Architektai Reformatų skvero rekonstrukcijai rekomenduoja skelbti konkursą

FOTOGALERIJA Reformatų skveras Vilniuje (8 nuotr.)

O prieš skelbiant konkursą, reikėtų atlikti išsamius istorinius, archeologinius, urbanistinius ir architektūrinius tyrimus, rašoma Architektų rūmų išplatintame pranešime.

Pasak architektų, pirminio projekto sprendiniai „nekuria kokybiškesnės aplinkos, o istorinių–kultūrinių sluoksnių ženklinimas ir raiška projekte yra nepakankamai pagrįsti ir reikalauja rimto peržiūrėjimo“. 

„Turint galvoje teritorijos svarbą tiek urbanistine, tiek nekilnojamųjų kultūros vertybių prasme, projekto viešinimo ir aptarimo su visuomene etapams ir jų kokybei buvo skirta napakankamai pastangų ir dėmesio“, – teigiama tarybos išvadoje.

Pasak tarybos architektų, negalima šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu „kūrybinių problemų spręsti pirmumą teikiant vien architektūriniams–estetiniams sprendiniams“.

Ragina negriauti laiptų

nuotrauka::1

Pirminiame projekte numatyta nugriauti sovietmečiu pastatytas laiptų struktūras, o toks noras, architektų nuomone, „turi kultūrinio nusikaltimo požymių“.

„Projekte teigiamas „istorinės tiesos“ atstatymas, atkuriant buvusį reljefą, laikytinas tolygiu veiksmu sovietmečiu įvykusiam reformatų kapinių perkasimui – tai, architektų nuomone, turi to paties kultūrinio nusikaltimo požymių. Kiekvienas objektas, vieta ir miesto viešoji erdvė turi savo istoriją ir kiekvienas jos sluoksnis, bei jo refleksijos galimybė daro visuomenę brandesne. Ši nuostata galioja ir kai kalbame apie sovietmečiu realizuotus sprendimus,  kurie atspindi to laikmečio visuomenės būvį ir kultūrinius orientyrus. Tinkamas ir kokybiškas tokių savybių perteikimas architektūros ir kraštovaizdžio priemonėmis reikalauja itin aukšto profesionalumo ir didelio dėmesio kūrybiniam procesui“, – rašoma Architektų rūmų pranešime.

Taryba taip pat pabrėžia, kad pėsčiųjų traktas, kuris buvo sukurtas nuo Tauro kalno, per P. Cvirkos skverą bei F. Zappos paminklo erdvę, iki Sinagogos, lygiagrečiai Pylimo gatvei, yra viena iš unikalių Vilniaus urbanistinio audinio savybių, į kurią projekto sprendiniai atsižvelgia nepakankamai.

Tarybos nuomone, šią jo savybę derėtų išlaikyti kaip svarbų kultūrinį – istorinį sluoksnį, kartu derinant jį su reformatų teritorijos kultūriniais ženklais –  pažymėta kapinių, buvusių koplyčių bei konsistorijos pastato vietomis.

VŽ rašė, kad Reformatų skvero rekonstrukcijai numatyta skirti 2 mln. Eur. Rangos sutartis birželio pabaigoje buvo pasirašyta su UAB „Eikos statyba“.

Reformatų parkų istorija

Reformatų parkų istorija prasidėjo prieš kelis šimtus metų, pasakojama svetainėje vilniausparkai.lt.

1582 m. Vilniaus vyskupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis veikėjas Eustachijus Valavičius (Eustachy Wollowicz, palaidotas Vilniaus katedros Valavičių koplyčioje) šį sklypą padovanojo evangelikų reformatų špitolei ir kapinėms. Dėl nesutarimų su katalikais 1640 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislavas Vaza pasirašė dekretą, kuriuo evangelikai reformatai buvo iškelti už Vilniaus miesto sienos ribų ir anksčiau dovanotame sklype įkūrė savo kapines bei pastatė pirmąją medinę bažnytėlę.

1682 m. kapinės buvo išniekintos, o bažnytėlė sugriauta. Su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio leidimu reformatai atstatė medinę bažnyčią ir sutvarkė kapines. Praėjus beveik šimtmečiui po kapinių įkūrimo, 1731-aisiais, reformatams buvo įsakyta iškelti kapines toliau, tačiau tai nebuvo įvykdyta ir kapinės čia veikė iki 1830 m. Dabartinė priešais Reformatų parką esanti klasicizmo stiliaus Reformatų bažnyčia buvo pastatyta 1835 m., tad iki tol kapinėse stovėjusi medinė bažnyčia buvo nugriauta.

Bene didžiausią pertvarką kapinės patyrė sovietmečiu, kai 1983-aisiais jos buvo galutinai uždarytos statant paminklą „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“, dabar jis eksponuojamas Grūto parke.

Reformatų sodas iš esmės nebuvo atnaujinamas apie 35 metus. 2013–2015 m, čia buvo atliktas tik želdyno estetinis formavimas.