Danų inžineriniai sprendimai pritapo ir Lietuvoje

Bendrovės vadovas Darius Gagys sako, kad per 25 m. rinka stipriai pasikeitė, o „Danfoss“ pavyko prie tų pokyčių prisidėti: „Ankščiau Lietuvoje žmonės nesuprato, kam reikalingas netgi toks paprastas visiems pažįstamas prietaisas kaip radiatoriaus termostatas, o šiandien vartotojai jo reikalauja kaip būtino. Dabar žmonės nori kuo naujesnių, vieno mygtuko paspaudimu išmaniajame įrenginyje valdomų sprendimų. Vartotojai labai imlūs naujovėms, o mes stengiamės su kaupu išpildyti jų poreikius.“

Nuo palėpės iki gamyklų

UAB „Danfoss“ priklauso pasaulinei grupei, kurios istorija prasidėjo Danijoje, kai 1933 m. Madsas Clausenas įkūrė įmonę „Dansk Køleautomatik og Apparatfabrik“, vėliau pervadintą į „Danfoss“. Nors M. Clausenas augo ūkininkų šeimoje, jį visą gyvenimą žavėjo inžineriniai sprendimai. 1927 m. jis gavo inžinerijos specialybės diplomą, o po šešerių metų sukonstravo pirmąjį savo įmonės prietaisą – automatinį ventilį šaldymo įrenginiams. Ypač gerai žinomas beveik prieš 80 m. jo sukurtas vienas iš pirmųjų pasaulyje radiatorių termostatas, be kurio šiandien neįsivaizduojame nei vieno būsto.

Nors „Danfoss“ veiklos pradžioje pasaulis kentė Didžiąją ekonominę krizę, kompanijai tai išėjo į naudą: negalėdama importuoti prekių Danija turėjo verstis savo jėgomis, taigi įmonės gaminama produkcija iškart rado pirkėjų.

Vos per pirmąjį veiklos mėnesį produkcijos buvo parduota už 277 kronas, o per visus 1933 m. – už 15.000 kronų. Tuomet tai buvo didžiuliai pinigai ir įrodymas, jog M. Clausenas kuria tai, ko reikia rinkai. 1935 m. jis įsigijo pirmąjį įrenginį – senas tekinimo stakles, pasamdė pirmąjį darbuotoją.

„Danfoss“ būstinė tuo metu buvo Elsmarko kaime, M. Clauseno tėvų namuose. Jo darbo stalas ir lova stovėjo toje pačioje palėpėje, ji atstojo ne tik namus, bet ir darbovietę. Kai 1936 m. buvo nupirktas naujas įrenginys, jo niekaip nepavyko užkelti į palėpę, todėl tuomet šalia tėvų sklypo buvo suręstas 70 m2 medinis namelis darbui.

1940 m. balandį Danija buvo okupuota, prekyba sustojo, be darbo stovėjo naujas frikcinis presas, už kurį dar net nebuvo sumokėta. Ateities prognozės buvo liūdnos, iki kol viena Čekoslovakijos firma (vėliau tapusi „Danfoss“ atstovybe) pareiškė perkanti visus presostatus – slėgio reles. Vėliau atsirado pirkėjų Belgijoje ir Olandijoje, o 1942 m. atsidarė pirmoji „Danfoss“ atstovybė užsienyje – Švedijoje.

Sunkaus darbo dėka „Danfoss“ virto modernia, racionaliai tvarkoma įmone, pajėgia konkuruoti su didžiausiomis gamyklomis, kurios logotipas – kompanijos pavadinimas, rašytas paties įkūrėjo ranka – šiandien atpažįstamas visame pasaulyje.

Po M. Clauseno mirties už kompanijos vairo stojo jo žmona Bitten Clausen, visuomet aktyviai dalyvavusi įmonės gyvenime. Pasitraukdama ji perleido vadovo rolę sūnui Jorgenui ir įsteigė „Bitten Mads Clausen“ fondą, garantuojantį firmos išlikimą ir plėtrą. Fondas ir sunkus darbas lėmė, kad šiandien „Danfoss“ turi po visą pasaulį išsidėsčiusių beveik 70 fabrikų ir 50 produkciją parduodančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 26.000 žmonių.

Svarbiausia – suprasti poreikius

Lietuvai atgavus nepriklausomybę „Danfoss“ nutarė čia įsteigti atstovybę, kurios darbuotojų tikslas buvo skleisti žinią apie kompaniją, lankyti potencialiomis pirkėjomis laikomas įmones, pristatyti produkciją. 1998 m. ši atstovybė tapo bendrove.

„Bendrovė veiklą pradėjo nuo šilumos skaitiklių daugiabučiams tiekimo. Kadangi Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos nare sunaudojamos šiluminės energijos tiksliai neskaičiuodavo, atgavus nepriklausomybę šis poreikis tapo esminis, buvo pradėta vesti apskaita ir propaguojamas energijos taupymas. Veiklos Lietuvoje pradžioje dirbome ir su šilumos tiekimo, maisto bei pramonės įmonėmis, tiekėme dažnių keitiklius, šaldymo įrangą, reguliavimo vožtuvus ir kt.“, – pasakoja D. Gagys.

Kaip didžiausią patirtą iššūkį jis įvardija dinamišką, nuolat besikeičiančią rinką, prie kurios reikėjo išmokti nedelsiant prisitaikyti. „Atgavus nepriklausomybę Lietuva buvo gan konservatyvi naujoms technologijoms, į jas žiūrėjo nepatikliai. Bėgant metams žmonių akiratis prasiplėtė ir inovacijos, išmaniosios technologijos tapo prioritetu, reikėjo išmokti tinkamu metu pasiūlyti tinkamą produktą. Naujų „Danfoss“ technologijų imlumu Lietuva šiandien pralenkia Lenkiją ir žengia koja kojon su inovatoriškąja Vokietija“, – tvirtina vadovas.

Jo teigimu, 25 metai įmonę užaugino visapusiškai: padaugėjo ne tik siūlomos produkcijos, bet ir klientų bei komandos narių, kurių kompetencijos taip pat smarkiai išaugo. Dėl to lietuviškoji „Danfoss“ bendrovė pasaulyje yra itin gerai kotiruojama.

Pamokos iš Danijos

D. Gagys pasakoja, kad viena iš priežasčių, padėjusių įmonei tapti lydere inžinerinių sprendimų srityje, yra iš Danijos atėjęs komandos valdymo modelis. „Danfoss“ vertina kiekvieną savo darbuotoją, tokio požiūrio į komandą pamatus padėjo pats M. Clausenas.

„Iš Danijos gauname ne tik naujausią informaciją apie gaminius, procesus, technologijas, bet ir semiamės kolektyvo valdymo praktikos. Daniškas požiūris į darbuotoją prieš 25 m. kardinaliai skyrėsi nuo lietuviškojo, mat čia darbdaviai buvo orientuoti į greitą rezultatą, o ne į ilgalaikį darbuotojų išlaikymą bei jų motyvaciją. Danai visapusiškai ir nuoširdžiai rūpinasi savo darbuotojais, tą nuo pat pradžių darėme ir mes. Dėl to šiandien turime stiprią ir kompetentingą komandą“, – tvirtina D. Gagys.

Įmonės vadovas sako, kad danai taip pat leido geriau suprasti, ką reiškia būti draugišku gamtai. „Danfoss“ visame pasaulyje yra pozicionuojama kaip tvari (angl. sustainable) kompanija, propaguojanti energijos taupymą ir aplinkos saugojimą.

„Ne tik mūsų produkcija yra tiesiogiai susijusi su energijos taupymu ir kuo mažesne tarša, kompanijos viduje taip pat vyrauja tvarumo politika. Įrenginiai, kuriais gaminami produktai, mažai teršia aplinką, netgi automobilius prekių transportavimui renkamės kuo ekologiškesnius. Kuo mažiau teršime, tuo geriau jausimės ir kursime visiems malonią gyventi aplinką“, – teigia D. Gagys.

Kalbėdamas apie ateities planus ir vizijas jis taip pat pabrėžia tvarumą, anot jo, energetiškai ekonomiškų prietaisų reikės vis labiau ir jie bus vis pažangesni. Be to, jo manymu, inžineriniai sprendimai bus optimizuoti ir suskaitmeninti.

„Šiandien „Danfoss“ yra į skaitmenizaciją orientuota kompanija, šios technologijos vis tobulės, o mes nuo jų neatsiliksime. Jei anksčiau jūsų namuose buvo daug inžinerinių komponentų ir kiekvienas jų buvo valdomas atskirai, šiandien juos jau galima valdyti vienu metu, iš vieno taško. Be to, kiekvienas jų bus orientuotas į energijos taupymą. Tokia kryptimi „Danfoss“ eis ir toliau bei tobulins sistemas. Nors ir sunku nuspėti ateitį, tikiu, kad ateinančius 25 metus mes puikiai gyvuosime ir tikrai turėsime ką veikti“, – šypsosi D. Gagys.