Receptas – finansinė pagalvė
Statistika rodo, kad statybos sektoriaus įmonių pelningumas gerėja ir šiemet: pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) marža pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 6,5% ir per metus padidėjo daugiau kaip 2 proc. punktais. Tačiau nors maržos ir pakilo, šiemet jau daugėja bendrovių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, didėja pradelstos skolos.
Vaidotas Šumskis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas, VŽ aiškino, jog vertėtų atkreipti dėmesį, kad šalies ekonomikai augant, per tą patį laikotarpį su finansiniais sunkumais susiduriančių kitų ekonomikos sektorių dalis sumažėjo, todėl neigiami statybos įmonių finansinės būklės pokyčiai per augimui ir plėtrai palankų laikotarpį sufleruoja apie galimai statybos sektoriuje kylančią įtampą.
Palyginti su kitais verslo sektoriais, statybos bendrovių kredito reitingai išlieka prastesni ir per pirmąją šių metų pusę dar kiek suprastėjo – tai rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Nors bankroto procedūrų skaičius nėra didelis, o beveik 40% statybos įmonių bankroto rizika yra žema, analitikai tikina, kad pagal šiuos rodiklius nėra prasmės daryti išvadą apie statybos sektorių. Mat tendenciją vis dar iškreipia techniniai bankrotai – tie, kuriuos senokai nemokioms įmonėms inicijavo valstybinės institucijos.
Praėjusių metų pabaigoje šis rinkos apsivalymas išsisėmė. Todėl realiai bankrotų mažėjimas statybos sektoriuje neatspindi rizikos mažėjimo“, – teigia Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Apie įtemptą padėtį minėtoje rinkoje signalizuoja stringantys atsiskaitymai, todėl auga kredito rizika. „Esant likvidumo krizei dažnai finansų įstaigos papildomai paskolinti atsisako, o tiekėjai, matydami vis ilgėjantį vėlavimą atsiskaityti, panaikina atidėto mokėjimo alternatyvą – tai iš įmonės pareikalauja dar didesnių investicijų į apyvartinį kapitalą. Įmonės savininkui jų neturint, vienintelė išeitis – bankrotas“, – aiškina R. Ruseckaitė.
Sektoriaus lyderiai tikina, kad žvelgiant į prastėjančius konkurentų rezultatus, džiūgauti nėra ko – tai kenkia visoms sektoriuje veikiančioms įmonėms, nes nebe taip palankiai žiūri bankai, medžiagų tiekėjai prašo greičiau atsiskaityti etc.
Iššūkius rinkoje stiprina didėjanti konkurencija – analitikai pažymi, kad ekonomikos ciklo viršūnėje žengiantys nauji, nepatyrę dalyviai gali mėginti agresyviai, nepaisydami statybų kokybės arba pelno, atsiriekti savo rinkos dalį ir tokiu būdu padidinti ir taip nemažą įtampą tarp statybos sektoriaus įmonių. Jei šiuo metu aukščiausiame aktyvumo taške esanti NT rinka sulėtėtų, naujų užsakymų įmonėms būtų gauti sunkiau, o finansinių atsargų nespėjusios sukaupti įmonės susidurtų su vis didesniais sunkumais, negalėtų laiku vykdyti įsipareigojimų. Šias rizikas įžvelgia ir bankai – metų pradžioje kas šešta apklausta statybos įmonė nurodė, kad skolinimas jų verslui yra visiškai apribotas
VŽ nuomone, šiam sektoriui paranku būtų įsiklausyti į rinkos analitikų patarimus (beje, galiojančius ir didžiajai daliai verslo): ekonomikai kylant itin svarbu kaupti rezervą, finansinę pagalvę, kuri padėtų atėjus sunkesniems laikams.
