtoti būsto paskolomis užtikrintų obligacijų rinką. Jau šiuo metu vyksta diskusijos dėl bendros Baltijos šalių rinkos plėtros.

„Kiek jos užtruks, sunku pasakyti, bet potencialiai tai gali atsirasti – padėtų pritraukti ilgalaikes lėšas į šį sektorių“, – sakė LB valdybos narys.

Bene pats sudėtingiausias, anot T. Garbaravičiaus, pasiūlymas – skolinimas „per sieną“. Kai gyventojai gali skolintis iš užsienyje veikiančių bankų, kurie čia neturi filialų. Tačiau tam reikalingas didžiulis įdirbis, galbūt netgi Baltijos šalių ar ES lygiu, nes reikėtų standartizuoti daug reikalavimų, procesų.

„Būsto paskolos nėra harmonizuotas produktas, yra daug reikalavimų. Skolinti kitoje rinkoje ES leidžia, bet tai sudėtinga. Todėl reiktų harmonizuoti daug dalykų. Tada gyventojams atsivertų plačios galimybės. Prisidėtume prie bendros ES rinkos įgyvendinimo“, – teigė LB atstovas. Anot jo, dabar skolinimas „per sieną“ vyksta pavieniais atvejais, kai to prašo itin turtingi klientai.

[infogram id="9ab0cd80-51d1-4986-af4f-125f21797fbc" prefix="Kf0" format="interactive" title="Būsto paskolų rinka Lietuvoje"]

Mažai refinansuoja

Anot LB, Lietuvos gyventojai nėra linkę refinansuoti būsto paskolų, nors praėjus laiko, sumokėjus dalį paskolos, sumažėja paskolos ir vertės santykis (angl. loan to value), todėl tokia paskola kitame banke gali būti laikoma mažiau rizikinga, taigi ir pigesnė vartotojui.

„Paprastai refinansavimo aktyvumą mažina proceso sudėtingumas. Informacijos apie tai nėra daug, ir galų gale tai kainuoja, – priežastis vardija T. Garbaravičius. – Tikslios informacijos nėra, bet Lietuvoje refinansuojama 5–10% paskolų. Švedijoje atsirado startuoliai, kurie pakankamai agresyviai pradėjo refinansuoti paskolas. Jie pradėjo siūlyti mažas palūkanas. Jiems pavyko pritraukti susidomėjimą.“

LB taip pat mano, kad refinansavimo procesą būtų galima supaprastinti, taip pat skleisti daugiau informacijos apie tokią galimybę.

Stiprinti būsto paskolų brokerius

„Būsto paskola – gana sudėtingas produktas ir visapusiškai palyginti paslaugas ne taip paprasta, yra įvairių mokesčių, pačios paskolos sąlygos turi didelę reikšmę. Reikėtų sukurti tipinę paskolą, kad informacija būtų palyginama“, – siūlė T. Garbaravičius.

LB manymu, daug potencialo turi  kredito brokerių veikla, kurią šiuo metu rinkoje siūlo vos vienas kitas žaidėjas. Toks brokeris veikia kaip paskolos ieškančiojo atstovas – gavęs reikiamus duomenis derasi dėl geriausių sąlygų bankuose.

„Tai gana skaidrus konkurencinis įrankis. Galime lyginti su draudimo rinka – draudimo brokerių nemažai ir jie reikšmingi – bendrovės jų negali ignoruoti. Būto paskolų rinkoje to nėra gal ir dėl to, kad ji koncentruota. Kelis bankus apeiti nėra labai sudėtinga. O ir tarpininkas nelabai išsiderės, kai yra tik keli“, – pripažino LB valdybos narys.

LB taip  pat mato galimybių standartizuoti būsto paskolų sutartis, bent jau nustatyti minimalias standartizuotas paslaugas. Anot centrinio banko atstovo, nors sutartims taikoma labai daug taisyklių, vis dėlto palyginus trijų bankų sąlygas paaiškėjo, kad jos realizuojamos skirtingai.

„Taip pat galėtų atsirasti kliento finansinis pasas. Jis talpintų visą informaciją apie žmogų. Jam nereikėtų pildyti skirtingų bankų paraiškų. Bankams būtų paprasčiau surinkti paraiškų skaičių ir jas apdoroti. Čia svarbu masto ekonomija ir išplitimas, Baltijos šalių ar ES iniciatyva būtų kur kas pranašesnė“, – mano T. Garbaravičius.