Dėl „Lords LB“ projekto prie Lukiškių aikštės sunerimo ir kultūros ministrė
Sujudimas dėl Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios teritorijoje planuojamo biurų ir viešbučio komplekso kilo po to, kai visuomenininkai socialiniame tinkle pasidalijo projekto vizualicija. „Lord LB Asset Management“ atstovai anksčiau VŽ minėjo, kad pasklidęs atvaizdas buvo pirminė versija, kuri keitėsi. Tiesa, pasidalyti pakoreguotu variantu kol kas nesutiko – planuojama surengti viešą pristatymą. Kada tai bus, kol kas kas nėra aišku. Viešas pristatymas ir derinimas su visuomene neprivalomas, jei teritorijos detalusis planas patvirtintas.
Pirmadienį VŽ Mindaugas Pakalnis, vyriausiasis miesto architektas, kalbėjo, kad susiklosčiusį konfliktą lemia „kai kuriais atvejais keistos“ teritorijų planavimo normos, numatytos 2014 m.
„Kai po detaliojo plano daromi projektiniai pasiūlymai, jų nereikia svarstyti – tai šios bažnyčios atvejis. Mes tiesiog rekomendavome vystytojams dar papildomai pristatyti tą projektą, nors ten yra detaliojo plano sprendiniai ir, žiūrint pagal teisę, jų pristatyti nereikia. Tada iš tikro visuomenė pastatoma prieš faktą ir nežino kas vyksta“, – teigė jis.
Anot savivaldybės, jau anksčiau vystytojui buvo pateikta pastabų dėl kai kurių detalių. „Įvertinusi projekto svarbą ir įtaką Naujamiesčio miestovaizdžiui ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvalgos perspektyvoms, Vilniaus miesto savivaldybė yra raštu rekomendavusi projekto vystytojui be baigiamo rengti projekto sprendinius papildomai pateikti savivaldybės įvertinimui ir viešai pristatyti visuomenei. Detaliojo plano rengimo metu savivaldybė yra išsakiusi pastabas dėl išliekančių senesniųjų pastatų įkomponavimo į naujus pastatus sprendinių, kuriuos būtina tobulinti“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Savivaldybės miesto plėtros specialistų nuomone, dar reikia tobulinti išliekančių istorinių pastatų įkomponavimo į naujai formuojamus tūrius sprendinius, skaidyti Goštauto g. išklotinės fasadus.
Ramina
Kita vertus, iš esmės savivaldybė projektui pritaria ir ramina, kad statybos leidimas kol kas neišduotas, o jį plėtotojas gaus tik pritarus savivaldybei bei Kultūros paveldo departamentui (KPD).
„Savivaldybė peržiūrėdama galutinius projekto sprendinius dės visas pastangas, kad būtų užtikrinta aukščiausia architektūrinių sprendimų kokybė. Diskusijos ir aukštesnės kokybės siekiu pagrįsta kritika gerina naujosios architektūros kokybę mieste, todėl su vystytoju sutarta dėl papildomo projekto viešinimo vilniečiams,“ – sako Mindaugas Pakalnis, vyriausiasis miesto architektas.
Pasak jo, plėtros galimybes šioje teritorijoje nustatantis detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2012 m. Šiame detaliajame plane numatyta daugiabutė gyvenamoji statyba. 2016-2017 metais detaliojo plano sprendiniai buvo koreguoti, pakeičiant teritorijos naudojimo būdą ir numatant šiame sklype komercinės paskirties objektų – viešbučio ir biurų statybą. Koreguojant detalųjį planą investicijų apimtį nustatantis užstatymo intensyvumo rodiklis nebuvo didintas.
Anot vyriausiojo architekto, vilniečiai neturėtų nerimauti – neišaugo ir užstatymo aukštingumas, bažnyčios tūrio ir foninio užstatymo palei Goštauto gatvę santykis nemenkina dominuojančios bažnyčios bokšto vertikalės, formuoja aplinkinio užstatymo parametrus atitinkantį krantinės užstatymą. Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis – skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A. Goštauto gatvės ir kito Neries kranto.
Ministrė: vizualizacija kelia nerimą
Antradienį visuomenininkai iš Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio prie Kultūros ministerijos suorganizavo piketą „dėl abejotinų statybų“ šioje teritorijoje. Prieš susirinkimą juos priėmė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
„Neseniai paviešinta šv. Jokūbo ligoninės komplekso rekonstrukcijos projekto vizualizacija kelia nerimą. Todėl inicijavome tyrimą, kad galimos problemos būtų atskleistos ankstyvoje projekto stadijoje ir būtų galima imtis veiksmų“, – ministerijos pranešime cituojama p. Ruokytė-Jonsson.
Ministrės teigimu, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovai susitikimo metu reikalavo stabdyti „istoriškai vertingų vietovių užstatymą naujais pastatais“. Be to, reikalavo kultūros paveldosaugos institucijos vadovų atsakomybės, „kurie neatlieka jiems patikėtos misijos ginti viešąjį interesą“.
Sąjūdžio atstovai kėlė archeologijos srityje aktualią viešųjų ir privačių interesų problemą, išreiškė pageidavimą dalyvauti Vilniaus istorinio centro priežiūros komisijoje, teigia ministerija. Susitikime taip pat buvo kalbėta apie Vilniaus senamiestyje statomą gyvenamųjų namų kompleksą „Misionierių sodai“.
„Misionierių ansamblis tėra tik pradžia, kai negrąžinamai bus pakeista Vilniaus panorama. Nemažesnis akibrokštas – tai, kaip ketinama užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Akivaizdu, kad tai nebus pabaiga, jeigu tokius projektus bus leista įgyvendinti, težiūrint siaurų finansinių interesų. Jeigu tylėsim, košmaras taps realybe“, – rašoma visuomenininkų kvietime į piketą.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ spalio 31 d. baigia platinti penktąją obligacijų emisiją. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Projektą Rygoje plėtoja Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management” per įsteigtą Latvijos bendrovę „PN Project“.
Šalies statybų sektoriuje vis sparčiau įsitvirtina „Design-Build“ modelis, kai projektavimas, gamyba ir montavimas sujungiami į nuoseklų, vienose rankose sutelktą procesą. Šį požiūrį taikanti statybų paslaugų grupė „Huvud Group“ išsiskiria tvariu ir automatizuotu gamybos procesu, kuris pastatus leidžia kurti greičiau, efektyviau ir atsakingiau. Justinas Putys, „Huvud Group“ įkūrėjas ir vadovas, pasakoja, kaip suvienijus projektavimo, gamybos ir statybos padalinius galima modernizuoti statybas, konkuruoti dinamiškoje rinkoje ir mažinti poveikį aplinkai.
Valstybės įstaigų ir institucijų valdomas nekilnojamasis turtas gali būti klaidingai įsivaizduojamas kaip nepajudinamas – buvo, yra ir bus. Tačiau tai yra itin dinamiškas sektorius, kuriame siekiama vis didesnio efektyvumo. Savo valdomą turtą nuolat peržiūri tiek pačios valstybės organizacijos, tiek tame aktyviai dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas. Kaip valstybės turtas atsiduria Turto banko portfelyje?
Kaune, dešiniajame Nemuno krante, baigtas statyti prestižinis, premium klasės dviejų daugiabučių projektas „Upės apartamentai“ (Brastos g. 10A/C). Projekto vystytojas UAB „KTG Asset Management“ praneša, jog statybos ir gerbūvio darbai užbaigti, o pirmieji naujakuriai jau gyvena erdviuose apartamentuose, mėgaujasi naujais laisvalaikio ritualais vaizdingame, apželdintame kieme bei atranda naujas bendruomenei sukurtas erdves.
Pasak protesto organizatorių, jo tikslas – „pareikalauti atsakomybės dėl sistema tampančio Vilniaus tapatybei ypatingai svarbių ansamblių skaidymo ir užstatymo bei konkrečių veiksmų, kad šis neskaidriais metodais įteisintas vandalizmas būtų sustabdytas“.
1,22 ha ploto sklypą su pastatais „Lords LB Asset Managenet“ 2016 m. pradžioje įsigijo iš SEB banko NT įmonės „Litectus“.
KPD įtakos naujai statybai neturi
Kovo pradžioje Kultūros paveldo departamentas (KPD) išreiškė abejones dėl paruošto „Lords LB Asset Management“ projekto. Tiesa, iš karto patikslino, kad pats už naujų architektūrinių sprendinių derinimą, pagal Architektūros įstatymą, nėra atsakingas.
„KPD ragina kompetentingas institucijas, visuomenines organizacijas ir visuomenės atstovus aktyviai dalyvauti projektinių pasiūlymų viešo svarstymo procese. (...) Siekdamas užkirsti kelią eiliniams kaltinimams paveldo interesų neapgynimu arba savo kompetencijos ir įgaliojimų viršijimu, departamentas nusprendė inicijuoti konsultacijas su visuomene“, – rašoma KPD pranešime.
[infogram id="rinkos_lors_akcininkai" prefix="bTP" format="interactive" title="„Lords LB Asset Management“ akcininkai*"]
REKOMENDUOJAME
