Antra kelių audito banga: įtaria klastojus, naudojus prastesnes medžiagas

Publikuota: 2019-08-14
Atnaujinta 2019-08-14 15:09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia, kad atliekant tolimesnius kelių kokybės audito veiksmus aptikta, kad buvo „galimai klastota dokumentacija“, naudotos „prastesnės ir pigesnės medžiagos“. Kelininkų įmones vienijančios asociacijos vadovas tokį žingsnį vertina kaip viešųjų ryšių akciją, kai darbus užsakiusi direkcija pati juos priėmė, o paskui pradėjo reikšti pretenzijas.

LAKD trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad kalbantis su rangovais dėl anksčiau aptikto broko ištaisymo, paaiškėjo, jog kai kuriuose objektuose nusižengta ne tik atliekant rangos darbus, bet ir kai kurių projektų vykdymo metu galimai buvo suklastota dokumentacija mažinant reikalavimus ir naudojant prastesnes medžiagas. Be to, direkcija teigia, kad dalis rangovų vengia prisiimti atsakomybę už padarytus pažeidimus, atsisako bendradarbiauti ir taisyti defektus, pateikia tikrovės neatitinkančius tyrimų rezultatus, vilkina procesus.

Direkcija vardija, kad AB „Panevėžio keliai“, AB „Kauno tiltai“ keliuose ruožuose, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, paklojo naują asfaltą, su UAB „Alkesta“ pasiektas susitarimas dėl garantinio termino pratęsimo ir bus vykdoma tolesnė objekto stebėsena, UAB „Žemaitijos keliai“, AB „Eurovia Lietuva“ sutiko patikrinti visą kelio ruožą po to, kai bus gautos išvados dėl pažeidimų apimčių, tada bus sprendžiama dėl trūkumų ištaisymo būdų ir terminų.

„Tačiau yra rangovų, kurie ne tik atsisako šalinti defektus, bet ir vilkina procesus, atsisako teikti informaciją, bendradarbiauti, ignoruoja nustatytas faktines aplinkybes“, – tvirtina LAKD, įvardydama 4 bendroves: UAB „Fegda“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „Kamesta“ ir UAB „Šiaulių plentas“.

Tikimės papildyti visų įmonių komentarais

„Fegdai“ priekaištauja dėl skaldos

nuotrauka::1right

Kelių kokybės audito metu tikrinant, ar atlikti darbai atitinka projektinę dokumentaciją, paaiškėjo, kad „Fegdos“ įrengtame ruože (kelio Nr. 5230 Paberžė–Barskūnai–Medžiukai ruožas nuo 6,5 iki 11,2 km) projektinė dokumentacija neatitinka viešojo pirkimo techninės specifikacijos, tvirtina institucija. 

„Projektinėje dokumentacijoje skaldos pagrindo sluoksnis pakeistas pigesnėmis ir prastesnėmis medžiagomis. VGTU, vertindama atliktų darbų atitiktį projektinei dokumentacijai, neturėjo galimybių nustatyti šių trūkumų. Taip pat techninėje specifikacijoje pirkimo metu buvo numatytas ne mažiau nei 25 cm šalčiui atsparaus sluoksnio storis, tačiau tiek projektavimo užduotis, tiek projektas parengtas sumažinant reikalavimus ir nustatyta, kad sluoksnio reikšmė galima nuo 0. Visi šie neatitikimai leido rangovui darbus atlikti pigiau ir gerokai sumažino kelio laikomąją gebą ir kelio tarnavimo laiką“, – teigia LAKD.

Su „Fegdos“ vadovu VŽ susisiekti trečiadienį nepavyko.

„YIT Lietuva“ neigia vengianti atsakomybės

Institucija kaip vengiančią atsakomybės įvardija ir „YIT Lietuvą“ (buvusi „Lemminkainen Lietuva“). Kelio Nr. 4220 Verdainė–Pašyšiai ruožo nuo 0,7 iki 5,3 km vietoje viešųjų pirkimų dokumentuose nustatyto skaldos pagrindo sluoksnio buvo panaudotos prastesnės ir pigesnės medžiagos taip susilpninant kelio dangos konstrukciją.

„Audito metu paaiškėjo, kad techninė priežiūra dar vykdant rangos darbus buvo nustačiusi, kad buvo paklota ne tokia medžiaga, tačiau darbai vis tiek buvo priimti. Rangovas sutiko atlikti papildomus tyrimus pažeidimų mastui nustatyti ir pateikė Kelių direkcijai rezultatus. Rangovo samdyta laboratorija nustatė, neva objekte medžiagos panaudotos tinkamos. Kadangi laboratorijų atliktų tyrimų rezultatai smarkiai skyrėsi, Kelių direkcija pasitelkė užsienio laboratoriją, kuri patvirtino pirmų laboratorijų tyrimų rezultatus, t. y., kad visame objekte buvo panaudota netinkama medžiaga“, – teigia LAKD.

Akvilė Varanauskienė, „YIT Lietuvos“ ryšių su visuomene vadovė, VŽ sako, kad įmonė atsakomybės nevengia.

„Gavus pakartotinių laboratorijos tyrimų rezultatus raštu kreipėmės į LAKD su konkrečiais pasiūlymais. Tikimės artimiausiu metu susitikti su LAKD ir priimti sprendimus“, – teigia A. Varanauskienė.

„Kamesta“ kalbėjo apie iškraipytus faktus

Siekiant pašalinti audito metu nustatytus defektus, kartu su audito išvadomis Kelių direkcija pateikė „Kamestai“ alternatyvų sprendinį defektams ištaisyti, t. y. įrengti papildomą asfalto sluoksnį visame kelio ruože (kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruožas nuo 0,0 iki 8,7 km). Kadangi rangovas atsisakė savo sąskaita ištaisyti defektus, Kelių direkcija ketina pirkti papildomus rangos darbus ir po to sąskaitą už juos pateiks rangovui.

Šiuo metu su finansiniais sunkumais susidūrusi „Kamesta“ restruktūrizuojasi. Vadovo mobilusis išjungtas, bendruoju telefonu niekas neatsiliepia. Tačiau Mantas Zavarzinas, „Kamestos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ekonomikai, anksčiau VŽ sakė, kad šio kelio istorija buvo „pražūtinga nuo pat pradžių“, o jos faktai – iškraipyti.

nuotrauka::2left

„Galime pateikti visą medžiagą, patvirtinančią faktus, – neslėpdamas pasipiktinimo praėjusių metų pavasarį sakė M. Zavarzinas. – Pradedant nuo pradžių, Kelių direkcijos paskelbtas viešasis pirkimas 1,5 metų buvo teismuose, Aukščiausiasis teismas pripažinto, kad Kelių direkcija yra nusižengusi nustatytai tvarkai, jai buvo paskirta bauda.“

„Mūsų darytas kelio ruožas Buivydžiai-Lavoriškės-Kena buvo probleminis nuo pat pradžių – ir net tik dėl mūsų kaltės. Turėjome prastą projektą, bet mes buvome priversti jį atlikti taip, kaip buvo nurodyta. Vėliau, nustačius defektus, buvo surašytas aktas. Tokiais atvejais būna reikalaujama ištaisyti defektus arba nuskaitomi pinigai. Mums už jį buvo nuskaičiuoti pinigai“ – praėjusių metų liepą kalbėjo M. Zavarzinas.

Pasak jo, tas ruožas tvarkytas labai seniai, dėl jo net vyko teismai, todėl ir be tyrimų visi puikiai žinojo, kad jis blogas.

„Man tik kyla klausimas – kodėl tyrimams buvo parinktas būtent jis? Kol kas nežinau, kaip vertinti dar vieną dalyką: mes už netinkamą darbą tame ruože jau sulaukėme sankcijos – pinigų nuskaičiavimo. Ar mes dabar turime laukti dar vienos sankcijos už tą patį rezultatą?“, – tuomet retoriškai klausė M. Zavarzinas, kalbėdamas apie ministerijos siekį reikalauti kelių sutvarkymo. Jis pridūrė esąs susirūpinęs jau kurį laiką viešai skleidžiama neigiama informacija, kuri gali trikdyti kitus jo bendrovės klientus.

Tirs „Šiaulių plento“ tiestus kelius

UAB „Šiaulių plentas“ įrengtuose ruožuose (kelio Nr. 4001 Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys ruožas nuo 22,7 iki 26,5 km; kelio Nr. 4001 Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys ruožas nuo 27,6 iki 32,6 km; kelio Nr. 4004 Kuršėnai–Smilgiai–Aukštelkė ruožas nuo 8,2 iki 11,4 km) trūksta skaldos pagrindo sluoksnio storio, tačiau rangovas atsisako bendradarbiauti ir atlikti detalius tyrimus problemos mastui nustatyti. Kelių direkcijos iniciatyva bus atlikti papildomi tyrimai defektų mastui nustatyti. Jeigu rangovas nesutiks ištaisyti defektų, Kelių direkcija pasitelks trečiąsias šalis jų ištaisymui ir pateiks patirtų išlaidų sąskaitą rangovui apmokėti, tvirtina direkcija.

Su „Šiaulių plento“ atstovais VŽ susisiekti nepavyko.

Viešųjų ryšių akcija

nuotrauka::4left

Rimvydas Gradauskas, Asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius, VŽ sako šiandieninį direkcijos pranešimą vertinantis kaip viešųjų ryšių akciją. Pasak jo, didžiausia problema ta, kad darbus užsakanti institucija pati juos priėmė, kai kuriais atvejais jau žinodama, kad tiesiant tuos kelius kilo problemų, dėl kurių rangovai įspėjo.

„Jei jūs manęs paprašote pastatyti namą už 100.000 Eur, o paskui ateinate ir sakote, kad norėjote dar to, to ir ano, tai galutinė tokio namo kaina turėtų būti 200.000 Eur“, – užsakymo ir biudžeto neatitikimą vaizdžiai apibūdina asociacijos vadovas.

„Pats Andrejevas (LAKD vadovas – VŽ) tiesiant tą kelią dirbo „Šiaulių plento“ technikos direktoriumi. Gal reikėtų jo paklausti...“, – pridėjo R. Gradauskas.

Be to, jis apgailestauja, kad Lietuvoje užsakovo ir rangovo santykis nėra normalus, ne toks, kaip Vakarų valstybėse, o paskutiniu metu bendravimas vyksta tik per teismus.

Svarsto sankcijas

nuotrauka::3right

„Kelių kokybės auditas atskleidė didžiulį piktnaudžiavimo mąstą Lietuvos keliuose. Tikrai nesakome, kad nesąžiningai dirbo visos įmonės – buvo tokių, kurios klydo, tai pripažino ir ištaisė savo klaidas. Vis dėlto turime labai sudėtingų atvejų, kai rangovai ne tik bando nuslėpti savo piktavališkumą, bet ir ieško politinio užtarimo aukštų vadovų kabinetuose. Šioje vietoje privalome būti principingi. Tai mūsų keliai, mūsų valstybės lėšos, visuomenė privalo reikalauti atsakomybės ir išgirsti visus atsakymus“, – trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas Rokas Masiulis, laikinai einantis pareigas susisiekimo ministras.

Vitalijus Andrejevas, LAKD vadovas, sako, kad lyginant viešųjų pirkimų technines specifikacijas, techninius darbo projektus su realiais atliktais darbais, paaiškėjo, jog reikalavimai dokumentuose buvo mažinami kokybės sąskaita. 

Anksčiau vykdyto Valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatyti defektai ruožuose, dėl kurių rangovai bendradarbiauja, bus pašalinti iki 2019 metų pabaigos. Kituose ruožuose, „dėl kurių rangovai atsisako bendradarbiauti ir vilkina procesus“, defektų ištaisymas gali persikelti į kitus metus, teigia LAKD.

„Mūsų tikslas – kad visuomenė ir valstybė gautų tą produktą, koks buvo nupirktas, nepriklausomai nuo metų, ar 2008, 2014 ar 2017 metais. Jei rangovai pašalins defektus, mes manome, kad valstybė čia neprarado, bet jeigu nepašalins, vertinama galimybė kreiptis ir į teisėsaugą“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Andrejevas. 

Be kita ko, pasak jo, bus kreipiamasi ir dėl įmonių įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

V. Andrejevo teigimu, finansinės žalos įvertinti kol kas negalima, o jei įmonės klaidas ištaisys, žalos valstybė ir nepatirs. 

„Apie kiekvieną atvejį užbaigus vieną ar kitą tyrimą tikrai informuosime atskirai, ir jeigu jie ištaiso defektus, vadinasi, kalbėti apie žalą nėra prasmės“, – sakė Kelių direkcijos vadovas. 

2018 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą buvo ištirti 33 skirtingi keliai ir nustatyta, kad beveik 90% tirtų kelių neatitiko kokybės reikalavimų. Net 18 kelių buvo nustatyta esminių pažeidimų, dėl kurių objektai apskritai neturėjo būti priimti. Audito metu buvo tikrinti keliai, statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais.

[infogram id="4516a428-f046-42e1-bf8c-68ad011074ae" prefix="Xjs" format="interactive" title="Kelių audito rezultatai"]

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Viešbučių „Congress“ valdytoja ketina plėsti iš „NT valdų“ perkamą biurų kompleksą Vilniuje

„Lietuvos energijai“ priklausanti bendrovė „NT valdos“ aukcione pardavė 4 nekilnojamojo turto (NT) objektus...

Panevėžys skelbs rangos konkursą S. Eidrigevičiaus menų centrui

Užsitikrinusi Kultūros ministerijos paramą Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) kūrimo pirmajam etapui,...

Dalį projektavimo užsakymų Vilniuje iš savivaldybės įmonės paleidžia į rinką 1

Daugėjant infrastruktūros projektų, Vilniaus miesto savivaldybė skelbia konkursą inžinerinio projektavimo...

„Spartos“ fabrikas virs technologijų miesteliu: jau pasirašyta didžiausia nuomos sutartis šiemet Premium 21

1963 m. statytą buvusį „Spartos“ fabriką Vilniuje ketinama paversti technologijų miesteliu, kuriame įsikurtų...

Kaip verslui gauti paskolą ir kuo geresnėmis sąlygomis Verslo tribūna

Deividas Žukas, „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas, atsako į šiandien verslui ypač aktualų klausimą:...

Teismas atmetė „Biserio“ pretenzijas dėl Vilniaus tiltų ir viadukų priežiūros konkurso 2

Vilniaus miesto savivaldybė, aiškindama sostinės tiltų ir viadukų priežiūros konkurso sąlygas, jų...

Statyba ir NT
2019.08.21
R. Karbauskis su žmona įsigijo pastatų kompleksą prie Kauno marių 11

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis su žmona Lina už neįvardijamą sumą...

Statyba ir NT
2019.08.21
Vietoje apleistų „Snoro“ pastatų Vilniaus Žirmūnuose planuoja butus Premium 21

Aukcione iš bankrutavusio banko „Snoras“ apleistus pastatus įsigijusi įmonė Vilniaus Žirmūnuose, prie Neries,...

Statyba ir NT
2019.08.21
„WeWork“ į biržą susiruošė su milijardiniais nuostoliais, stebina įmonės ataskaitos 8

JAV bendrovė „WeWork“, siūlanti bendradarbystės erdves startuoliams, rugsėjį ketina žengti į Niujorko NYSE...

Rinkos
2019.08.21
Palangoje prie jūros dušinės „rekonstruotos“ į dviejų aukštų namą 27

Palangoje, prie jūros, išdygo 500 kv. m ploto gyvenamąjį namą primenantis pastatas, nors oficialiai teigiama,...

Statyba ir NT
2019.08.21
Elito apklausa: įtakingiausias verslo atstovas – R. Dargis 3

Tradicinėje apklausoje penktus metus iš eilės įtakingiausiu Lietuvos verslininku šalies elitas išrinko...

Verslo aplinka
2019.08.21
Geidžiamiausias būstas pajūryje Verslo tribūna 15

Šiais metais nekilnojamo turto pasiūla Lietuvos pajūryje nenusileidžia pasiūlai didžiuosiuose šalies...

Statyba ir NT
2019.08.21
Daugiabučių renovacija tęsiasi: naujam paraiškų etapui numatyta 150 mln. eurų Verslo tribūna 2

Aplinkos ministerija neseniai paskelbė jau septintą kvietimą gyventojams ir savivaldybėms teikti paraiškas...

Statyba ir NT
2019.08.21
Lietuvoje būsto paskolų brangimas – vienas didžiausių Europoje 61

Vakarų Europoje bankai jau pradeda primokėti už tai, kad žmonės ima būsto paskolas, tuo tarpu Lietuvoje...

Rinkos
2019.08.20
Sostinės Žirmūnų viešąsias erdves už 4,5 mln. Eur tvarkys „Žilinskis ir Co“ 1

Statybos UAB „Žilinskis ir Co“ imsis Vilniaus Žirmūnų viešosios infrastruktūros kompleksinių atnaujinimo...

Statyba ir NT
2019.08.20
Klaipėda ieško, kas už 3,2 mln. Eur sutvarkytų eismo valdymo sistemas 1

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ketina modernizuoti Minijos, Pilies ir Naujosios Uosto gatvėse...

Statyba ir NT
2019.08.20
Ieško, kam išskolinti iki 20 mln. Eur Premium 4

Suprastėjus verslo finansavimo sąlygoms bankuose, alternatyvūs finansuotojai naudojasi proga. Privačios...

Rinkos
2019.08.20
„INVL Baltic Real Estate“ pelnas smuko 10% 1

Investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonių grupė „INVL Baltic Real Estate“ per šešis šių metų mėnesius uždirbo...

Rinkos
2019.08.20
„Vilnius Connect“ dirbtuvių vadovas: stoties teritorija – prarasta erdvė Premium

Peteris Swinnenas, Briuselyje gyvenantis architektas, 2010–2015 m. buvęs Flandrijos – šiaurinio Belgijos...

Statyba ir NT
2019.08.20
Iš NT pasuko į IT: kaip duomenų apsaugos reglamentas pakišo idėją verslui Premium 10

Darius Morkūnas, ilgametis nekilnojamojo turto (NT) brokeris ir poros įmonių savininkas, supratęs, kaip...

Paslaugos
2019.08.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau