Modulinio būsto postūmis JK: tai būdas spręsti būsto problemas miestuose
Nesenai pranešta, jog į JK modulinių būstų rinką po dešimtmečio pertraukos grįžta švedų bendrovė „BoKlok“, kurios įkūrėjomis yra statybų bendrovės „Skanska“ ir baldų gamintoja IKEA. Apie 11.000 modulinių būstų Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje įrengusi „BoKlok“ pasirašė sutartis dėl 162 būstų statybos Vakarų Sasekso grafystėje, Vortingo mieste. Miesto taryba mano, kad šiuo sandoriu galės pigiau pastatyti būstą, kurio dalis skirta socialinėms reikmėms, nei tiesiog parduodama žemę vystytojui.
Planuojama, kad modulinių namų statybos Vortinge prasidės 2020 m. rugsėjį, o pirmieji gyventojai galės į juos įsikelti 2021 m. balandį.
Sprendžia būsto pasiūlos trūkumą
„Modulinių namų, kurie laikomi vienu iš būdų spręsti būsto pasiūlos trūkumą miestų teritorijose, statybą skatina nauji rinkos dalyviai. Nauji sprendimai daro vis didesnį poveikį JK gyvenimui“, – teigia Adamas Challisas, vienos didžiausių pasaulyje NT paslaugų kompanijų „Jones Lang LaSalle Incorporated“ (JLL) gyvenamųjų namų tyrimų vadovas.
Nacionalinės JK namų statybos tarybos duomenimis, modulinių namų dalis sudaro vos 5% naujos statybos namų. Tačiau savo jėgas išmėgina ir stengiasi įtvirtinti savo veiklą didieji tokių projektų vystytojai, tokie kaip „Vision Modular Systems“ ir „TopHat“.
„Modulinių namų sektorius įgauna pagreitį ir todėl, kad vis daugiau finansų institucijų rodo susidomėjimą šiuo sektoriumi“, – teigia A. Challisas.
Pavyzdžiui, modulinių namų gamintojas ir statytojas „Top Hat“ balandį užsitikrino 75 mln. GBP finansavimą iš „Goldman Sachs“ banko, o japonų namų statybos milžinė „Sekisui House“ tapo naujos įmonės 35% akcijų paketo dalininke ir, kartu su Mančesteryje įsikūrusia kompanija „Urban Splash“, visoje JK plėtos skirtingus modulinių namų projektus.
Britų žiniasklaidoje skelbiama, kad JK pagamintų dviejų ar trijų miegamųjų modulinių namų kaina siekia 65.000–79.000 GBP (72.000–87.000 Eur), neskaičiuojant žemės, montavimo vietoje ir namo prijungimo prie komunikacijos tinklų išlaidų, kurios gali galutinę kainą padidinti du ar tris kartus.
„Realūs ženklai rodo, kad į modulinį būstą JK žiūrima rimtai – tai daro tiek išorės investuotojai, tiek pirkėjai, jausdami didelį būsto pasiūlos stygių. Vartotojų suvokimas, kurį ilgą laiką veikė pokario laikų namų iš surenkamųjų elementų mada, pasikeitė“, – apžvalgoje cituojamas A. Challisas.
„Namų pirkėjai turi didesnį nei bet kada anksčiau būsto konfigūracijos ir medžiagų pasirinkimą“, – nurodo A. Challisas.
Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima dabar gali nurodyti miegamųjų dydžius ir išplanavimą atsižvelgiant į šeimos narių amžių ir lytį – jau nekalbant apie tai, kad namuose bus įrengtos tokios techninės priemonės kaip į judesiu valdoma apšvietimo sistema.
VŽ rašė, kad kai kurios Lietuvos bendrovės, tiekiančios produkciją IKEA, dalyvauja išmaniųjų namų programoje.
Įžvelgia tam tikrų rizikų
Nors modulinis būstas sulaukia palaikymo, jo plėtotojai susiduria su keliais iššūkiais ir rizika.
Žemės kaina, ypač labiau geidžiamose miesto vietose, gali turėti didelę įtaką tokių namų pirkėjų tikslinei auditorijai. Kita sklausimas, ar tokie namai pajėgūs atlaikyti aukštą aplinkos temperatūrą ir nepatirti struktūrinės žalos.
A. Challiso manymu, tokios keliamos problemos nėra neįveikiamos.
„Modulinis būstas turi įveikti keletą kliūčių, tačiau jis yra labai sėkmingas tokiose gana ekstremaliose aplinkose kaip Japonija ir Šiaurės šalys. Namų statybų sektorius, palyginti su ankstesniais metais, dabar tikrai supranta, kokį potencialią turi moduliniai namai ir kiti penkeri metai gali pakeisti požiūrį į tokius namus JK“, – sako A. Challisas.
